„Pirmą kartą kreipiuosi į žurnalistus pagalbos. (…) Esu trijų nuostabių vaikų mama. Tačiau atsidūriau labai sudėtingoje gyvenimo situacijoje“, – rašė Jolanta (vardas pakeistas).
Moteris laiške pasakojo, kad skiriasi su vyru. Po skyrybų jai su vaikais reikės išsikraustyti.
„Jis tolimųjų reisų vairuotojas, didžiąją dalį savo laiko praleidžia darbe. Visa buitis, vaikai, mano darbai, mokslai atsigulė ant mano piečių. Dar prisidėjo tam tikri vyro žalingi įpročiai, kurie labiausiai ir įtakojo mano apsisprendimą“, – pasakojo Jolanta.
Moteris teigė mamos neturinti. Jos tėvas yra priklausomas nuo alkoholio. Sukūrus šeimą jie gyveno vyro mamos bute, kuriame ji negyveno.
„Man priklauso pusė vieno kambario buto, kuriame dabar gyvena mano tėvas“, – pasakojo Jolanta.
Ji teigė vyrui siūliusi parduoti butą, kuriame jie dabar gyvena, ir pirkti mažesnius būstus. Siūlė atsisakyti alimentų už vaikus, perrašyti pusę savo būsto jam.
„Jis nesileidžia į jokias diskusijas, pabrėždamas, kad nieko verta, ir kokie mano tėvai nedori, nes praktiškai nieko man nepaliko“, – pasakojo Jolanta.
Moteris jaudinasi dėl savo vaikų emocinės būklės šioje sudėtingoje situacijoje.
„Jis tarsi apako ir apkurto nuo savo pykčio, vadovaujasi savo įsitikinimais, kitų žmonių patarimais, visiškai nepaiso savo šeimos vertybės, nesivadovauja pagarbos ir moralės normomis, žemindamas, rėkdamas ir smerkdamas savo vaikų motiną“, – rašė Jolanta.
Nepavyksta išsinuomoti būsto
Moteris tikina valstybei sąžiningai mokanti mokesčius, ir tikisi pagalbos šiuo sudėtingu jai metu.
Ji paaiškino, kad pagal įstatymą po skyrybų turi su vaikais išsikraustyti ių buto, kuriame 15 metų gyveno su vyru, remontavo, pirko baldus.
„Čia vaikai turi savo kambarius, žaislus, šalia gyvena jų draugai, netoli mokykla, darželis, bažnyčios bendruomenė. Aš, kaip mama, turiu atlaikyti vaikų ašaras, klausimus, susijusius su darželio ar mokyklos keitimu. O vaikų tėvas, kokia jo atsakomybe? Kokias pareigas vyras, tėvas turi šeimoje? Tik dirbti?“, – klausė Jolanta.
Moteris pasakojo pradėjusi ieškoti būsto nuomai. „Ir susidūriau su didžiule problema, kai tik pasakau, kad aš mama, yra trys vaikai ir šuniukas, iš karto sulaukiu neigiamo atsakymo. Mano biudžetas ribotas. Mamos neturiu, vaikus auginu iš esmės viena pati, todėl būsto bandžiau ieškoti šalia darželio ir mokyklų, kuriuos vaikai jau lanko“, – pasakojo Jolanta.
Moteris pasakojo, kad kreipėsi į „Vilniaus miesto būstą“, kur jai paaiškino, kad norint gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ji turi užsiregistruoti į socialinio būsto eilę. Tam jai reikia pristatyti pajamų deklaraciją už paėjusius metus.
„Bet gi praeitais metais aš gyvenau šeimoje, tai praėjusių metų šeimos pajamos viršija nustatytą paramos normą. Vadinasi, šia parama pasinaudoti galėsiu tik tada, kai oficialiai išsiskirsiu, ir nuo tos datos praėjus metams“, – rašė Jolanta.
Ji pasakojo, kad bandė išsiaiškinti, kaip gauti išperkamosios nuomos paramą. „Man atsakė, kad tokia parama teikiama tik tuo atveju, jeigu asmuo pats suranda bustą, kurio šeimininkas sutiktų jį parduoti išperkamosios nuomos būdu“, – rašė Jolanta.
Moteris neranda išeities iš padėties
Moteris rašė, kad siaubingai baisu atsidurti tokioje situacijoje.
„Aš turiu aukštąjį išsilavinimą, dirbu pagal profesiją ir dar studijuoju magistrantūroje, žalingų įpročių neturiu. Laisvalaikiu tapau, skaitau, daug laiko praleidžiu su vaikais investuodama į jų švietimą ir laisvalaikį. Noriu, kad mano vaikai užaugtu dorais piliečiais. Ir štai aš kartais jaučiuosi niekutis“, – rašė Jolanta.
Moteris rašė, kad labai norėtų turėti savo „net ir nedidelius, tegul kuklius, bet nuosavus namus“, kuriuose galėtų jaustis laisva.
„Neprašau nemokamai, galiu mokėti išsimokėtinai, tik padekit man ji įsigyti. Bankai man, trijų vaikų mamai, paskolos neduoda. Savo mokumą vertinų 80 proc. iš 100, nes turiu nuolatinį perspektyvų darbą, nors mano atlyginimas neviršija vidutinio darbo užmokesčio, turiu pusę vieno kambario buto, kuris ilgainiui bus parduodamas ir dalis paskolos sumos bus padengta“, – rašė Jolanta.
Akcentuoja vaikų poreikius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai akcentuoja, kad nesutarimai šeimoje ir juo labiau skyrybos neigiamai atsiliepia vaikams, todėl labai svarbu, kad abu tėvai spręsdami tarpusavio ginčus imtųsi visų įmanomų priemonių apsaugoti nepilnametį nuo neigiamų pasekmių jo vystymuisi bei neįtrauktų vaiko į tarpusavio konfliktus.
„Pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt skyrelyje „Skyrybos“ galima rasti naudingos informacijos, tokios kaip tėvų skyrybų pasekmės vaikui, patarimai, pagalba“, – teigė ministerijos atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.
Pasak SADM atstovų, Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir kartu asmeninės. Šių teisių ir pareigų įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
„Civilinis kodeksas taip pat numato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą vaikui proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvui, gyvenančiam atskirai nuo vaiko, išlieka pareiga jį prižiūrėti, rūpintis, išlaikyti.
Todėl jei vaikų tėvas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, vaikų mama turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo“, – teigiama atsakymuose, kuriuos gavo DELFI.
Vaikai negali būti palikti be gyvenamojo būsto
SADM specialistai pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti vaiko atstovai.
„Esant sudėtingai situacijai, vaikų mamai siūlytina kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisų apsaugos skyrių, kuris užtikrina savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą. Šis skyrius turėtų pasirūpinti, kad jei šeima bus iškeldinta iš vienintelės gyvenamosios vietos, nepilnamečiai vaikai neliktų be pastogės, inicijuoti reikalingos pagalbos teikimą (pavyzdžiui, organizuoti šeimos laikiną apgyvendinimą Krizių centre, inicijuoti socialinę, psichologinę ar kitą reikalingą pagalbą) bei siūlyti šeimai kitus galimus sprendimo būdus, labiausiai atitinkančius vaiko interesus“, – rašė E. Samoškaitė.
Gali gauti nemokamą teisinę pagalbą
SADM atstovai atkreipia dėmesį, kad gyventojai, dėl turtinės padėties negalintys tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų, turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.
„Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas suteikia kiekvienam teisėtai Lietuvoje gyvenančiam asmeniui teisę į nemokamą pirminę teisinę pagalbą (teisinę konsultaciją) arba antrinę teisinę pagalbą (dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais)“, – rašė E. Samoškaitė.
Pasak SADM atstovės, pirminės teisinės pagalbos atveju savivaldybės administracijos tarnautojai, darbuotojai, taip pat advokatai ar specialistai iš viešųjų įstaigų, su kuriais savivaldybė yra pasirašiusi sutartį, asmeniškai patars, kaip išspręsti ginčą be teismo, informuos apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, padės parengti taikos sutartį ir užpildyti antrinės teisinės pagalbos prašymą.
„Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto. Jei tokios galimybės nebus, žmogui bus pranešta apie kitą priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi“, – rašė E. Samoškaitė.
Pasak jos, gyventojai, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Tuo tarpu valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba suteikiama tiems, kurių pajamos nesiekia tam tikrų finansinių lygių.
„Yra du teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei asmens pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, skiriamas nemokamas advokatas, asmuo 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, jei neviršys antrojo – 50 procentų bylinėjimosi išlaidų kompensuos valstybė“, – paaiškino E. Samoškaitė.
Pasak jos, asmens turto ir pajamų lygį nustatys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinė pagalbai gauti ir asmens prašyme pateiktus duomenis. Dėl antrinės teisinės pagalbos galima kreiptis į Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (www.teisinepagalba.lt).
Gali kreiptis dėl paramos būstui
Pasak SADM atstovų, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Visi asmenys ir šeimos, norėdami pretenduoti į paramą būstui, turi atitikti šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, kurios neturi viršyti įstatyme nustatytų dydžių.
„Moteris mini, kad šeimos (kartu su vyru) pajamos ir turtas yra didesni už nustatytus normatyvus paramai būstui gauti. Esant tokiai situacijai, moteris galėtų deklaruoti pajamas ir turtą po skyrybų ir kreiptis į savivaldybę dėl galimybės gauti paramą būstui. Savivaldybei įvertinus dokumentus ir nustačius jos teisę į paramą, parama galėtų būtų suteikta“, – paaiškino E. Samoškaitė.
SADM priminė, kad pradėtos teikti ES lėšomis finansuojamos kompleksinės paslaugos šeimai, kuriomis siekiama padėti šeimoms, jas stiprinti, įveikti iškilusius sunkumus ir krizes. Dėl šių paslaugų reiktų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Pagalbą tėvams, sprendžiant krizes, susijusias su vaikų auklėjimu padeda spręsti „Tėvų linija“: http://www.pvc.lt/lt/naujienos/2-be-kategorijos/399-tevu-linija
Jei kenčiate nuo smurto artimoje aplinkoje, pagalbą teikia specializuotos pagalbos centrai: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/smurto-artimoje-aplinkoje-prevencija