Našlaičio pinigai pervedami į vaiko sąskaitą, pagal įstatymus, iki pilnametystės iš sąskaitos jo reikmėms per 10 metų galima paimti tik 10 tūkst. litų. Tai yra per metus vidutiniškai po 1 tūkst. litų arba per mėnesį apie 80 litų, rašo „Klaipėda“.
„Taip kontroliuodama valstybė mane pažemina, tarsi iš karto nuspręsdama, kad našlaičio motina pragers vaiko pinigus, todėl geriau jai jų neduoti. Yra galimybė eiti į teismą ir prašyti, kad leistų išsiimti iš sąskaitos didesnę sumą, bet kodėl tokia neteisybė? Kodėl turiu žemintis ir vaikščioti po teismus?" – retoriškai klausė moteris.
Klaipėdietę Aistę piktina dar kelios nuostatos našlaičių pensijų mokėjimą reglamentuojančiame įstatyme. Pavyzdžiui, kai vaikui sukanka 14 metų, jam gali būti išduota banko kortelė, su kuria nepilnametis gali disponuoti savo lėšomis ir tam nereikia jokio tėvų sutikimo. Taip pat, moters teigimu, našlaičiams skiriama pensija yra per maža.
„Man atrodo neteisinga, kad mirus tėvui valstybė našlaičiu likusiam vaikui skiria tik pusę vieno jo tėvų uždirbtos pensijos, o likusią dalį pasiima sau. Tokia valstybės „malonė“ – trupiniai, numesti mirusiojo artimiesiems, yra ciniška“, – piktinasi klaipėdietė.
Ekonomistę Aušrą Maldeikienę stebina tokia žmonių pozicija, jos teigimu, tokios socialinės išmokos našlaičiams pakanka. „Kai mes mokame mokesčius „Sodrai“, pasirūpiname ne savimi, o sistema. Mes mokame įmokas ne už save, o už tai, kas gali atsitikti kitam žmogui. Didžioji dalis vaikų juk niekada negaus našlaičio pensijos. Bet tokie mokėjimai yra reikalingi, kad socialinės apsaugos sistema valstybėje iš viso galėtų funkcionuoti“, – pabrėžė A. Maldeikienė.
Norite pasidalinti savo istorija ar patirtimi? Tai galite padaryti žemiau: