„Antrasis posėdžio klausimas buvo apsvarstyti galimybę riboti valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams vykti į Rusiją ir Baltarusiją dėl iškilusių ir tebesitęsiančių rizikų, nes matome kad mūsų piliečiai susiduria tiek sienos kirtimo procedūrose, tiek paskui būnant tose valstybėse“, – po NSK posėdžio kalbėjo V. Vitkauskas.
„Įvyko pakankamai išsami ir atvira diskusija, buvo nuspręsta vis tik dar tobulinti mūsų teisinį reglamentavimą ir ne vien tik tai apsiriboti valstybės tarnautojais, pareigūnais ir kariais, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, bet šiek tiek pažiūrėti į klausimą plačiau“, – sakė NKVC vadovas.
Dėl susidūrimų su Baltarusijos ir Rusijos saugumo tarnybomis pasienyje ir šalyse, siekiama riboti tiek valstybės tarnautojų, tiek kitų asmenų, dirbančių su slapta informacija, vykimą į agresiją rodančias kaimynines šalis.
„Manau, teisingi sprendimai vis tik pažiūrėti į šį klausimą plačiau ir žiūrėti, kaip galėtume reglamentuoti tiek valstybės tarnautojų vykimą, tiek pareigūnų, tiek karių, tiek žmonių, kurie dirba pagal darbo sutartis, bet irgi turi tam tikrus įgaliojimus dirbti su klasifikuota informacija“, – teigė V. Vitkauskas.
„Tai sprendimas yra grįžti atgal ir patobulinti labiau mūsų reglamentavimą, kad mes apimtumėm platesnį ratą žmonių ir tokiu būdu apsaugotume tiek valstybės paslaptis, tiek tuos pačius asmenis, nes jie yra slaptųjų tarnybų pagrindiniai taikiniai“, – pabrėžė NKVC vadovas.
„(Diskutuota – ELTA), koks būtų kelias – ar tai būtų leidimo atėmimas ir tada automatiškai darbo praradimas“, – sankcijas vardijo V. Vitkauskas.
„Eitų kalba ir apie institucijų vidaus tvarkų keitimą, kur būtų griežta rekomendacija nevykti“, – pridūrė NKVC vadovas.
Su slapta informacija dirba per 20 tūkst. asmenų
Pasak V. Vitkausko, šiuo metu Lietuvoje su slapta informacija dirba apie 20 tūkst. asmenų, iš kurių dešimtys keliauja į Baltarusiją.
„Nes kuomet kalbame apie minėtus asmenis, turinčius leidimus, jų yra apie 20 tūkst.“, – pranešė jis.
NKVC vadovo duomenimis, šiemet į Baltarusiją vyko 255 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai – 430 tūkstančiai.
„Šiemet asmenų, išvykusių į Baltarusiją mes turime 255, praeitais metais turėjome 430. Skaičiai labai dideli“, – sakė V. Vitkauskas.
Pritarė planui
Trečiadienį Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija pritarė pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planui.
„Šiandien Nacionalinio saugumo komisijai buvo pristatyta nacionalinės darbotvarkė dėl Lietuvos respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo plano. Kaip žinia, jį rengiame jau kurį laiką, šiandien projektas buvo pristatytas ir Nacionalinio saugumo komisija jam pritarė“, – spaudos konferencijoje po komisijos posėdžio pažymėjo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Anot ministro, patvirtinto plano tikslas – įgyvendinant nacionalinio saugumo darbotvarkę, susijusią su piliečių rengimu pilietiniam pasipriešinimui, keliamas tikslas kurti atsparesnę, stiprios valios pilietinę visuomenę, turinčią žinių ir įgūdžių pilietiniam pasipriešinimui.
„Strategijos įgyvendinimo planas numato ir atskirų institucijų vaidmenį ir kaip jos prisidės prie piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui, taip pat sudaro tam tikrą platformą, kaip visuomenė galėtų prisidėti prie pačio plano, priemonių rengimo ir jų įgyvendinimo“, – teigė viceministras.
Pažymima, kad strategijos įgyvendinimas numatomas iki 2035 m., jis skirstomas į tris etapus.
„Dabar bus 2023–2025 metų, kuriame yra numatytos 40 priemonių ir jomis siekiama ugdyti jaunuomenę, šviesti nacionalinio saugumo klausimais, siekiame mokyti pasipriešinimo, mobilizacijos, civilinės saugos klausimais. Taip pat padaryti didesnį prieinamumą prie įvairių visuomenės grupių, ne tik jaunuomenės, stiprinti komunikaciją tarp valstybės institucijų ir visuomenės“, – teigia Ž. Tomkus.
„Tikslas yra tai, kad ne mažiau kaip 50 proc. mūsų visuomenės būtų pasiryžę ginti savo valstybę tiek ginklu, tiek kitomis priemonėmis, žinotų, kaip reikėtų elgtis ekstremaliais atvejais. Kad daugiau kaip 70 proc. palaikytų valstybės ir savivaldybių institucijas“, – akcentuoja viceministras.
„Tikslas yra tai, kad ne mažiau kaip 50 proc. mūsų visuomenės būtų pasiryžę ginti savo valstybę tiek ginklu, tiek kitomis priemonėmis, žinotų, kaip reikėtų elgtis ekstremaliais atvejais. Kad daugiau kaip 70 proc. palaikytų valstybės ir savivaldybių institucijas. (...) Galutinis tikslas – kad su priemonėmis, kurios bus taikomos, kiekvienas pilietis žinos savo vaidmenį gynyboje ir žinos, kaip elgtis dieną X“, – pažymi Ž. Tomkus.
Nustatytam tikslui pasiekti – kompleksinės priemonės
Ž. Tomkaus teigimu, komisijos iškeltus tikslus bus mėginama pasiekti keliomis pagrindinėmis priemonėmis.
„Pagrindinės to priemonės – atskiros, nuotolinės platformos sukūrimas, kur bus organizuojami mokymai pilietinio pasipriešinimo, mobilizacijos, civilinės saugos ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms klausimais.
Taip pat pilietinės pasipriešinimo tarybos sudarymas, kur galės įsitraukti ir prižiūrėti priemonių įgyvendinimą ir nevyriausybinių organizacijų atstovai ir Lietuvos Respublikos piliečiai“, – pažymėjo viceministras.
Anot Ž. Tomkaus, viliamasi, kad priemonių įgyvendinimas palies iki 100 tūkst. Lietuvos piliečių.
„Tikimės, kad įgyvendinus tas priemones, maždaug 50 tūkst. gyventojų padidins savo kompetencijas dezinformacijos, kibernetinio saugumo klausimais. Taip pat daugiau nei 100 tūkst. gyventojų įgis žinias apie pilietinį pasipriešinimą, mobilizaciją“, – atkreipia dėmesį viceministras.
Pabrėžiama, kad vienas pagrindinių partnerių numatytos darbotvarkės įgyvendinime – Šaulių sąjunga.
„Tikimės, kad su tomis priemonėmis būtent bus plečiama ir Šaulių sąjunga, ir jos veikla ir narių skaičius, kur, tikimės, tas skaičius artės prie 10 tūkst. jau suaugusių šaulių“, – sako Ž. Tomkus.
ELTA primena, kad Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
Vis dėlto, iki šiol nepatvirtinus veiksmų plano, Seimo opozicijos nariai kritikuoja tokį delsimą. Anot parlamentaro, socialdemokrato Kęstučio Vilkausko, pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas „mėtomas lyg karšta bulvė“.
Dokumente numatyta organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11–12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos nariams.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Siekiama stiprinti ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, tobulinti pedagogų rengimą, skatinti piliečių dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjime.
Visgi, strategijos įgyvendinimo planas dar nėra paruoštas – jį turėtų patvirtinti Ministrų kabinetas.