Alytaus mero pažadais patikėję ir jam į pagalbą atėję verslininkai šiandien neslepia nusivylimo – prireikė daugiau kaip 2 metų, kad gautų tai, kas jiems priklauso. O tai pavyko pasiekti tik bylinėjantis – Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija Alytaus rajone registruotai bendrovei „Stateta“, kuri valdo tokio paties pavadinimo degalinių tinklą visoje Lietuvoje, privalės sumokėti daugiau kaip 85 tūkstančius eurų.
Dar beveik 12 tūkst. Eur iš Alytaus savivaldybės biudžeto atiteks advokatams – tiek bendrovei „Stateta“ kainavo procesas dviejų instancijų teismuose. Teismas nusprendė, kad savivaldybė privalo atlyginti šias verslininkų patirtas išlaidas.
O šios bylos galėjo ir nebūti, jeigu N. Cesiulis būtų laikęsis savo duoto žodžio – dar 2019 m. spalį, kai Alytuje kilo gaisras padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ sandėliuose, meras kreipėsi į degalinę „Stateta“ valdančios bendrovės vadovą ir paprašė leisti sunkiasvorėms transporto priemonėms važiuoti gesinti gaisro būtent pro degalinės teritoriją.
Iš pradžių žodžiu, o po to – ir raštu politikas patikino, kad Alytaus savivaldybė suremontuos degalinės teritoriją, jeigu jos danga tokio naudojimo metu bus sugadinta.
„Ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu per aikštelę vyko intensyvus eismas – iki 3 tūkst. automobilių per parą, iš kurių apie 60 proc. buvo krovinius vežantis sunkiasvoris transportas, skirtas Pramonės rajone įsikūrusioms gamybinėms įmonėms aptarnauti, – teismui nurodė bendrovės „Stateta“ atstovai. – Dėl to ne tik susidarė didelės spūstys, trukdžiusios mūsų klientams patekti į sklype esančią degalinę ir greito maisto restoraną, bet ir sugadinta aikštelės danga, nepritaikyta tokiam intensyviam naudojimui, dėl kurio apie 2 749 kv. metrai aikštelės buvo stipriai sugadinta (sutrūkinėjusios trinkelės, nutrupėję bortai, išsikraipę aikštelės pagrindai, įdubę šuliniai ir kt.).“
Verslininkai kreipėsi į tris inžinerinių statinių statybos (remonto) darbus atliekančias įmones, kurios nurodė, jog aikštelės sutvarkymas kainuos nuo 85 iki 88 tūkst. Eur. Mažiausią pasiūlyme nurodytą sumą „Stateta“ paprašė sumokėti savivaldybės, tačiau ši verslininkų prašymą persiuntė Finansų ministerijai, prašydama skirti paramą už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos.
„Alytaus miesto savivaldybės administracija nevykdo prisiimto įsipareigojimo atlyginti remonto išlaidas, ji įpareigotina natūra įvykdyti prisiimtą prievolę atlyginti aikštelės suremontavimo išlaidas“, – ieškinyje nurodė degalinių tinklą visoje Lietuvoje valdanti bendrovė.
Tačiau net ir tada N. Cesiulio vadovaujama savivaldybė atsisakė atlyginti žalą ir visais būdais bandė įrodinėti, kad „Stateta“ nepagrįstai reikalauja beveik 100 tūkst. Eur.
Atsiliepime į pareikštą ieškinį savivaldybės teisininkai nurodė, kad Finansų ministerija atsisakė bendrovei skirti paramą, nes ši neatitiko Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos, teikimo tvarkos apraše numatytų reikalavimų. Be to, savivaldybės tarnautojai, apžiūrėję degalinės teritoriją, nenustatė, kad degalinės teritorija būtų sugadinta ir ją reikėtų remontuoti.
„Bendrovė nepateikė jokių argumentų, kad faktinių aplinkybių protokoluose užfiksuotos faktinės aplinkybės įrodo turto apgadinimus, kurie atsirado dėl ekstremalios situacijos“, – buvo pabrėžiama savivaldybės atsiliepime.
Maža to, N. Cesiulio vadovaujamos savivaldybės teisininkai nurodė, kad bendrovė „Stateta“ dėl žalos atlyginimo turėjo kreiptis pagal žalos atsiradimo vietą – į Alytaus rajono, o ne miesto savivaldybę (degalinės teritorija yra prie pat įvažiavimo į Alytaus miestą, tačiau patenka į rajono teritoriją).
„Degalinių aikštelės turi būti pritaikytos intensyviam krovininių transporto priemonių, tarp jų – ir sunkiasvorių, eismui, nes kitu atveju turėtų būti tokių transporto priemonių eismą ribojantys ženklai, o tokių ženklų degalinės aikštelėje nebuvo“, – savivaldybės atstovai pabrėžė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija rašte buvo įsipareigojusi kompensuoti netekimus, jeigu jie atsirastų dėl eismo nukreipimo per degalinei priklausančias aikšteles, tačiau nežadėjo kompensuoti žalą.
Savivaldybės atstovai taip pat pabrėžė, kad visus darbus, prekes ir paslaugas turi įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali kompensuoti ar kitaip atlyginti kito subjekto patirtų išlaidų: „Savivaldybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik patvirtintoms programoms vykdyti.“
Neįtikėtina, bet savivaldybė net bandė užginčyti raštą, kuriuo buvo prisiimti įsipareigojimai atlyginti žalą – esą negalima teigti, kad šis dokumentas prilygsta šalių susitarimui.
„Šalys nesudarė jokios sutarties ar rašytinio susitarimo dėl remonto išlaidų atlyginimo ar aikštelės dangos suremontavimo – savivaldybė raštu tik informavo bendrovę, kad, nustačius, jog aikštelės danga ekstremaliosios situacijos metu sugadinta, savivaldybė įsipareigoja ją suremontuoti“, – savivaldybė pažymėjo, kad „Stateta“ nesikreipė su prašymu suremontuoti degalinės aikštelę.
„Intensyvus eismas vyko tik du mėnesius, per tokį laikotarpį neįmanoma sugadinti visos aikštelės dangos“, – nurodoma savivaldybės teismui pateiktuose dokumentuose.
Tarp savivaldybės ir bendrovės „Stateta“ kilusį ginčą iš pradžių nagrinėjo Kauno apygardos teismas, kuris Alytaus miesto savivaldybės administracijai priėmė nepalankų sprendimą – nurodė degalinei atlyginti žalą. Tačiau šį sprendimą savivaldybė apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, bet ir čia sulaukė nepalankaus sprendimo.
Anot teisėjų, byloje nėra ginčo, kad ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu per „Statetai“ nuosavybės teise priklausančią aikštelę vyko intensyvus lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių eismas, o susisiekimo komunikacijų ir statybinės veiklos ekspertas, apžiūrėjęs degalinės teritoriją, nustatė, kad iš trinkelių įrengta aikštelė turi akivaizdžių defektų: „Trinkelių danga nelygi, nustatytos duobės net iki 34 mm gylio (vyraujantis gylis 15-20 mm), kai kur trinkelių danga sukritusi, trinkelės – sutrūkinėjusios, nuskeltos ar kitaip pažeistos, trinkelių tarpai – netolygūs, kai kur iki 20 mm pločio.“
Anot eksperto, aikštelių trinkelių danga pažeista apie 2 750 kv. m plote, o nustatyti defektai atsirado dėl to, jog buvo nukreiptas nuolatinis ir intensyvus transporto priemonių, tarp jų – ir sunkiasvorių, eismas, nors šios aikštelės nepritaikytos tokiam naudojimui.
„Teismo proceso metu Alytaus miesto savivaldybės administracija, be subjektyvia nuomone grįstų paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų susisiekimo komunikacijų ir statybos srities žinių turinčio asmens parengtoje defektų tyrimo ataskaitoje užfiksuotų defektų pobūdį, atsiradimo priežastis, defektų pašalinimo būdus ir galimas išlaidas, taip pat neprašė skirti byloje teismo ekspertizę aikštelės dangos defektams, jų atsiradimo priežastims įvertinti, defektų šalinimo išlaidų dydžiui nustatyti“, – nurodė teisėjos Laimos Ribokaitės pirmininkaujama teisėjų kolegija.
Pasak teisėjų, savivaldybės atstovai, remdamiesi vien subjektyvia, nepagrįsta įrodymais nuomone, deklaratyviai teigė, kad intensyvus su degalinės eksploatavimu nesusijęs įvairių rūšių transporto eismas vyko tik du mėnesius, o per tokį trumpą laikotarpį neįmanoma sugadinti aikštelės dangos, tačiau šias aplinkybes įvertino susisiekimo komunikacijų ir statybinės veiklos ekspertas, pažymėjęs, jog ir tokio laikotarpio pakako nustatytiems defektams atsirasti.
„Ekspertas tyrė degalinės aikštelės įrengimo projektinius sprendinius ir, įvertinęs tokios aikštelės dangai norminių aktų keliamus reikalavimus, padarė išvadą, kad aikštelė įrengta užtikrinant atsparumą lengvojo transporto ir nedidelio intensyvumo sunkiasvorio transporto eismui, ji neskirta intensyviam sunkiojo transporto eismui“, – anot teisėjų, ekspertas savo išvadose nurodė, kad tik dėl intensyvaus eismo ir ypatingai sunkiojo transporto atsirado aikštelėje nustattyti defektai.
„Aikštelę eksploatuojant pagal tiesioginę paskirtį, joje neturėjo atsirasti defektų, kurie yra nustatyti, išskyrus natūralų nusidėvėjimą“, – pažymima išvadoje, kuria rėmėsi teisėjai.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybė sprendimą nukreipti eismą per privačiam ūkio subjektui nuosavybės teise priklausančią aikštelę priėmė vienašališkai, iš anksto apie tai neinformavo, apie tai buvo pranešta tik po paros, kai bendrovės atstovai kreipėsi į savivaldybę, prašydami pranešti, kokiu pagrindu eismas, nesant „Statetos“ sutikimo, yra nukreiptas per jai priklausančios aikštelės teritoriją.
„Savivaldybė raštu savo valia geranoriškai įsipareigojo (prisiėmė prievolę) suremontuoti aikštelės dangą, jeigu ši bus sugadinta dėl nukreipto eismo“, – teismo teigimu, savivaldybė, būdama apdairi, rūpestinga, atidi ir prisiimdama įsipareigojimą suremontuoti aikštelės dangą, jeigu ši bus sugadinta dėl per ją nukreipto eismo, turėjo galimybę užfiksuoti aikštelės būklę iki transporto srauto nukreipimo per aikštelės teritoriją, tačiau to nepadarė, todėl šiai tenka jos pačios neatidaus ir neatsakingo elgesio neigiami padariniai.
Teisėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrovė „Stateta“ prašė priteisti aikštelės remonto darbų išlaidas pagal mažiausią iš sąmatų, kuri sudaryta dar pagal 2019 m. kovo mėn. kainas.
„Savivaldybės administracija aikštelei padarytų sugadinimų ištaisymo išlaidų dydžio objektyviais įrodymais nenuginčijo, todėl prašoma priteisti suma ginčo laikotarpiu atsiradusiems aikštelės defektams pašalinti yra pagrįsta (įrodyta), – pažymėjo teismas. – Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būsimas remonto išlaidas ieškovė prašo priteisti pagal sąmatą, sudarytą pagal 2019 m. kovo mėn. kainas, tuo tarpu visuotinai žinoma aplinkybė, kad statybinių medžiagų ir gaminių kainos, taip pat mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos, vidutinis valandinis darbo užmokestis yra padidėję, lyginant su praėjusiais metais.“
Pasak apeliacinės instancijos teismo teisėjų, būsimų remonto išlaidų priteisimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nepažeidžia Alytaus miesto savivaldybės administracijos teisių ir teisėtų interesų.
„Pažymėtina tai, kad nei proceso pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog, atsakovei paskelbus viešąjį konkursą remonto darbams atlikti, šių darbų išlaidos būtų mažesnės“, – teisėjai mano, kad tuo atveju, jeigu „Stateta“ būtų siekusi įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją suremontuoti aikštelės dangą, tarp šalių galėtų kilti naujų teisminių ginčų (pvz., dėl remonto apimties, būdo, naudotinų medžiagų ir pan.).