Streikuojantys pedagogai skundžiasi, kad valdžia švietimo sistemą reformuoja skubotai – Seime buldozeriu prastumtos įstatymo pataisos buvo birželį, kai mokyklų bendruomenė jau atostogavo, tad nespėjo tinkamai pasirengti. Pasak Dalios Grybauskaitės, švietimo pertvarka reikalinga, bet jai pasiruošta nebuvo, o tai rodo, kad vyriausybei trūksta administracinių gebėjimų. Kai kurie politikai, greičiausiai, artėjant rinkimams, pajuto, kad švietimo reformos gaisras, gali užkaitinti jų reitingus, todėl šmėžuoja tarp nepatenkintų mokytojų ir agituoja nenusileisti. Vaikus prisimena tik vienas kitas.
Nestreikuojančios Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad vykstanti pertvarka tik į naudą – atskleisti ilgus metus slėpti pažeidimai ir tuo nėra patenkinti mokyklų vadovai.
„Tai yra darbo teisės normų nepaisymas mokyklose. Visiems jau žinomi faktai, kad buvo daugybė mokytojų, dirbančių be darbo sutarčių arba su visiškai netinkamai surašytomis darbo sutartimis“, – konstatavo Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga kelia mokytojus į streiką dar nuo gegužės, kai buvo surengusi įspėjamąjį, nes esą nevykdomi vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti reikalavimai. Po trečiadienį įvykusio visų pedagogams atstovaujančių profesinių sąjungų pasitarimo ministerijoje, profsąjungų vadovai patvirtino buvę išgirsti.
„Buvo aptartos problemos, kurias iškėlė visos profesinės sąjungos. Jos buvo įvardintos, buvo sugrupuotos, užrašytos“, – teigė A. Jurgelevičius.
Streikuojančios profesinės sąjungos lyderis taip pat tikino, kad pagaliau atsižvelgta į senus reikalavimus.
„Kviečia tartis lygiai po metų, kai mes esame įteikę reikalavimus: 20 proc. didinti darbo užmokesčio koeficientus, sutarti dėl aiškaus etatų dydžio ir valandų skaičiaus bei mažinti vaikų skaičių klasėje“, – reikalavimus vadino Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Švietimo ministrė protokolo tekstą ketino pristatyti mokytojams suvažiavime, kurį penktadienį organizavo streikuojanti profesinė sąjunga. Tačiau Jurgitos Petrauskienės noras informuoti apie pasiektą susitarimą sulaukė pasipriešinimo – ją nutraukinėjo replikomis iš salės.
„Nediskutavom to, aš iš karto pasakau“, – salėje tada replikavo A. Navickas.
Pilnutėlėje Mokytojų namų salėje – tarp pedagogų ir politikų veidai: socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, liberalas Gintaras Steponavičius, konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Edmundas Pupinis, valdančiųjų valstiečių žaliųjų frakcijos atstovai Valerijus Simulikas ir prezidento rinkimuose dalyvausiantis Naglis Puteikis. Plojimais pasitiktos politikų, raginusių streikuoti, kalbos.
Žurnalistams A. Navickas pareiškė, kad Švietimo ir mokslo ministerija jo vadovaujamos profsąjungos pateiktų reikalavimų nediskutavo apskritai, nors dar prieš dvi dienas kalbėjo priešingai.
„Mes siūlymus išsakėme, bet matome, kad į protokolą jie net neįtraukti“, – apgailestavo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
A. Navickas nekeičia tono – beveik dvi savaites trunkančio streiko nenutrauks. Švietimo ministrė tikina, kad padėtis valdoma.
„Mes tikrai negalime kalbėti apie visą sistemą, matydami, kad streike dalyvauja kelios dešimtys mokyklų yra ir atvejų, kada vienoje mokykloje streikuoja vienas ar keturi mokytojai“, – teigė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Šią savaitę opoziciniai konservatoriai surinko parašus po interpeliacijos švietimo ministrei tekstu. Po dviejų savaičių ji privalės atsakyti į klausimus dėl rugsėjį įvesto etatinio pedagogų darbo apmokėjimo, o Seimas – balsuoti ar pritarti ministrės atsakymams. Tad labai panašu, kad ir streiko dvasia mokyklose iki svarstymo Seime bus palaikoma.
Tačiau užsitęsusi įtampa, intrigos jau daugelį mokytojų varo į neviltį.
„Prieš metus, kai manęs klausė, „ar tu streikuosi“, sakiau, kad nestreikuosiu, nes man gaila mokinių, kurie tuo metu neturės pamokų. Bet dabar kada situacija yra tokia, kada nelaimingi ir mokytojai, ir mokiniai. Nelaimingi ir jų tėvai, nes jie mato mokytojus, kurie yra pavargę, sunerimę. Gal geriau tada kelias savaites aktyviai labai diskutuoti. Jeigu tikrai yra neišvengiamas poreikis – streikuoti ir po tų dviejų savaičių gal bus jau priimti sprendimai ir mes visi grįšim, tie kurie nedirba, streikuoja. Tada gal situacija pagerės“, – situaciją apibendrino Vilniaus Balsių progimnazijos mokytojas Mantas Karanauskas.
Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje vyksta pamokos. Ilgametis jos vadovas Miša Jakobas pripažįsta, kad keičiant algų skaičiavimo modelį būta tam tikrų sunkumų, tačiau jie neverti to, kad mokytojai vidury mokslo metų mokiniams užtrenktų duris.
„Sustokim minutę. Mūsų laukia dešimtokų egzaminai, mūsų laukia dvyliktokų egzaminai, laukia standartizuoti testai, antra, ketvirta ir aštunta klasės. Mūsų laukia Europos tyrimai. Visam tam reikia ruoštis. Apie tai reikia kalbėti. Dabar vėl turėsim grąžinti vaikus į mokyklos suolą, kol praeis tam tikra aklimatizacija. Vaikai yra vaikai, jie atsipalaidavo“, – teigė Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas.
Direktorius sako pasigendąs profesinių sąjungų lyderių atsakomybės, gebėjimo dalykiškai, profesionaliai derėtis ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. O švietimo sistemos strateguotojai, jo nuomone, privalo sutelkti dėmesį į kur kas svarbesnius dalykus, nei pastarųjų dienų aktualija.
„Mes turime pakeisti ugdymo turinį, turime sustrateguoti mūsų švietimą vardan mūsų vaikų, vardan mūsų vaikų išsilavinimo. Kol kas mes 30 metų nieko esminio nesame padarę. Aš matau mokyklų programose balastą – ten yra dalykų, kurių visiškai vaikams nereikia ir nereikės galbūt. Buvo žadėta grįžti prie tų dalykų ir suprantama, dabar viskas užsitęsė. Tie streikai... Man apskritai labai graudu, iki ašarų graudu, kai šitaip yra pažemintas mokytojas Lietuvoje“, – liūdna gaida apibendrino M. Jakobas.