Moterys kovoje dėl Seimo nario mandato: daugiau šansų socdemų gretose, mažiau - „tvarkiečių“

Per praėjusius Seimo rinkimus į parlamentą buvo išrinkta 18,44 proc. moterų ir 81,56 proc. vyrų. 2004-aisiais moterų išrinkta 20,57 proc. ir 79,43 vyrų. Moteris nevadovauja nė vienai stambesnei politinei partijai, nors apskritai moterų padėties Lietuvos politikoje prasta nepavadinsi – moterys politikės vadovauja valstybei, krašto apsaugai, finansų sričiai, Seimui.

Tačiau partijų kandidatų sąrašuose į Seimą moterų pavardžių nėra itin daug. Specialias kvotas moterims taikanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmajame trisdešimtuke įrašė 11 kandidačių, konservatorių gretose tarp pirmųjų trisdešimt kandidatų yra 7 moterys, Darbo partijos sąraše – 6, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų eilėje – irgi 6.

Tiesa, „tvarkiečių“ sąrašas atrodo kur kas vyriškesnis, jei atsižvelgiama į pirmą dešimtuką ar dvidešimtuką, mat net 5 moterys yra atsidūrusios trisdešimtuko pabaigoje.

Specialias nuostatas dėl moterų kandidačių turi tik socdemai

Kaip DELFI teigė socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius, nuostata, kad kandidatų sąraše tam tikrą dalį turi sudaryti moterys, įtvirtinta partijos statute. Ji nurodo, kad rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašuose vienos lyties atstovų skaičius negali viršyti 60 proc., o kandidatai turi būti išdėstomi taip, kad kiekviename penketuke nebūtų daugiau kaip 3 vienos lyties atstovų.

Tokia nuostata lėmė, jog 2-a vieta skirta europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei, 4-a – Mildai Petrauskienei, 6-a – Birutei Vėsaitei, 10-a – Irenai Šiaulienei, 12-a – Marijai Aušrinei Pavilionienei, 15-a – Sigitai Burbienei, 18-a – Giedrei Purvaneckienei, 21-a – Auksei Kontrimienei, 23-ia – Orintai Leiputei, 27-a – Lilijai Petraitienei, 29-a – Jūratei Kulberkienei.

Moterų skaičius pirmajame kandidatų sąrašo trisdešimtuke didžiausias pas socialdemokratus, tačiau nemažai politikių pavardžių esama ir konservatorių kandidatų eilėje, nors Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) dėl moterų skaičiaus sąrašuose nėra priėmusi jokių nuostatų.

Konservatorių kandidatų sąraše 2-oji vieta skirta Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, ji, kaip ir partijos lyderis Andrius Kubilius, nebuvo reitinguojama. Tačiau po visuotinio partijos narių reitingavimo į TS-LKD sąrašo viršūnę iškopė parlamentarė Agnė Bilotaitė bei krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. A. Bilotaitė sąraše bus 3-ioji, R. Juknevičienė – 4-oji.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė, partijos narių valia, atsidūrė 14-oje pozicijoje, Vincė Vaidevutė Margevičienė – 20-oje, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – 24-oje, Vida Marija Čigriejienė – 25-oje.

Darbo partija taip pat nėra priėmusi jokių statutinių nuostatų, kurios lemtų priverstinį moterų įtraukimą į kandidatų sąrašus. Tačiau nepaisant to, Loretai Graužinienei skirta 3-ioji vieta, Virginijai Baltraitienei – 4-oji, Dangutei Mikutienei – 9-oji, Živilei Pinskuvienei – 13-oji, Zitai Žvikienei – 14-oji, Vilijai Filipovičienei – 16-oji.

„Tvarkiečių“ kandidatų sąrašas išsiskiria tuo, kad pirmajame dešimtuke yra tik viena moteris parlamentarė ir buvusi dainininkė Ona Valiukevičiūtė, kuriai skirta 7-a vieta. Visas kitas kandidates partija „Tvarka ir teisingumas“ sutalpino trečiajame dešimtuke: Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Loreta Kekienė yra 24-a, Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė – 25-a, Kauno miesto tarybos narė Aušra Ručienė – 26-a, Telšių rajono tarybos narė Irena Skernevičiūtė – 27-a, profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Kristina Krupavičienė – 29-a.

N.Vasiliauskaitė: riekia pasiekti lygį, kad lytis būtų tiek pat svarbi, kiek akių spalva

Filosofė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Nida Vasiliauskaitė teigia, kad kvotos, kuriomis reguliuojama, jog vienai lyčiai nebūtų skiriama daugiau nei nustatyta vietų kandidatų sąraše, iš esmės yra teigiamas dalykas, bet problemos nesprendžia. Pasak mokslininkės, geriausia būtų, jeigu lyties aspektas iš viso taptų nebesvarbus ir niekas nesistebėtų bei nedžiūgautų, kad prezidente ar ministre tapo moteris.

„Iš principo palaikau (kvotų sistemą – DELFI), bet žinau, kad tai savaime neišsprendžia problemų. Pliusas yra tas, kad tokiu būdu visuomenei sudaromas vaizdas, jog politika nėra tik vyrų reikalas. Tai svarbu tuo, kad moterys tada tampa labiau matomos tokioje tradiciškai defeminizuotoje srityje kaip politika. Bet vien tai, kad asmuo yra šitos, o ne kitos lyties, jo patekimas į politiką ir aukšto politinio posto užėmimas lyčių situacijos nepagerina“, - sakė N. Vasiliauskaitė.

Filosofė taip pat pažymi, kad asmens lytis nėra pagrindas už politiką balsuoti ar nebalsuoti, tiesiog kvotų sistema užtikrina, kad asmuo dėl lyties nebūtų pašalintas iš politinės kovos dėl galimybės patekti į parlamentą.

Pasak N. Vasiliauskaitės, statistiškai moterys Lietuvoje yra labiau išsilavinusios nei vyrai, tačiau daugiau aukštų pozicijų užima vyrai. Tai, anot jos, atskleidžia egzistuojančią nelygybę, kuri iš dalies gali būti sprendžiama kovotomis – tokiu būdu visuomenei kuriamas vaizdas, kad moteris gali būti ir prezidentė, ir ministrė, ir parlamento narė.

„Kvotomis situacija kuriama dirbtinai, bet ji gali sukurti visuomenei vaizdą, kurį mato ir maži vaikai, kad šioje šalyje moteris gali būti prezidentė, politikė. Ta politikė gali būti nepriimtina savo pažiūromis, tačiau žmonės bent mato, kad moterys gali užimti tokį postą, o ne tik būti namuose, dirbti valytoja, sesute ar darželio auklėtoja“, - teigė filosofė.

„Nepaisant to, kad Lietuvoje aukščiausius postus šiuo metu užima moterys, pas mus vis dar tuo stebimasi, tai pateikiama kaip kuriozas: žiūrėkite, moteris! Tuo tarpu jeigu tokį postą užima vyras, niekas nekalba, kad mūsų prezidentas vyras. Taigi turi būti pasiekta tokia situacija, kad lytis iš viso nebūtų argumentas, kad niekas nesistebėtų, kad tai nebūtų priežastis balsuoti ar nebalsuoti, kad lytis būtų tokia savybė kaip žalios akys. Juk niekas nesistebi, kad prezidentas žaliomis akimis“, - pridūrė mokslininkė.