Klebonas atremia, kad patepimas nesąmoningam ir prie aparatų prijungtam žmogui nėra reikalingas – artimieji turi rūpintis ir dvasininką pakviesti laiku, kol šis dar sąmoningas.
O. Skaudžiuvienė prieš mėnesį Anapilin išlydėjo motiną. Gruodžio 12-osios dieną dukra su mama dar kalbėjosi telefonu, o vakare mamai pasidarė bloga. Ji buvo išvežta į Prienų ligoninę. Į Prienus iš sostinės atskubėjusi moteris sužinojo, kad mamos būklė kritinė, jai gilus infarktas. Gydytojas pasiūlė kviesti kunigą paskutiniam patepimui.
Prienų kunigas nurodė kreiptis į kolegas Birštone. Apie 22 val. O. Skaudžiuvienės sesuo paskambino Prienų ligoninę aptarnaujančiam Birštono kunigui. Pasak O. Skaudžiuvienės, kunigas, kaip tikras katalikas, pradėjo klausinėti, kas tokia yra ligonė, kelintais metais gimusi, kuo sirgo, su kuo gyveno ir panašiai, o pokalbio pabaigoje tarstelėjo „na, žinot, aš nežinau ką jums pasakyti“. Moters tvirtinimu, kai sesuo pasakė, kad mama be sąmonės, klebonas savo ruožtu paklausė, kur ši buvusi dieną.
„Ar taip turi atsakyti kunigas, kai skambina mirštančio žmogaus artimieji, ar paskutinio patepimo nesuteikimas, atsisakymas tą padaryti nėra kunigo nuodėme? Kas jam beliko švento? Ar kunigystė dabar verslas? Kuo tikėti?“, – DELFI kalbėjo O. Skaudžiuvienė. „Nežinau kaip galima suplanuoti infarktą, kad nesutrukdyti vakaro kunigui“, – ironizuoja pašnekovė.
Kitą dieną mama reanimobiliu buvo išvežta į Kauno klinikas. Joje paskutiniam patepimui kunigo nebespėta iškviesti – senolė mirė. O. Skaudžiuvienė klausia, kur ritasi pasaulis, jeigu jau net paskutinio patepimo nebegali sulaukti. Ji taip pat priminė nuolatines rinkliavas per Mišias, aukojimą už vaikų ruošimą pirmajai komunijai.
Klebonas: ir savo mamos nespėjau patepti
„Tai vienintelis atvejis, kada aš nevažiavau. Žmonės patys turi būti budresni ir stebėti, kada jų tėvai sensta ir tada pakviesti kunigą tikram sakramentui. O kada žmogus netenka sąmonės ir yra reanimacijoje prijungtas prie aparatų, dirbtinai palaikoma gyvybė, kunigo dalyvavimas ten tik patepimas – tai nepilnas ligonių sakramentas“, – DELFI kalbėjo Birštono klebonas monsinjoras Jonas Dalinevičius.
Didžiosios Vilniaus ir Kauno klinikos turi budinčius kapelionus. „Mes esame parapijiniai kunigai, kurie aptarnauja ligonines ir reikalui esant esame iškviečiami pas ligonį. Normalūs parapijiečiai ateina ar atvažiuoja pas kunigą ir kviečiasi pas ligonį – ne telefonu naktį, ne kažkaip kitaip. Gal mes neturime transporto, gal mes nevairuojame, tad kunigas nusivežamas. Ir normaliu laiku – ne 10 val. nakties. Prie nesąmoningo ligonio tikrai niekas nevažiuoja“, – dėstė J. Dalinevičius, gyvenantis apie 7 kilometrus iki Prienų.
Klebono teigimu, dėl to nereikia pykti ir ieškoti kažkokios teisybės. Be to, dėl šio atvejo buvo galima aiškintis ne po mėnesio, o praėjus porai dienų. Kleboną buvo galima iškviesti kitą dieną. J. Dalinevičius sakė suprantantis, kad naktį skambinusiai moteriai galėjo būti stresas.
J. Dalinevičius aiškino, kad „normaliu laiku“ pas ligonius skuba beveik kasdien ir problemų dėl tokio paprasto dalyko niekas nedaro. „Tai nėra kažkoks žmogaus pamenkinimas – daug žmonių miršta be sakramentų, kadangi nespėjama. Suponuojama taip – jeigu nespėjome, nepadarėme, tai Bažnyčia papildo, kompensuoja, bet visiems reiktų patiems rūpintis, protingu, natūraliu laiku ir visada bus suteikta“, – kalbėjo klebonas. Štai į Prienų senelių namus kleboną iškviečia personalas ir sakramentas suteikiamas nedalyvaujant artimiesiems.
J. Dalinevičiaus teigimu, pilnatvė pasiekiama tada, kai sąmoningas žmogus išpažįsta viso gyvenimo nuodėmes. Tačiau jei pilnatvės nebuvo įmanoma suteikti, žmogus dėl to to nebus kaltas prieš Aukščiausiąjį. Juk daug žmonių žūsta avarijose – jiems ir nespėjama suteikti patepimo. „Tai kas dabar kaltas – ar kunigas, kuris neatvažiavo, ar artimasis, kuris nepakvietė laiku“, – klausia pašnekovas.
Jis kelia klausimą, ar po mėnesio į žiniasklaidą besikreipusiai moteriai tikrai reikėjo sakramento. „Aš irgi savo mamos nespėjau patepti, nes netikėjau, kad mirs, ką darysi? Jie žmogus visą gyvenimą buvo tikintis, ėjo sakramentų, jam, nesąmoningam, patepimas tikrai nereikalingas. Tai sąmoningo žmogaus veiksmas“, – kalbėjo Birštono klebonas.
Apie tai, kad geriausia ir labiausiai rekomenduojama sakramentą priimti, kol žmogus turi sąmonę ir suvokia šio sakramento tikslą ir malones, DELFI yra pasakojęs ligonių paguoda vadinamas Onkologijos instituto Gailestingumo Motinos koplyčios kapelionas Sigitas Grigas. Daugiau apie ligonių patepimo sakramentą galite skaityti čia.