„Jeigu mes bandome žmogui per prievartą padaryti, ar mes pasieksime kokio rezultato? Vargiai. Mano galva, turi būti žmogui motyvuojančios sąlygos. Priešingu atveju, mes turėsime supriešinimą, įtampą ir to tikslo, kurį kelia Tvarka ir teisingumas, nepasieksime. Aš „už“ tą tikslą, kad žmonės Lietuvoje dirbtų ir jie būtų motyvuoti tai daryti, ir manau, kad to tikslo reikia siekti, bet TT būdas, mano galva, nerealus“, - Eltai sakė A. Monkevičius.
Pasak ministro, kažin ar TT iniciatyva atitiktų įstatyminę bazę. Taip pat A. Monkevičius abejoja, ar tam pritartų švietimo bendruomenė.
„Tai yra tema, kurią jie, kaip Seimo nariai, vysto, ir tai yra idėja, kurią reikia svarstyti. Bet aš manau, kad (...) reikėtų atkreipti dėmesį į perspektyvesnį būdą, kaip pasiekti tą patį rezultatą - kad kuo daugiau žmonių liktų Lietuvoje ir neišvažiuotų dirbti bei studijuoti svetur. Prievartiniu būdu tai darydami greičiausiai mes susidurtume su įstatymine baze, tai prieštarautų (...) žmogaus teisėms ir studentai nepalaikytų, universitetai nepalaikytų ir keltų labai daug abejonių. (...) Svarbiausia - tikslas ir kaip pasiekti, kad studentai liktų dirbti Lietuvoje. Jis pasiekiamas per skatinimą“, - teigė jis.
A. Monkevičius pateikia pavyzdį, kaip per asmens skatinimą galima sulaukti atitinkamų rezultatų.
„ŠMSM atsakinga už mokytojus bei jų rengimą, mes kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis galime paskatinti mokytojus vykti ten, kur jų trūksta. Kokiu būdu? Mes esame numatę, kad Vytauto Didžiojo universitetas ateityje pasirašytų sutartis su studentais, savivaldybėmis. Studentas gautų vienkartinę išmoką ir norėtų vykti į savivaldybę. Gautų iš mūsų pusės apie dešimt tūkstančių eurų vienkartinę išmoką įsikūrimui, ir savivaldybė tikriausiai jam dar suteiktų sąlygas būstui. (...) Ir kad studentas norėtų sėkmingai studijuoti, mes su universitetu galvojame sudaryti galimybę jam gauti ir nuolatinę stipendiją, jei jis tokią sutartį pasirašytų. Taigi žmogus, iš anksto pasirašydamas sutartį, žino, kad darbdavys bus kažkokia savivaldybė ir kurioje tikrai yra sąlygos. Jis ten gaus vienkartinę išmoką, būstą. Tai yra geriausias būdas, nes jis motyvuoja“, - teigė A. Monkevičius.
ELTA primena, kad Tvarkos ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis, vykstančiose koalicinėse derybose keliąs reikalavimą, kad į Vyriausybės programines nuostatas būtų įtrauktas įpareigojimas valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai, pabrėžia būtinybę suvokti, kad valstybė turi gyventi pagal tam tikrą dalinę planinę sistemą.
„Tvarkiečių“ lyderis sako, kad tai – jo vedamos partijos ir „darbiečių“ idėja.
„Mes („tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. – ELTA) atlikome tyrimus, žiūrėjome, kokia yra situacija regionuose, koks yra darbuotojų trūkumas, ir buvo surastas bendras pasiūlymas, bendras vardiklis – būtent keisti įstatymą, kad valstybės finansuojamų vietų būtų tiek, kiek jaunimas turi darbo", – „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, į studentą investavusi valstybė turi garantuoti, kad jis baigęs studijas gaus darbą pagal specialybę.
„Jeigu tu gauni valstybės finansuojamą mokslą, valstybė į tave investuoja ir iš karto turi garantuoti, kad valstybė tau duos darbo", - teigė jis, pabrėždamas, kad šiuo metu kai kurios studijų programos išleidžia kur kas daugiau absolventų, nei tam iš tikrųjų yra poreikis.
Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą Seimo nariai „tvarkiečiai" įregistravo dar pernai gruodį.
Kaip Eltai anksčiau yra sakęs R. Žemaitaitis, siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, atidirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę.