„Jie – labai skirtingi. Susiradusi meilužį mano gyvenimas daug laimingesnis. Nebevarginu vyro priekaištais, kad man nuobodu, trūksta švenčių, komplimentų, lengvų, žaismingų pokalbių. Jis – rūpestingas, bet itin uždaras žmogus, nemėgstantis bendrauti, svečiuotis“, – pasakojo moteris.
Su meilužiu, kuris taip pat turi šeimą, ji susipažino per baidarių žygį, kuriame buvo su vaikais. Vyras kaip visuomet išsisuko nuo iškylos, pasiteisindamas užgriuvusiais darbais.
„Jis tame žygyje buvo ne tik su vaikais, bet ir žmona, tačiau tai nesutrukdė pasikeisti telefono numeriais. Jau pusantrų metų susitinkame romantiškai pabūti. Kaip abu sakome – pabėgti nuo rutinos ir šeimos“, – sakė moteris.
Permainų jos gyvenime vyras, atrodo, nepastebėjo, tik pasidžiaugia, kad ji mažiau priekaištauja. „Taip ir yra. Iš meilužio gaunu tai, ko nesulaukdavau iš vyro. Mano situacijoje meilužis buvo geriausias sprendimas, tik reikia apdairumo planuojant antirutininius susitikimus“, – pastebi Vita.
Kadangi jos meilužis – dirbantis sau, savo darbo grafiką pakoreguoja taip, kad su drauge galėtų susitikti „papietauti“. Susitinka bute, kuris nuomojamas keturioms valandoms, nors retai tiek laiko gali vienas kitam skirti.
Vita neturi iliuzijų, kad meilužiui yra svarbesnė už žmoną. „Tačiau ir jis man nėra svarbesnis už sutuoktinį, nors jei ryšys nutrūktų, būtų skaudu. Ne mažiau skaudu, jei iširtų santuoka“, – sako ji.
Neištikimybės fakto moteris nesureikšmina, mano, kad, jei visos pusės patenkintos, tai nieko tokio. Tačiau neįsivaizduoja, kas būtų, jeigu jos vyras ar meilužio žmona sužinotų tiesą.
„Rizikos yra. Tačiau, manau, būtent ji ir kursto norą vėl slapta susitikti“, – mano Vita.
Monogamija paseno
Belgų seksologė Esther Perel pastebi, kad santykiai su keliais partneriais dažnėja. Ji spėja, kad po 30, o gal net po 10 metų poligamiški ryšiai gali tapti norma. „Monogamija paseno“, – teigia seksologė.
E. Perel nuomone, toks gyvenimo būdas turėtų būti pasirenkamas, o ne savaime suprantamas dalykas. „Ar tikra meilė būtinai reiškia, kad reikia atsisakyti kitų meilužių? Daugelio mūsų supratimu, įprasti rimti santykiai grindžiami seksualine ištikimybe. Tačiau kas nutiktų, kai pažvelgtume plačiau ir praplėstume savo santykių ribas?“ – klausia seksologė.
„Knygų mugėje“ viešėjusi jausmingų bestselerių autorė Susanna Kubelka susitikime su skaitytojais iš Lietuvos taip pat užsiminė turinti pažįstamų, kurios gyvena dvigubą gyvenimą. Kaip pasakojo rašytoja, sužinojusi apie vyro neištikimybę jos draugė prancūzė nuoskaudą gydė jau kitą dieną susirasdama meilužį. Kaip paaiškino, būdama jo glėbyje, užmiršta neištikimą vyrą.
„Prancūzijoje neištikimybės atveju neskubama skirtis, žmonės lieka kartu, kad nereikėtų dalytis turto, dėl vaikų, visi kartu švenčia šventes“, – sakė populiarių romanų „Šiandien madam pareis vėliau“, „Ofelija mokosi plaukti“, „Pagaliau per 40” ir kt. autorė S. Kubelka.
Politikų proteguojama šeima Lietuvoje nebedominuoja
Paskutinė apklausa apie lietuvių požiūrį į skirtingas šeimos formas vyko prieš beveik 9 metu. Tačiau jau tuomet dalis mūsų tautiečių prisipažino, kad šeima vadintų netgi kelias moteris turintį vyrą ar kelis vyrus turinčią moterį.
Politikų proteguojama tradicinė šeima Lietuvoje nebedominuoja. Taip DELFI teigė apklausą komentavusi Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margatita Jankauskaitė.
Pasak jos, RAIT apklausos dalyviai į šeimos sąvoką sutalpino ne tik poligamiją praktikuojančius vyrus, su keliais vyrais gyvenančias moteris, bet ir kelias „vieną židinėlį“ kurstančias sutuoktinių poras.
„Tiesa, egzotikai labiau pritaria vyrai“, – Moterų užimtumo informacijos centro užsakymu atlikto tyrimo pristatyme pripažino M. Jankauskaitė.
Gyventojai pasisako už tradicinę šeimą
Nepaisant po truputį kintančio gyvenimo būdo ir liberalėjančio jaunosios kartos požiūrio į įvairias šeimos formas,Lietuvos gyventojai apklausose pasisako už tradicinį šeimos modelį.
„Tačiau čia būtina įvertinti, jog gyvenome informacinėje erdvėje, kur buvo sąmoningai stigmatizuojamas bet koks kitoks negu tradicinės šeimos pasirinkimas“, – akcentavo M. Jankauskaitė.
Pasak pašnekovės, net jeigu patys žmonės ne visai atitinka „normos“ sampratą, jie gali to neatpažinti ir nepripažinti. Pavyzdžiui, gali nesuvokti, jog šeimos formos – kintančios ir per savo gyvenimą konkretus asmuo gali išgyventi daugybę jos formų: iš pradžių gyventi kohabitacijoje (ne santuokoje), paskui susituokti arba ne santuokoje susilaukti vaikų, išsiskirti, sukurti antrąją šeimą, o kai vienas iš poros išvažiuoja į užsienį, gyventi atotolio šeimoje.
„Jei tokių žmonių klaustume, kokiai šeimai save priskiria, tikriausiai sakytų, jog tradicinei“, – komentavo M. Jankauskaitė, pridurdama, jog žmonės paprastai neklasifikuoja, o gyvena, kaip gyvenasi.