Į ŠMM atvyko Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius ir Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Znutas bei Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos „Solidarumas“ atstovai. Pasirašyti protokolo buvo kviečiamas ir Andrius Navickas, tačiau jis neatvyko.
Panašu, kad apie tai, jog A. Navickas buvo kviestas, nežinojo ir ministerijoje beveik savaitę gyvenantys pedagogai. Jie salėje buvusiems žurnalistams pasakė, kad į ministeriją atvyko kitų profesinių sąjungų lyderiai, tačiau apie tai, kad kvietimas buvo siųstas ir jų lyderiui, atrodo, nežinojo.
Išgirdę, kad A. Navickui buvo siųstas elektroninis laiškas su kvietimu atvykti, kai kurie ministerijos salėje buvo mokytojai atrodo nustebę. Tačiau ministrės patarėjas Arminas Varanauskas žurnalistams parodė išsiųstą elektroninį laišką, tarp kurio adresatų aiškiai buvo matoma ir A. Navicko pavardė. Tiesa, netrukus prie kitų profesinių sąjungų lyderių prisijungė A. Navicko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė, o už durų laukė dar keletas streikuojančių pedagogų.
„Tai yra praeitą ketvirtadienį 12 valandų vykusių derybų, pašnekesio, visų profesinių sąjungų ir ŠMM specialistų, dėl etatinio darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo ir finansavimo sistemos tobulinimo protokolas“, – LRT televizijos eteryje kalbėjo A. Jurgelevičius.
Reikalavimai ir dėl ko sutarta
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjunga, vadovaujama A. Navicko, reikalauja, kad būtų diegiamas etatinis modelis, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams. Taip pat, kad būtų mažinamas mokinių skaičius klasėse, parengtas pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami 20 proc.
Taip pat reikalaujama, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei bei ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
Tokių reikalavimų vykdymas, skaičiuojama, kainuotų apie 300 mln. eurų.
Kiek anksčiau ŠMM nurodė, kad sutarta dėl mokytojo etato struktūros diferencijavimo pagal dalykus/ugdymo sritis, nustatant veiklų mokyklos bendruomenei minimumą visiems mokytojams privalomos funkcijoms vykdyti. Taip pat nutarta iki sausio 10-osios parengti švietimo ir mokslo ministro įsakymo projektą ir patiekti jį profesinėms sąjungoms.
Taip pat sutarta nustatyti aiškias taisykles metiniam etato valandų skaičiavimui. Taip pat numatoma, kad jeigu mokytojas, įgyvendinantis pradinio ugdymo programą, per metus turi bent 700 kontaktinių valandų ar daugiau, būtų formuojama viena pareigybė (etatas, iš viso 1512 val.).
Sutarta numatyti, kad mokytojui, nekontaktinių valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis vykdyti, skaičius sudarytų nuo 40 iki 60 proc. kontaktinių valandų skaičiaus, taip pat numatyti pagal ugdymo sritis ir dalykus mažiausią leistiną dalį procentais. Numatoma, kad darbo krūvio sandaroje vadovavimas klasei skiriamas įvertinus klasės komplekto dydį, amžiaus tarpsnį bei klasės mikroklimato sudėtingumą, bet ne mažiau kaip 152 valandos (10 % visos pareigybės/etato) per metus.
Be kita ko, taip pat numatoma pateikti paaiškinimus Darbo kodekso nuostatų dėl nuotolinio darbo taikymui mokyklose.
Tobulinant finansavimo modelį ketinama peržiūrėti specialiojo ugdymo finansavimo rodiklius ir atitinkamai juos padidinti, atsižvelgiant į specialiosios pagalbos poreikį ir finansines galimybes; peržiūrėti vienam mokiniui nustatytus švietimo pagalbos finansavimo rodiklius ir pagal galimybes juos padidinti; peržiūrėti mokymo namuose finansavimo rodiklius ir atitinkamai juos padidinti, atsižvelgiant į ugdymo plano nuostatas.
Įgyvendinant teisės aktus numatoma pasiektus susitarimus perkelti į teisės aktus (Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, ministro įsakymus ir pan.); mokytojo etatinio apmokėjimo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose vartoti vieną, Švietimo įstatyme numatytą, sąvoką „kvalifikacijos tobulinimas“; 2019 m. rugsėjį įvertinti klasių komplektų ir jų dydžių formavimo praktiką ir nesant pokyčių dėl klasės komplektų dydžių mažinimo savivaldybių lygmeniu, iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos numatyti mažesnį maksimalų skaičių klasėje nei 24 mokiniai pradinio ugdymo programoje ir mažesnį nei 30 mokinių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose; kartu su Vyriausybės atstovais apskrityse imtis prevencinių priemonių, kad savivaldybėms nustatant klasių komplektų skaičių mokyklose nebūtų pažeidinėjamos teisės aktų nuostatos.
Taip pat atlikti planinę patikrą dėl etatinio mokytojų apmokėjimo diegimo mokyklose, be kita ko atkreipiant dėmesį į galimą biurokratinės naštos (popierizmo) didėjimą mokytojui. Sudaryti ŠMM valdymo srityje nustatytų privalomų dokumentų sąrašą iki 2019-01-10. Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos susitarimui tobulinti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą ir iš tam numatytų lėšų švietimo pagalbai skirti ne mažiau kaip 10 mln. Eur. Su visu protokolu galite susipažinti čia. Derybų metu iškelta idėja parengti politinių partijų susitarimą dėl mokytojų algų didinimo nuo 2020 metų. Šiam valdančiųjų siūlymui visos parlamentinės partijos pritaria