Informacinių karų studijose besispecializuojantis N.Maliukevičius taip pat pažymi, kad po buvusio JAV žvalgybos darbuotojo Edwardo Snowdeno sukelto skandalo paviešinus informaciją apie JAV tarnybų vykdytą šnipinėjimą, taip pat po slaptų dokumentų paviešinimo tinklalapyje "WikiLeaks" reikia suprasti, jog nebėra ribos tarp oficialiosios ir neoficialiosios diplomatijos.
"Tikrai norėčiau daryti sąsają su amerikietiškuoju "WikiLeaks". Aišku, masteliai nesulyginami, bet iš principo ta pati strateginė pasekmė - buvo paviešinta darbinė diplomatija, šiuo atveju irgi paviešinta darbinė, telefoninė diplomatija, kuri yra tokia familiari, kaip mes matome. Ir tikriausiai jau laikas mums yra suvokti, kad E.Snowdeno , "Wikileaks", PRISM istorijų amžiuje nebėra ribos tarp privačios ir viešos diplomatijos, privačios ir oficialios diplomatijos. Tas yra labai sudėtinga ir tas labai komplikuoja diplomatų darbą", - BNS ketvirtadienį sakė politologas.
Jo teigimu, tai, kad pokalbiai nutekinti internete, ir tai, kad jie subtitruoti anglų kalba, neleidžia nukreipti žvilgsnio nuo Rusijos, kaip galimos šios provokacijos vykdytojos.
"Šiuo atveju pirmas įspūdis tarsi neleistų daryti tiesioginių sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, internetas globalus, tai - ne rusiška televizija, anglų kalba - vis tiek ne rusų kalba, tarsi viskas dirbtinai, sakyčiau, nukreipia žvilgsnį nuo Rusijos, bet nuo Rusijos žvilgsnio nukreipti yra neįmanoma, nes praktiškai viskas atkartoja senąsias aktyviąsias priemones, kaip technologiją, kurią naudojo dar KGB", - dėstė N.Maliukevičius.
Politologas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad prie įrašų galėjo padirbėti montažo specialistai.
"Negali imti už gryną pinigą, kad visa kalba yra tokia, kokia ir buvo", - sakė jis.
Pasak N.Maliukevičiaus, dabartinis pokalbių paviešinimas - ne pirma tokio pobūdžio provokacija nepriklausomybės metais. Jis priminė prieš keletą metų per Rusijos televizijos Pirmąjį kanalą paskelbtus sumontuotus pokalbius, kuriuose tuometinis Gruzijos parlamento Gynybos ir saugumo komiteto vadovas Givis Targamadzė su tuometiniu Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretoriumi Albinu Januška ir URM Užsienio politikos analizės ir planavimo departamento patarėjo pareigas ėjusiu Renatu Juška esą tariasi, kad vertėtų nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderį Aleksandrą Milinkevičių.
"Ana provokacija buvo surengta akivaizdžiai Rusijos specialiųjų tarnybų ir medžiaga perleista Rusijos žurnalistui. Ten irgi buvo telefoniniai pokalbiai nurašyti. Viskas yra labai panašu, tik technologija kita - tuo atveju buvo televizija, šiuo atveju yra youtube.com", - sakė N.Maliukevičius, atkreipęs dėmesį, kad ir tuomet, ir dabar provokacijai, be kitų, naudojami dabar Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje pareigas einančio Renato Juškos pokalbių įrašai.
"Naudingas jisai (paviešinimas - BNS) visų pirma tam, kas siekia, kad mūsų diplomatija, kuri dabar laiko didžiulį egzaminą su pirmininkavimu, būtų sukompromituota savo familiaria šneka tarsi, požiūriais į savo partnerius", - teigė politologas.
Liepos 8 dieną svetainėje youtube.com paviešinti trijų pokalbių telefonu įrašai (iš viso 4 įrašų dalys), kuriuose, kaip nurodoma, figūruoja Lietuvos diplomatai: Užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis, Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas ir Lietuvos URM pareigūnas Gediminas Kasputis. Viename pokalbyje ambasadorius A.Žurauskas, kaip nurodoma, kalbasi su verslininku Kęstučiu iš Lietuvos.
Visi pokalbių įrašai subtitruoti anglų kalba.