49 balsais „už“, 28 – „prieš“ ir 26 Seimo nariams susilaikius neužteko balsų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri rengtų išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Apkaltą dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais I. Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai argumentavo, kad savo veiksmais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Pagal Seimo statutą, tokiu atveju Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri rengia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Seime nepritarus tokiam siūlymui, posėdžiui pirmininkavusi Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė teigė, kad projektą būtina grąžinti iniciatoriams tobulinti, kadangi komisijos sudarymas yra imperatyvus.
„Kadangi Seimas balsavo prieš šį Seimo nutarimą, mes turime įpareigoti grąžinti iniciatoriams tobulinti šį nutarimo projektą. Atmesti negalima, kadangi yra imperatyvas, t. y. mes privalom sudaryti specialią tyrimo komisiją“, – sakė vicepirmininkė.
Seime kilus ginčui, išaiškinimo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigia, kad „yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.