LMT patvirtino ir skyrė finansavimą Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) daktarui Tomui Janeliūnui. Tyrimas aprėps abi D. Grybauskaitės kadencijas – 2009-2019 metus.
Per dvejus metus T. Janeliūnas turėtų parengti monografiją ir du akademinius straipsnius. Vienas iš straipsnių turi būti parengtas anglų kalba.
Projektas pradėtas vykdyti pernai vasarą, o pirmieji rezultatai turėtų būti pateikti šių metų pavasarį.
LMT atstovai taip pat pasidalijo ir kitų iš jų lėšų finansuotų, vykdomų ir įvykdytų, projektų sąrašu. Tačiau jame - tik viena monografija, skirta tirti šiuo metu politiniame gyvenime dalyvaujančio politiko vykdytą politiką - tai jau minėta D. Grybauskaitės užsienio politikos monografija.
Daujotis: bus gražiai įrišta panegirika postą paliekančiai prezidentei
Straipsnį DELFI paskelbusio profesoriaus Vytauto Daujočio teigimu, D. Grybauskaitės užsienio politikos tyrimas tėra tik valstybės pinigais finansuojama panegirika.
„T. Janeliūnui, kaip ir kitiems TSPMI dirbantiems ir politinį „elitą“ aptarnaujantiems „politologams“, tokie projektai tėra tik valstybės pinigais garantuotas versliukas, kurio produktas šiuo konkrečiu atveju bus gražiai įrišta panegirika postą paliekančiai prezidentei“, – teigė V. Daujotis.
Politologo teigimu, tyrimo autoriaus pažadas tirti „užsienio politikos doktriną“ yra nykus.
„D. Grybauskaitės užsienio politikos doktrina labai paprasta – visiška prisitaikymo ir paklusnumo Berlyno-Paryžiaus ašies diktatui politika, kurioje prezidentės antiputiniška retorika šeimininkams tėra figos lapelis pridengti minėtos ašies sparčiai plečiamus dujų (Vokietija) bei aukštųjų technologijų ginklų (Prancūzija) verslo ryšius su Rusija ir visišką ES impotenciją stabdant Rusijos agresyvius veiksmus“, – teigė V. Daujotis.
D. Grybauskaitė ir T. Janeliūnas turi sąsajų. Viena jų – prezidentė kiek daugiau nei prieš dvejus metus T. Janeliūną paskyrė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu.
Janeliūnas: įdomu užfiksuoti pokyčius ir ieškoti paaiškinimų, kas juos nulemia
VU TSPMI daktaras Tomas Janeliūnas DELFI teigė, kad šis tyrimas nebus panašus į D. Grybauskaitės biografiją, tačiau tyrimas vyks iš veikėjo-sprendimų priėmėjo perspektyvos. Tyrime bus nagrinėjama, anot politologo, tik užsienio politika.
„Projektas yra skirtas įvertinti Lietuvos užsienio politiką iš veikėjo, struktūros, akademinės pusės. Kiek struktūrinės jėgos nulemia mažos valstybės, tai yra Lietuvos, užsienio politikos trajektorijas. Ir kiek konkretus veikėjas, ypatingai priimantis svarbiausius sprendimus, gali keisti trajektorijas, gali būti jų veikiamas ir kokie pasimato rezultatai“, – teigė politologas.
Tyrimo žvilgsnis bus kreipiamas į konkrečius veikėjus ir aiškinamasi, kokie konkretūs veikėjai kokius konkrečius sprendimus priėmė, kaip keitė ar leido palaikyti užsienio politikos kryptis.
T. Janeliūno teigimu, D. Grybauskaitės užsienio politika turi įdomių posūkių, būtent todėl ir buvo pasirinktas būtent šios politikės atvejis. „Tai klausimas, kas per pastaruosius dešimt metų turėjo didžiausios įtakos mūsų užsienio politikai, – kalbėjo politologas. – Akivaizdu, kas yra vienas svarbiausių užsienio politikos sprendimų priėmėjų. Antra, jos pozicijos, pradedant nuo 2009 metų iki dabartinio laikotarpio, gana nemažai keitėsi. Man buvo įdomu užfiksuoti tuos pokyčius ir ieškoti paaiškinimų, kas juos nulemia.“
Politologas įvardijo, jo teigimu, įdomų atvejį santykiuose su Rusija ir Baltarusija. „Pradėjusi nuo pastangų ieškoti kontakto su Rusijos ir Baltarusijos vadovais, galiausiai tapo viena ryškiausių Rusijos kritikių. Ar tai buvo nulemta kažkokių jos vertybinių pokyčių, ar praktinės patirties, kurios ji įgavo jau eidama prezidentės pareigas“, – kalbėjo politologas.
VU TSPMI daktaras teigė, kad teikdamas tokio projekto pasiūlymą LMT jis nesusiejo politinių ir mokslinių dalykų, taip pat nemato ir interesų konflikto. „Absoliučiai nesitikėjau, kad gali būti kažkoks politizavimo aspektas. Tai mano kaip tyrėjo pasirinkimas, kokį aš laikotarpį tiriu. O tas pasirinkimas imti vieną veikėją, manau, yra labai konkretus ir objektyvus vien dėl to, kad tai konkretaus veikėjo nubrėžtos gairės apimant nemenką laikotarpį“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
„Projektas buvo vertintas, kiek aš žinau, visiškai anonimiškai, – teigė T. Janeliūnas. – O jei ekspertai pripažino jį kaip pakankamą akademinių tyrimų objektą, tai nežinau, kodėl tai turėtų būti vertinama kitaip.“
LMT: projektas atitinka programos, iš kurios jis yra finansuojamas, tikslus
Lietuvos mokslų tarybos (LMT) visuomenės informavimo specialistė Giedrė Kojelytė DELFI teigė, kad sprendimą finansuoti projektą priėmė LMT ekspertai, prieš tai išnagrinėję visus veiksnius.
„Ekspertų vertinimu, šitas projektas atitinka programos, iš kurios jis yra finansuojamas, tikslus ir kitus kriterijus, tokius kaip idėjos reikšmingumas, uždaviniai, įgyvendinimo racionalumas ir vykdytojo kompetencija“, – vardijo G. Kojelytė.
T. Janeliūno projektas yra finansuojamas Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšomis.
Projekto anotacijoje pažymėta, kad tai būtų išskirtinis projektas. „Tai būtų pirmasis užsienio politikos analizės (angl. Foreign Policy Analysis – FPA) tipo nuoseklus tyrimas Lietuvoje, leisiantis įvertinti prezidento/ės vaidmenį Lietuvos užsienio politikos procesui. Tyrime ypatingas dėmesys skiriamas D. Grybauskaitės pozicijų kaitai nuo 2009 m. iki 2019 m., kuri iliustruojama per svarbiausius dešimtmečio Lietuvos užsienio politikos įvykius. Tyrimo esminis privalumas – autentiška medžiaga, surinkta atliekant interviu su D. Grybauskaitės patarėjais užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimais, kai kuriais Lietuvos diplomatais, ambasadoriais bei išskirtiniais interviu su pačia D. Grybauskaite“, – teigiama T. Janeliūno pateiktame aprašyme.
LMT atstovės G. Kojelytės teigimu, projektas jau pradėtas vykdyti, tačiau pirmieji rezultatai bus pateikti tik pavasarį.
„Tyrėjas yra numatęs, kad jo mokslinis tyrimas kaip rezultatas turėtų būti monografija ir du akademiniai straipsniai – vienas jų anglų kalba. Ar monografija netaps biografija – anksti spręsti, geriausia to klausti kūrėjo, – teigė G. Kojelytė. – Tarpiniai pirmieji rezultatai bus tik balandį-gegužę.“
LMT teigimu, monografijų rengimas nėra išskirtinis ir retas atvejis. LMT atstovai taip pat pasidalijo ir iš jų lėšų finansuotų, vykdomų ir įvykdytų, projektų sąrašu. Tačiau jame - tik viena monografija, skirta tirti šiuolaikinio politiko vykdytą politiką - tai jau minėta D. Grybauskaitės užsienio politikos monografija.
Kitose monografijose, kurios buvo kurtos iš LMT lėšų, buvo nagrinėjamos Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Jono Mačiulio-Maironio, Juozo Tumo-Vaižganto, Dmitrijaus Kaširino, Zacharijaus Liackio, Andriaus Poidėno, Igno Šeiniaus, Mykolo Juozapo Romerio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Algirdo Juliaus Greimo asmenybės, veiklos ir palikimai.