Ši iš XV a. atėjusi frazė žymi garsios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) didikų giminės šlovę. Vienos muziejuje filmo „Radviliada“ komandos netikėtai surasti Radvilų šarvai rodo, kad Viduramžiais nebuvome Europos provincija.
Jau rugpjūčio 29 d. kino teatruose į kino kelionę pakvies naujas lietuviškas filmas „Radviliada“. Jame vaidins legendiniai lietuvių aktoriai Algirdas Dainavičius, Andrius Paulavičius, Liubomiras Laucevičius, jaunimo subkultūrų lyderiai Dima Fiodorovas, Deividas Budkovas, Kipras Serapinas. Filme išvysime žymiausius Lietuvos bei pasaulio Radvilų tyrinėtojus.
Radvilos, ypač Radvila Juodasis, turėjo gerą skonį ne tik maisto, drabužių klausimu, bet ir rinkosi itin subtilius ir akį traukiančius šarvus. Jie, lyginant su kitais karalių bei didikų šarvais, pasižymėjo ne tik prašmatnumu, bet ir atliko savo funkciją, buvo puikiai sukonstruoti, leido didikams laisvai judėti. Minėtus šarvus ,,Radviliados“ komanda aptiko Vienos muziejuje.
Šiais laikais kainuotų milijoną eurų
Vienos muziejaus direktorius Matthias Pfaffenbichleris filmo kūrėjams papasakojo, kad muziejus turi gana didelę šarvų kolekciją, kurią pradėjo rinkti Tirolio hercogas Ferdinandas I. Surinktos kolekcijos eksponatai, rodantys svarbiausius to meto bruožus, yra iš vėlyvų XV-XVI a. amžių. Šarvai priklauso svarbiausiems to meto Europos valdovams, aukštuomenės didikams. Eksponatai taip pat priklauso politikams iš Abiejų Tautų Respublikos (ATR), kuri tuo metu užėmė didelė dalį Europos.
Muziejaus vadovo teigimu, Ferdinandas I šarvus gavo iš svarbiausių to meto didikų šeimų, taip pat iš Radvilų. Yra žinoma, kad Radvilų šarvai pagaminti Niurnberge. Jų meistras – ginklakalys Kunzas Lochneris, dirbęs daugybėje Rytų Europos prekyviečių, taip pat Lietuvos ir Lenkijos turguose.
M. Pfaffenbichleris paskaičiavo, kiek tokie šarvai galėjo kainuoti. „Yra žinoma, kad tokie šarvai kainavo daug. Mes turime vienus šarvus, pagamintus Tirolyje. Jie kainavo 2400 guldenų (guldenas – to meto Olandijos moneta). Tų laikų mėnesinė kareivio alga buvo 4 guldenai, o amatininko – 2 guldenai. Jeigu paversime guldenus į šiuolaikinius pinigus, tai viena guldena yra prilyginama 500 eurų. Taigi, šie šarvai iš Tirolio kainavo daugiau nei milijoną eurų. Šarvai, pagaminti būtent Radviloms, buvo tokie pat brangūs“, – filmo kūrėjams sakė Vienos muziejaus direktorius.
Lygina su „Rolls Royce“ ir „Ferrari“
Pasak M. Pfaffenbichlerio, šarvų dekoracijos rodo tipišką Rytų Europą, atskleidžia ypatingą Lenkijos-Lietuvos skonį. Kuriant šarvus, orientuotasi į rytų europietiškas arba labiau orientalistines prabangias dekoracijas. Šarvus puošia prabangios dekoracijos, kurios atskleidžia, kokia turtingos buvo Lietuvos-Lenkijos tautos.
„Tai buvo vienas iš turtingiausių ir prabangiausių kraštų Europoje. Nors šiuo metu Lietuva nėra ekonominis Europos centras, XVI a. šis kraštas buvo labai turtingas. Rytų Europa buvo susijusi su Vakarais prekybos ryšiais ir eksportavo daug prekių į tokias Vakarų šalis kaip Olandija ar Italija“, – atskleidė muziejaus vadovas.
Specialisto teigimu, muziejuje eksponuojami Radvilų šarvai yra iškilmingi. Tačiau kartais jie buvo naudojami gimnastikai – to meto privilegijuotam sportui. Su jais taip pat važiuodavo į prašmatnias šventes, susibūrimus. „Šiuos šarvus galima palyginti su tokiais šiuolaikiniais automobiliais kaip „Rolls Royce“, turinčiais daugybę įvairių funkcijų. Jie, kaip ir šarvai, praktiški, tačiau kartu yra naudojami išskirtinėmis progoms, pavyzdžiui, automobilių parodose. Šie šarvai yra prilyginami tokiems automobiliams kaip „Rolls Royce“ arba „Ferrari“ – jie šiuolaikinėje visuomenėje yra laikomi pačiais brangiausiais automobiliais. Šie šarvai parodydavo statusą visuomenėje, o žmonės, dėvintys šiuos šarvus, buvo laikomi turtuoliais“, – kalbėjo M. Pfaffenbichleris.
Pasak M. Pfaffenbichlerio, iš šarvų galime pasakyti, kad jų nešiotojas buvo didis žmogus, žymus politikas, turintis didelį pasisekimą. Antra, tai yra žmogus, turėjęs didelių reikalavimų, todėl jis galėjęs gauti geriausią Vokietijos ginklakalį.
A. Matelis: akivaizdu, kad nebuvome provincija
Vienos muziejuje Radvilų šarvus prieš porą metų su komanda atrado „Radviliados“ prodiuseris Arūnas Matelis. Jiems pagelbėjo ir Lietuvos ambasada Vienoje. „Važiavau turėdamas žinių, kad Austrijoje turėtų būti labai gražūs Radvilų šarvai. Įėjus į ekspozicijos salę, kurioje laikomi šarvai, pamačiau didžiulius geležinius šarvus, kuriuos galima užsidėti ant kūno. Staiga salėje pamačiau vieną daiktą, kuris kaip kostiumas, kaip aukštosios mados siuvinys“, – prisimena A. Matelis.
Tarp kelių dešimčių sunkių geležinių šarvų vieni spindėjo kaip kunigaikščio drabužis. Priėjęs arčiau A. Matelis perskaitė, kad tai Radvilos Juodojo šarvai. Jie išsiskyrė iš kitų karalių, imperatorių šarvų. Šarvų technologija ypač sudėtinga: šarvai leido laisvai judėti, juos galima nešioti kaip kostiumą. Šarvai gražūs ir funkcionalūs, patogūs naudoti.
Filmo prodiuseris bando įsivaizduoti, kaip valdovas su tokiais šarvais atrodė ant žirgo – kaip spindintis karvedys iš kito pasaulio. „Iš šių šarvų galime įsitikinti, kad tikrai nebuvome provincija, mes tikrai nebuvome šalia Europos. Iš šarvų atrodo, kad tikrai buvome tie, kurie buvome jei ne Europos centras, tai tie, kurie turėjo įtakos ir sprendė Europos likimą“, – sako A. Matelis.
Jo nuomone, tai griauna mitus, kad lietuviai kilę nuo žemės, nemokėjo valgyti, buvo įsigalėjusi tik kaimietiška kultūra: „Tai rodo, kad iš tikro buvo be galo rafinuoto, aukšto lygio kultūra, poreikiai“.
Atkūrė Ūlos mūšį
„Radviliadoje“ išvysime ne tik šarvus. Filme bus atkartotas legendinis 1563 m. Ūlos mūšis.
„Šįmet švenčiame Oršos mūšį, tačiau užmiršome Ūlos mūšį, kuris, mano manymu, buvo neįtikėtinai svarbus: tai pavyzdys Europos karybos istorijoje, galima sakyti, lietuviška Sparta, kuris susijęs su šiandienos įvykiais“, – tvirtina prodiuseris.
A. Matelis pasakoja, kad tuo metu dviejų dalių – 25 tūkst. ir 35 tūkst. – rusų kariuomenė ėjo į Lietuvą. Istorikų teigimu, jų tikslas galbūt buvo per Lietuvą nukeliauti toliau į Europą. Staiga Radvila Rudasis tik su 5000 karių, vietoje to, kad gintųsi ar derėtųsi, nusprendė atakuoti 25 tūkst. rusų armiją ir laimėjo mūšį. Likę 35 tūkst. rusų karių pabėgo. „Tai buvo vien tik Radvilos sušaukti bajorai, kariūnai, galima sakyti, vieni lietuviai laimėjo vieną ryškiausių mūšių ir pasiekė vieną ryškiausių pergalių, kurią galima palyginti su Spartos mūšiu. Filme bus atkurta tikroji mūšio naktis“, – pasakoja A. Matelis.
Pašnekovo teigimu, Ūlos mūšis apsaugojo Europą nuo Ivano Rūsčiojo veržimosi. Šį mūšį ir jis, ir istorikai lygina su Sausio 13-ąja.
Filmas nebus dokumentinis – tai bus kino kelionė su istoriniais atradimais, pasaulio ekspertų pasisakymais, vaidybinėmis scenomis.