Kuriame Lietuvos krašte nutiko ši siaubinga istorija, Delfi.lt negali atskleisti – taip būtų galima sužinoti duomenis apie mažametį berniuką, nukentėjusį nuo savo motinos. Būtent dėl šios priežasties dalis informacijos, susijusios su prieš vaiką įvykdytu siaubingu nusikaltimu, bus nutylėta. Taip pat Delfi.lt negali atskleisti ir socialinės darbuotojos, kuri dėl „neaiškios situacijos“ neskubėjo padėti vaikui, vardo ir pavardės.

O būtent ši valstybės tarnautoja galėjo (ir privalėjo) padaryti, kad siaubingi įvykiai namuose, kuriuose mažas vaikas patyrė seksualinį smurtą, nepasikartotų.

„Po to, kai pamačiau, ką motina darė su berniuku, jį paėmiau iš jos kambario ir vaikas miegojo savo lovytėje, tačiau jau mano kambaryje – nenorėjau, kad tai pasikartotų, bet kitą dieną, kai apie tai pranešiau, vėliau man paskambinusi socialinė darbuotoja nurodė vaiką ir jo lovytę grąžinti į motinos kambarį, ji taip pat liepė leisti vaikui miegoti tame pačiame kambaryje su motina“, – vėliau policijos pareigūnams aiškino šią baisią istoriją atskleidusi nuskriausto berniuko giminaitė.

Būtent jos namuose keletą metų glaudėsi vieniša motina su vos 5-erių metukų sūnumi. Būtent ši moteris, antrą kartą pamačiusi, kaip motina seksualiai išnaudoja mažametį, ir, nesulaukusi skubios valstybės tarnautojų reakcijos, nutarė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu – 112.

Pareigūnai į gana neįprastą skambutį vos ne vidurnaktį sureagavo iš karto – į kaimą buvo išsiųsti ne tik policijos pareigūnai, vaiko teisių tarnybos atstovai, bet ir medikai, nes mažametis dar ir buvo patyręs sužalojimų intymiose kūno vietose.

Tačiau tai, ką jie išgirdo atvykę į gyvenamąją sodybą, kaip reikiant šokiravo – visiems jiems buvo sunku „priimti“ informaciją, kad motina galėjo seksualiai išnaudoti savo sūnų. Bet abejonių jokių nebuvo – ji pati iš karto pripažino, kad gulėdama lovoje su savo mažamečiu vaiku ir atlikdama seksualinio pobūdžio veiksmus jautė didelę palaimą.

„Nesu turėjusi vyro 5 metus“, – net neprašyta paaiškinti, kodėl vaiką pavertė savo seksualiniu „žaisliuku“, pareigūnamas teisinosi moteris.

Tą pačią naktį ji buvo išvežta į policijos komisariatą, buvo uždaryta į areštinę ir patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai suabejojo jos psichinės sveikatos būkle – juk tai, ką ji darė su vos 5-erių metukų sulaukusiu vaiku, mažų mažiausiai yra nenormalu. Buvo atliktos dvi ekspertizės – ambulatorinė ir stacionari, po kurių kompetentingi medikai nurodė, kad, siaubingiausia, moteris labai gerai suprato, ką darė su sūnumi, ji net to tyčia siekė, todėl yra pakaltinama ir gali atsakyti už savo veiksmus.

Asociatyvi nuotrauka

Dabar berniukas gyvena ne su mama, o su savo teta – ta pačia, kuri ir pasistengė, kad jo motina daugiau niekuomet jo netraumuotų. Bet padarinius jis jaučia iki šiol – globėja prisipažino, kad jaučia vaiko seksualizuotą elgesį, kartais jis atsisėda ant kitų vaikų kelių ir imituoja lytinio akto judesius.

„Man neramu dėl savo vaikų“, – prisipažino globėja, bet savo mažojo giminaičio ji neišsižadėjo iki šiol ir stengiasi vaikui paaiškinti, kad taip elgtis nedera.

Moko jį gyventi taip, kaip reikia. Taip, kaip nemokė jokia kita motina.

Šio mažo berniuko gyvenimas nuo pat gimimo buvo pažymėtas juodomis dėmėmis – medikai jam diagnozavo alkoholiko sindromą. Paaiškėjo, kad jo motina taip pat net 10 metų piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis – amfetaminu, heroinu, kokainu. Ji buvo nuo šių kvaišalų priklausoma, dėl to ne kartą gydyta. Ne ką ji ir pati matė vaikystėje – jos tėvas piktnaudžiavo alkoholiu.

Kas yra berniuko tėvas, pareigūnai nežino, – motina nurodė, kad jis vaiku nesirūpina nuo pat gimimo, ji net negalėjo pateikti šio kontaktinių duomenų…

„Mama lindo prie mano „peliuko“, jį spaudė savo pirštais, man bėgo kraujas, labai skaudėjo, verkiau, bet paskui dėdės ligoninėje „peliuką“ išgydė“, – tai vaiko žodžiai, kuriuos jis ištarė specialiame kambaryje, kuriame su juo apie nevaikiškas patirtis kalbėjosi psichologė. Šią apklausą per ekraną stebėjo teisėsaugos pareigūnai, ikiteisminio tyrimo teisėjas – berniukas, kaip galėdamas, paaiškino, net nupiešė, ką su juo darė mama.

„Man labai gaila“, – vėliau apgailestavo vos 30-ies metų slenkstį peržengusi moteris, ji kartu dievagojosi, kad savo sūnų myli, tik dėl jo gyvena ir daugiau gyvenime niekada nepadarys to, ką padarė. Ir nieko nelaukusi pateikė šokiruojantį pasiteisinimą: „Nesusilaikiau, tai, ką tada dariau su savo sūnumi, man teikė malonumą.“

Net sunku įsivaizduoti, kokią jausmų audrą turėjo išgyventi šios motinos giminaitė, vėlyvą vakarą pamačiusi, ką motina savo lovoje daro su sūnumi.

„Vėlai vakare ėjau pro kambarį, nusprendžiau pas juos užeiti ir pažiūrėti, ar vaikas miega, palinkėti jam labos nakties, – siaubingos istorijos pradžią atskleidė moteris. – Kai užėjau, pamačiau, kad berniukas guli lovoje kartu su motina. Ne tik guli. Pamačiusi tokius dalykus paklausiau, ką ši daro su vaiku, o ji atsakė: „Nieko, nieko, mes tik kalbame.“ Kai paklausiau berniuko, jis atsakė: „Žaidžiame.“ Pamačiusi tokius atliekamus veiksmus, išsigandau ir, norėdama apsaugoti vaiką, jį su jo lova pasiėmiau miegoti į savo kambarį. Aišku, kitą rytą kalbėjau su berniuku apie vakarykštį įvykį, klausiau, kaip jis žaidžia su mama, ar jam tai patinka daryti. Jis atsakė, kad patinka, tačiau, sakė, jam kartais skauda.“

Moteris nieko nelaukusi paskambino seniūnijos socialinei darbuotojai.

„Pasakiau, kad reikia skubiai susitikti, o kai susitikome, papasakojau apie motinos atliekamus veiksmus su savo mažamečiu vaiku – socialinė darbuotoja priėmė mano rašytinį paaiškinimą, teigė, kad pakalbės su mama dėl tokio elgesio, pažadėjo, jog bus renkama informacija, kad dėl šio įvykio ji susitiks su vaikų teisių specialistais, – kalbėjo moteris. – Ji taip pat nurodė, kad dėl įvykio informuos policiją, bandys padėti vaiko motinai. Ši specialistė žinojo, kad vaikas praėjusią naktį miegojo mano kambaryje, tačiau tai daryti uždraudė ir vaiko lovą liepė grąžinti į motinos kambarį, taip pat liepė berniukui leisti miegoti tame pačiame kambaryje. Kai sugrįžau į namus, pasikalbėjau su vaiko motina – ji prisipažino, kad gulėdama savo lovoje masturbuodavosi ir tai kelis kartus matė savo vaikiškoje lovytėje gulintis sūnus, aiškino, esą tai pamatęs ir susidomėjęs jis pats ateidavo pas ją į lovą, atsiguldavo šalia ir sakydavo: „Leisk ir man pažaisti.“ Motina sakė, kad leisdavo, aiškino, jog jai patikdavo, o kai susijaudindavo, tada…“

Asociatyvi nuotrauka

Moteris sakė, kad šio pokalbio metu jos giminaitė prisiekinėjo, jog taip buvo tik vieną kartą ir būtent tuo metu, kai ši juos netikėtai užklupo. Ir, žinoma, daugiau tai nepasikartos.

Kai ji apie tai papasakojo socialinei darbuotojai, kuri apie siaubingą giminaitės pateiktą informaciją pranešė ir vaiko teisių sergėtojams, moters laukė šokiruojantis valstybės tarnautojos sprendimas: vaiką privaloma grąžinti į motinos kambarį. Ir, anot jos, tuomet įvyko tai, ko tikrai negalėjo nutikti – motina vėl savo mažiuką berniuką pasiguldė į lovą.

Tik šįkart viskas baigėsi gerokai blogiau. Nesvarbu, kad prieš tai, po neveiksmingo pokalbio su socialine darbuotoja, motina buvo vos ne ant kelių atsiklaupusi ir įtikinėjo, jog daugiau taip niekada nepasikartos, vaikas miegos savo lovytėje, o ji seksualinę aistrą tenkins tuomet, kai šis nematys, daugiau jo nelies, nes pati supranta, ką padarė.

Tada motina buvo atsargesnė – nors visą laiką buvo praviros kambario, kuriame ji nakvojo su vaiku, durys, tačiau ji dar kartą padarė tai, ką labai norėjo.

„Po pirmojo įvykio, apie kurį buvau pranešusi socialinei darbuotojai, vaiką maudžiau tik aš, visada jį apžiūrėdavau, bet nieko įtartino nepastebėdavau, o ir berniukas, ir jo mama elgėsi įprastai, kambario durys visada būdavo praviros, – sakė moteris. – Bet vieną rytą atsibudusi pamačiau, kaip ji savo kambaryje rengiasi, o vaikas guli lovoje. Ne, ne savo lovytėje – lovoje pas mamą. Vaikas buvo susigūžęs, vilkėjo pižamą. Tada paklausiau, kodėl dar sūnus neaprengtas, bet ji patikino, kad sūnus prastai miegojo, nenori rengtis. Nieko blogo nepagalvojau, tą dieną vaiką nuvežiau į darželį, bet grįžęs jis buvo labai nusiminęs, be nuotaikos. Tada dar nieko nežinojau ir nesupratau. Vakare prieš miegą, kaip ir visada, nuvedžiau jį praustis – kai jį nurengiau, o paskui prausiau, netikėtai jis pasakė „au“ – taip išreiškė savo skausmą. Paklausiau, ką skauda, berniukas pasakė, kad „peliuką“. Ir parodė. Pastebėjau, kad ant vaiko lytinio organo yra ryškūs paraudimai, kurie nekraujavo, tačiau buvo skausmingi. Tada dar ant kojos šlaunies pastebėjau žymę, panašią į įdrėskimą. Kai paklausiau, kas nutiko, vaikas pasakė: „Mamytė sužnaibė.“ Norėjau daugiau sužinoti, bet tada į vonios kambarį įėjo jo motina, ji pradėjo šaukti ant sūnaus: „Ką tu čia išsigalvoji?“ Vaikas, nusukęs galvą nuo mamos, pradėjo verkti. O paskui, kai jį išvedžiau iš vonios, mama sūnui vis kartojo: „Nemeluok, aš juk tavo mama! Ar tu manęs nemyli?“ Tai buvo akivaizdus spaudimas vaikui, jis net negalėjo kalbėti. Nebegalėjau daugiau laukti, kol bus suteikta pagalba, todėl iš karto paskambinau bendruoju pagalbos telefonu.“

Dabar mažą berniuką globojanti moteris neslėpė, kad šiandien vaikas lyg ir bando keistis, bet nežinia, kokia jo laukia ateitis. Nors iš pradžių, kai motiną policija nuo jo atskyrė, jis net nenorėjo su ja bendrauti – vėliau per pirmąjį pokalbį nuotoliniu būdu jautėsi labai nesaugus, bet įsitikinęs, jog mama per kompiuterio ekraną negalės jo paliesti, įgavo drąsos. Tik vėliau, kai iš jos gavo dovanų saldainių, ėmė jos ilgėtis.

Kad ir kokia bebūtų, bet tai mama.

Valstybės tarnautojai nusprendė vaiko ir mamos neatskirti – iki šiol jiems sudaro sąlygas bendrauti, bet šių susitikimų metu dalyvauja psichologė. Taip siekiama apsaugoti berniuką. O ir vaiko teta jo daugiau nemaudo – tai daro dėdė, nes taip mažametis jaučiasi geriau. Ir saugiau.

Asociatyvi nuotrauka

O draudimas bendrauti su motina galios, kol vaikų teisių atstovai nenuspręs, kad vaikas, būdamas su motina, yra saugioje aplinkoje. Ir tik jie tai geriausiai žino – motiną dėl prieš sūnų panaudoto fizinio ir seksualinio smurto nuteisęs teismas pažymėjo, kad vaikui padaryta reikšminga žala ir tik specialistai galės pasakyti, ar šis mažas berniukas galės visam laikui grįžti į mamos glėbį.

Motinai iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas taip pat nusprendė jai skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo 1 metams be intensyvios priežiūros. Per bausmės atidėjimo laikotarpį motina įpareigota pradėti dirbti arba mokytis, arba būti registruota Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat jai uždrausta be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tai standartiniai draudimai, numatyti įstatyme.

Iš motinos teismas taip pat nusprendė vaikui priteisti 2 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti. Tiek ir reikalavo nukentėjusiuoju pripažintam berniukui atstovavusi valstybės paskirta advokatė.

„Teismo nuomone, tai atitinka tiek teisingumo, protingumo, pagrįstumo kriterijus“, – nurodė su šia siaubinga istorija susidūrusi teisėja.

2023 m. Lietuvoje vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 57 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, vidutiniškai per parą buvo gaunami 157 pranešimai apie galimą pažeidimą, tad reaguoti teko kas 9 minutes. Praėjusiais metais apie 71 proc. gautų pranešimų pasitvirtino kaip galimi vaiko teisių pažeidimai. Informacija apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus yra neatskleidžiama.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
„Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val.
„Tėvų linija“ +370 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus.
Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Dingusių žmonių šeimų paramos centras +370 5 248 3373 centras1@missing.lt
natalija@missing.lt
Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas +370 37 750 935, 8 698 23995 pagalba@ssinstitut.lt
Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras +370 673 22562, +370 650 63789 ppkcentras@yahoo.com
VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ +370 5 238 5770, +370 673 17380 atsigrezk@gmail.com
Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras +370 5 237 2548, +370 671 89218 info@vpscentras.lt
Telšių krizių centras +370 444 74282, +370 683 96793, +370 671 16590 kriziucentras@gmail.com
VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva +370 672 35298 info@ppi.lt
VšĮ Paramos vaikams centras +370 5 271 5980, +370 611 43567 pvc@pvc.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas +370 5 212 1653, +370 685 77347 mvnamai@vilnius.caritas.lt
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ +370 699 54778 info@algojimas.lt
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ +370 5 261 815, +370 682 62772 informacija@savethechildren.org
Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija +370 638 36475, +370 681 77002 jurbarkovdc@gmail.com
Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)