Apie nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus rinkimus aktualių pokalbių laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo naujai išrinkta LRT vadovė ir LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.
– Ponia Garbačiauskaite, kaip jautėtės prieš balsavimą? Buvote rami dėl rezultato?
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Ne, nebuvau rami. Niekada negali būti ramus, juolab, kad kandidatų buvo nemažai. Tiesiog apie tai daug negalvojau, laukiau ir buvau pasiruošusi visiems atvejams.
– Tarybos nariai po rinkimų sakė, kad buvote ypatingai gerai pasiruošusi, profesionaliai pristatėte programą, turėjote aiškią koncepciją. Daug dėmesio skyrėte formaliam pasiruošimui, programos pristatymui?
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Taip, skyriau dėmesio, nes žiūriu į tai rimtai. Negaliu pateikti programos iš dviejų lapų ar kažkaip atsainiai pažiūrėti į programos pristatymą. Tad skyriau energijos.
– Profesoriau, tai jau ne pirmi LRT generalinio direktoriaus rinkimai jums. Arūnui Valinskui atsiėmus kandidatūrą, liko 11 kandidatų. Kokį bendrą įspūdį susidarėte?
Ž. Pečiulis: Gerą. Dirbome visą dieną su pertraukomis. Per pertraukas su LRT tarybos nariais pasidalijome nuomonėmis. Iš tikrųjų kandidatai paliko labai gerą įspūdį, jie – įvairūs: patirties, išsilavinimo atžvilgiu. Pajuokavome, kad sudėjus visus 11 kandidatų, išeitų labai geras generalinis direktorius.
Iš tikrųjų tai buvo turininga, turtinga diena. Džiaugiuosi, nes konkursas buvo stiprus, nepaisant baimės, kad esant tam tikram ažiotažui apie LRT, žmonės nelabai norės dalyvauti generalinio direktoriaus rinkimuose. Bet nustebino: ėjo, dalyvavo.
– 3 kandidatai 2 ture. Jūs nesakote pavardžių, bet kiek teko girdėti, neoficialiais duomenimis antrajame ture, akivaizdu, buvo M. Garbačiauskaitė-Budrienė, taip pat – Audrius Siaurusevičius ir istorikas, filosofas Bernardas Gailius. Ar jūs, nepaisant to, už ką balsavote, aiškiai matėte, kad buvo trys favoritai?
Ž. Pečiulis: Per diskusijas pasakiau, kad asmeniškai aš turėjau 3 favoritus. O po diskusijų, pokalbių liko tik 2 favoritai, nes kai kas parašė geras programas, bet pristatymas nuvylė. Tai – tas atvejis, kai geriau galėjo patylėti. Balsavimas per 1 turą parodė, kad nuomonės išsiskyrė: iš 11 kandidatų 6 gavo balsų: 3 kandidatai surinko po 3 balsus, vienas gavo 2 balsus ir vienas – 1 balsą. Ta nuomonė nebuvo vieninga, nes iš tikrųjų tarybos žmonės – skirtingi. Pretendentai – taip pat: įvairaus išsilavinimo, įvairios patirties, atėję iš įvairių sričių. Po pirmojo turo nesitikėjau, kad šiandien turėsime naują LRT generalinį direktorių.
– 3 kandidatai pirmame ture surinko po 3 balsus, ir dar vienas gavo 2. Pažiūrėjus į rezultatus, galima buvo prognozuoti tam tikrą šių rinkimų krizę, kad nei vienas iš kandidatų nesurinks 7 balsų?
Ž. Pečiulis: Ne, aš to krize nepavadinčiau. Aš jau karštligiškai galvojau apie naujų rinkimų skelbimą, bet vis dėlto įvyko taip, kaip įvyko.
– Profesoriau, kaip jūs reagavote paskutinę sekundę išgirdę prezidentės raginimą viešai rengti kandidatų atranką, viešai klausyti argumentus ir t.t. Nors, priminsiu, prieš 2 mėnesius konkurso sąlygos ir atrankos principai buvo paskelbti?
Ž. Pečiulis: Be abejo, LRT taryba tais klausimais diskutavo ir anksčiau, bet sausio 23 d. patvirtinome tvarką, pagal kurią kandidatai dalyvavo, teikė savo programas. Vienas iš tvarkos punktų – tvarka negali būti keičiama jau prasidėjus konkursui. Apie tai negalėjo būti jokios kalbos: gyvename teisinėje valstybėje, bet imame ir pakeičiame nuostatus dėl to, kad Lietuvoje dabar labai garsiai šnekama apie skaidrumą... Įsivaizduoju, kad kiti Seimo ir prezidento rinkimai bus atviri, nereikės pasislėpti, nes mes, atrodo, einame link to.
– Jūs, aišku, juokaujat...
Ž. Pečiulis: Bet darosi panašu, nes dabar atviras balsavimas tarsi tampa gėrybe. Laukiu politologų ir istorikų tekstų, kuriuose būtų paaiškinta, kam demokratijoje reikalingas slaptas balsavimas.
– Vienas iš labai svarbių momentų – skaidrumas. Galima diskutuoti, pagrįstai, ar ne, bet daug kalbama apie LRT skaidrumą. Bet, p. Garbačiauskaite, akivaizdu, kad iš naujosios administracijos bus tikimasi didesnio skaidrumo. Dabar vyksta LRT laidų konkursas: prodiuseriai, nepriklausomi turinio gamintojai, tokie, kaip aš, teikia savo pasiūlymus. Ar nemanote, kad prasminga būtų pradėti iš esmės viską, ką perka LRT, skelbti viešai?
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Iki kokio laipsnio visa tai reikia išviešinti, manau, diskutuosime drauge su taryba ir administracija. Bet kad didesnio skaidrumo ir viešumo reikia – taip. Viešumas yra svarbu. Per tai perėjo BBC, manau, LRT taip pat turės per tai pereiti. Ne visada lengva, ne visiems galbūt yra komfortiška su tuo susitaikyti, ne kiekvienam, žinoma, patinka, kai jo atlygis yra išviešinamas, ir tai yra suprantama. Bet didesnis skaidrumas iškart užkerta kelią manipuliacijoms, kalboms apie tai, kad galimai neskaidriai buvo leidžiamos mokesčių mokėtojų lėšos ir panašiai. Manau, kad didelę dalį problemų tai išspręstų.
– Kalbant apie jūsų penkerių metų planą, programą, didelę dalį savo prioritetų paskelbėte viešai. Bet jeigu reiktų išskirti esmių esmę, kas yra jūsų dėmesio centre, ką jūs norėtumėte būtinai nuveikti atėjusi į LRT, tarkime, pirmaisiais metais?
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Tai – skaidrumas, turinio integracija, jo nulydėjimas į internetą ir efektyvumo gerinimas įvairiais organizacijos lygmenimis.
– Profesoriau, išklausėte vienuolika programų. Kuo į LRT ar Lietuvos žiniasklaidos istoriją turėtų įeiti artimiausi 5 metai? Kur turi judėti LRT?
Ž. Pečiulis: Visų pirma, pasinaudodamas proga, noriu padėkoti buvusiam ir dar dabar esančiam generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui, kuris pirmasis istorijoje dvi kadencijas išbuvo LRT generaliniu direktoriumi. Tai, kad mus raiškiai mato Lietuva, ir kad visa Lietuva kartu su LRT taip gražiai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį – tai dalykai, kurie rodo, kad iš tikrųjų LRT patikimumo ir objektyvumo lygis pasiektas gana aukštas.
Gal kažkokių didelių perversmų ir stebuklų tikėtis sunku. Manyčiau, kad turėtų būti pradėto darbo tąsa. Skaidrumas, viešumas ir atsivėrimas visuomenei taip pat yra labai svarbūs.
O kalbant apie programų turinį, taryba visada prašė, nori ir mano, kad LRT TELEVIZIJOJE vis dar mažoka naujienų ir laidų apie mūsų kaimynus. Taip pat visą laiką kalbame, nors tai ir labai brangu, apie užsienio korespondentų punktus, arba Lietuvos radijo ir televizijos korespondentus didžiosiose sostinėse.
– Latviai, estai turi atstovus ir Vašingtone, ir Briuselyje, LRT jau daugybę metų neturi net Briuselyje, tai irgi yra problema...
Ž. Pečiulis: Taip, čia yra detalės, bet aš manau, kad jos yra svarbios, ir mes apie jas kalbėsime.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Savo programoje aš taip pat įtraukiau šiuos aspektus ir nežinau, ar būtina turėti nuolatinius korespondentų punktus, galbūt tai galima spręsti komandiruotėmis – vieną kartą į vieną sostinę, kitą kartą – į kitą. Tiesiog svarbu, kad žiūrovus, klausytojus ir skaitytojus informacija pasiektų, bet taip, naujienų geografiją reikėtų plėsti. Gerai, kad paminėjote ir Vašingtoną. Ne tik Briuselis mums yra aktualus.
Taip pat reikėtų sustiprinti LRT.lt portalo rubrikas rusų ir anglų kalba, nes šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno nemokamo internetinio portalo anglų kalba, o tai yra svarbu, nes negalime paskleisti žinių Vakarų pasauliui apie Lietuvą anglų kalba, negalime pasidalinti savo pasiekimais, negalime ta informacija dalintis tviteryje. Tai yra didelis minusas visam Lietuvos įvaizdžiui.
– Monika, turbūt sunku kalbėti apie save, bet turbūt laukėte tokių klausimų ir prisistatydama: kokia esate vadovė, kiek esate kategoriška, kiek – tolerantiška kitų nuomonei, kiek laiko Jums reikia priimti svarbius sprendimus, ar jie priimami spontaniškai, greitai, ar kažkaip analizuojant begalę informacijos? Kokiais principais jūs vadovaujatės vadovaudama kolektyvui? Priminsiu, didžiausio naujienų portalo „Delfi“ redakcijai vadovavote 17 metų.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Žinoma, sunku apie save kalbėti, bet vis dėlto man labai svarbi komanda. Nesu tas vadovas, kuris už kiekvieną savo pavaldinį daro kažkokius darbus ar kišasi į nedidelius procesus. Man svarbu įgalinti žmones ir juos mokyti, kad jie augtų organizacijoje. Bet, tuo pačiu, kad tvarka būtų užtikrinta: mes, dirbdami privačiose kompanijose, esame įpratę siekti rezultato. O dirbdama „Delfi“, dirbau labai greitai. Tas sprendimų priėmimas neturi trukti. Kita vertus, suprantu, kad kartais geriau nenuskubėti ir išsianalizuoti situaciją, bet laikas nelaukia, technologijų, interneto ir socialinių tinklų traukinys važiuoja dideliu greičiu pirmyn, ir mums kažkaip dar reikia strimgalviais spėti į jį įšokti.
– Ar LRT TELEVIZIJA, RADIJAS, o po kažkurio laiko – ir LRT.lt portalas, Jūsų nuomone, turėtų siekti būti patys populiariausi Lietuvoje?
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Manau, kad siekis nėra blogas. Siekti galima, tačiau daug svarbiau vis dėlto yra misija, turinio kokybė ir patikimumas. Kita vertus, tuos dalykus reiki derinti, nes jei dirbsi nedideliam žiūrovų ar klausytojų ratui, poveikis bus atitinkamas. Todėl reikia derinti ir balansuoti.