Jie pradėjo rengimąsi kolektyviniam ginčui, bet sako nespėsiantys suorganizuoti streiko dėl ilgų derinimo procedūrų.
„Premjeras sąmoningai tempia laiką, kad mūsų protesto akcijos neįvyktų iki rinkimų“, - spaudos konferencijoje trečiadienį pareiškė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas.
Pasak jo, „premjeras pademonstravo politinio cinizmo viršūnę“, nes anksčiau buvo davęs pažadą, jog sutartis bus pasirašoma dar rugsėjo mėnesį.
„Buvome sumąstę, kad jeigu nepavyktų pasirašyti sutarties, spalio 5 dieną turėtų kažkas įvykti. Dabar esame pastatyti prieš faktą, nes streiko skelbimo tvarka reikalauja ilgalaikės procedūros. Praktiškai, iki rinkimų mes galbūt ir nebespėsime padaryti. Bet turime tam tikrą siurprizą premjerui, kurį pateiksime Mokytojo dienos proga spalio 5-ąją dieną, surengdami piketą prie Vyriausybės. Norėtumėme įteikti tą siurprizą asmeniškai premjerui“, - pridūrė jis.
Švietimiečiai piktinasi, Vyriausybės pirmadienį priimtu sprendimu grąžinti kolektyvinės sutarties projektą tobulinti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) bei teiginiais, jog kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašomas konkretus biudžetas numatomoms reformoms.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė BNS trečiadienį sakė, kad kolektyvinės sutarties projektas ją rengusioje darbo grupėje vėl bus aptariamas kitą savaitę. Jos teigimu, bus pakviesti Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, kurie išsakė didžiausius priekaištus projektui.
„Išgąsdino galutinė suma, bet juk tai išsidėsto per daug metų, nėra, kad iš karto reikės milžiniškų milijonų. Tai yra kelių metų klausimas. Jeigu atlyginimų kėlimo programa būtų penkeriems metams, tai nėra iš karto didelė suma. Aš manau, kad reikia dar kalbėtis, gal į priedus iškeliant papildomus dalykus“, - BNS trečiadienį teigė ministrė.
Ministrė svarsto, kad pinigai galėtų būti numatyti sutarties prieduose. Ji taip pat abejojo, ar profsąjungos jau gali kelti kolektyvinį ginčą, nes derybos dar tęsiasi.
„Tai tas pats, kaip pažadėti NATO nusipirkti 80 šarvuočių ir neįdėti į biudžetą pinigų“, - apie galimybę finansinius Vyriausybės įsipareigojimus mokytojams apibrėžti ne kolektyvinėje sutartyje, o jos prieduose kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungų pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Profesinių sąjungų atstovai aiškina, jog sutartis turi būti pasirašyta iki spalio, nes ją įgyvendinant būtina numatyti lėšas jau kitų metų biudžete. Biudžeto projektą rengs dar ši Vyriausybė, jį tvirtinti turėtų jau spalį išrinktas naujas Seimas. E.Jesinas sako, kad dalis reikalavimų paimta iš Vyriausybės programos, o politikai turėjo žinoti, kad reformoms reikės papildomų lėšų.
Pagal sutarties dabartinį projektą, be kita ko, ne mažiau kaip 5 proc. kasmet turėtų didėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai, didesni atlyginimai turėtų būti mokami ir turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą, taip pat turėtų būti rengiama ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, o susitarimui dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų pasiekti nustatomas trijų mėnesių terminas.
Rugpjūčio pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius su profesinėmis sąjungomis aptarė parengtą kolektyvinį susitarimą, po šio susitikimo Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus žurnalistams sakė, kad kolektyvinę sutartį tikimasi pasirašyti rugsėjį. Tačiau jis konstatavo, kad visų pedagogų reikalavimų įgyvendinti nepavyks.
Projektą vertinusi Finansų ministerija laikosi nuomonės, kad kolektyvinė sutartis neturėtų būti siejama su papildomu finansavimu ir į ją iš viso neturėtų būti įtrauktos darbo apmokėjimo ir kitos nuostatos, kurioms įgyvendinti reikia papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu mano, kad tokią sutartį su profsąjungomis turėtų pasirašyti Švietimo ir mokslo ministerija, o ne Vyriausybė.
Daliai pedagogų atlyginimai pastarąjį kartą šiek tiek didėjo nuo šio rugsėjo minimalius tarnybinių atlyginimų koeficientus kilstelėjus iki vidutinio dydžio.