„Šis sprendimas verčia suabejoti, ar advokatų bendruomenė yra pasirengusi kritiškai vertinti savo narių veiklą. O juk nėra taip, kad advokatūra neturi problemų“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Muravjovas.
„Pavyzdžiui, naujausio „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, kas septintas su advokatais susidūręs gyventojas suprato, kad iš jo reikalavo kyšio. Tą patį sako kas dešimtas verslininkas“, – pridūrė jis.
Advokatų taryba nusprendė nestabdyti penkių kolegų veiklos, nes teigia neturėjusi pakankamai duomenų pagrįstam ir argumentuotam sprendimui priimti.
Pasak tarybos pirmininko Igno Vėgėlės, Advokatūra gavo tik teisėsaugos pranešimus apie įtarimus advokatams be jokių papildomų argumentų, o elgesys su advokatais kai kada priminė kankinimus.
„Girdžiu advokatų atstovų nuogąstavimus, bet juk tai yra ypatingo rezonanso byla. Būtų gerai išgirsti detalesnius paaiškinimus, kodėl Advokatų taryba nusprendė būtent taip, nes dabar Advokatūra siunčia dviprasmišką žinutę“, – tvirtino S. Muravjovas.
Advokatų taryba laikinai sustabdė tik advokato Drąsučio Zagrecko veiklą, to paprašius jam pačiam.
Teisėsaugos įtarimų taip pat sulaukė vilniečiai advokatai Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė ir Gintaras Ruseckas, klaipėdiečiai Aivaras Surblys ir Marius Navickas.
Galimo teisėjų kyšininkavimo byloje iš viso yra 45 įtariamieji, įskaitant aštuonis įvairių grandžių teismų teisėjus.
Prokurorai įtaria, kad sutartų kyšių teisėjams už palankius sprendimus suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų.