Nacionalinio stadiono statybos juda iš mirties taško: meras jau galvoja apie pavadinimą

Šeštadienį Kaune vykstančiame idėjų festivalyje „Laisvės piknikas“ Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas patikino, kad bus sulaužyta tradicija užkasti kapsules ir nepradėti Nacionalinio stadiono statybų, o Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius užsiminė ir apie galimą stadiono pavadinimą.

Užsiminė apie Nacionalinio stadiono pavadinimą

Diskusijoje „Vilnius vs Kaunas: kas ką vejasi?“ Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sulaukė klausimo apie jau legenda tapusį Nacionalinį stadioną ir jo statybas. „Stadionas – Vilniaus įžymybė. Statomas nuo 1988 metų. Tai jau kultūrinis atributas, gal geriau jo niekada nebaigti? Šiek tiek pastatai ir nugriauni, pastatai ir nugriauni“, – juokavo G. Paluckas.

Tačiau surimtėjęs politikas patikino, kad tokią praktiką planuoja nutraukti. „Koncesijos laimėtojas yra žinomas ir aiškus. Šį kartą nuoširdžiai tikiu, kad stadionas stovės ir nebus taip nemalonu ir gėda, kai matai, kad į Taliną atvažiuoja Europos, pasaulinio masto komandos ir labai tvarkingai žaidžia“, – teigė G. Paluckas.

Anot jo, palyginti Kauno Dariaus ir Girėno stadioną su Nacionaliniu stadionu – neįmanoma. „Nepalyginamų dalykų palyginti negali. Dariaus ir Girėno stadionas savo konstrukcija, mastu, kompleksiškumu yra absoliučiai nelygiavertis projektas Nacionaliniam stadionui“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras.

R. Šimašius net užsiminė, kaip gali būti pavadintas Nacionalinis stadionas. Jis stadionui siūlytų futbolininko bei „Uragano kapitonu“ praminto lakūno Romualdo Marcinkaus vardą.

Kaunas – tai jausmas

Diskusijos metu Kauno bei Vilniaus miestų politikams teko pasukti galvą: jei Vilnius yra Europos „G taškas“ , tai kas yra Kaunas? Tokį klausimą uždavė vienas iš žiūrovų.

Anot diskusijoje dalyvavusio Kauno miesto vicemero Simono Kairio, Kaunas – tai jausmas. „Kaune yra ne taškas, o jausmas. Kaune yra jausmas, kurį, kaip mes dažnai sakome užsienio svečiams, sunku apibūdinti, bet jis tikrai egzistuoja. Tas jausmas vadinasi „Kaunastic“, – teigė S. Kairys.

Jam suskubo paantrinti ir buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kuris prieš kelias savaites viešojoje erdvėje aršiai kritikavo Vilniaus „G taško“ reklamą. „Vilniuje yra „G taškas“ , o Kaune – jo jausmas. Va čia ir yra dvipolio esmė“, – juokavo politikas.

Ar dvimiesčio idėja dar gyva?

Būtent dvipolio tema diskusijoje susilaukė daugiausiai dėmesio. „2003 metais, kai Kauno ir Vilniaus miestų tarybos patvirtino dvimiesčio idėją, garsiai pasakiau, kad Kaunas ir Vilnius gali konkuruoti tik krepšinio aikštelėse. Manau, kad tokia kryptis ir turėtų būti. Šiandien matome tam tikrą priešpriešą, bet to neturėtų būti“, – kalbėjo A. Zuokas.

Anot jo, Kauno ir Vilniaus dvimiesčio idėja yra lygiai taip pat aktuali kaip ir buvo 2003 metais. „Jei Kaunas ir Vilnius dirbtų kartu, tai pasiekimai būtų žymiai didesni patiems miestams ir atitinkamai visai valstybei, nes Kaunas ir Vilnius yra valstybės ekonominis stuburas“, – sakė A. Zuokas. Politiko siūlymu, jei Vilnius ir Kaunas kartu vykdytų viešuosius pirkimus, gautų geresnes kainas.

Į dvimiesčio idėją, ar bent artimesnį miestų bendradarbiavimą, palankiai žiūri ir dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Anot jo, bendraujant su investuotojais iškyla viena problema. „Pagrindinis visų užsienio investuotojų klausimas: ar yra pakankamai žmonių? Tai vienintelė priežastis, kodėl kai kurios įmonės pasirinkdavo Bukareštą ar Varšuvą, nes ten patogiau iš karto pasamdyti 2000 žmonių. Tai būtų sunku Vilniuje ar Kaune. Bet parduoti Kauną su Vilniumi kartu yra lengviau. Tam, kad tai įvyktų, reikia ne tik kalbų. Realiai reikia bazinio dalykai – tai yra transporto“, – įsitikinęs Vilniaus miesto meras.

Tačiau kiti diskusijos dalyviai ne itin palaikė dvimiesčio idėją. Anot S. Kairio Kaunui nereikia Vilniaus, kad pritrauktų užsienio investuotojų. „Europoje yra pilna miestų, ne sostinių, kurie puikiai gyvena ir neturi jokio komplekso. Matau, kad šiandien yra didesnis noras apie dvipolį kalbėti iš Vilniaus pusės nei Kauno“, – sakė S. Kairys, tačiau pabrėžia, kad tarp miestų vyksta bendradarbiavimas.

Dvimiesšio idėja nežavėjo ir Vilniaus miesto vicemero Gintauto Palucko. „Gal netipiškai pasakysiu kaip kairysis, bet tam tikra trintis, konkurencija yra reikalingas dalykas. Ji, pirmiausiai, yra reikalinga Kaunui, nes nėra nieko blogiau nei išsikelti šūkį: ir Kaune galima gyventi“, – sakė Socialdemokratų partijos lyderis.

Kupčinskas džiaugiasi už Kauno merą Matijošaitį

Vilniuje gyvenantis, o Kaune dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algirdas Davidavičius diskusijos metu teigė, kad nors miestai ir galėtų ekonomiškai būti laikomi dvipoliu, egzistuoja kultūrinis susiskaldymas. „Kaune esu identifikuojamas kaip vilnietis, socialiai, kultūriškai svetimas. Prasiveržti į gana uždarus kauniečių ratus nėra paprasta. Man ne kartą yra sakę: tu čia esi portugalas“, – savo patirtimi dalinosi A. Davidavičius.

Ekonomiškai, anot A. Zuoko, Kaunas dar turi vytis Vilnių. „Tą rodo elementariai skaičiai. Paimkime Gyventojų pajamų mokestį, kuris surenkamas Vilniuje ir Kaune. Jo dalis keliauja į perskirstymą.

Tarp Kauno ir Vilniaus skirtumas yra 20 kartų – tiek Kaunas mažiau sumoka Gyventojų pajamų mokesčio negu Vilnius. Kaunui yra dar daug ką nuveikti. Kaunas, būdamas antru pagal dydį miestu Lietuvoje, turėtų įnešti didesnę dalį į valstybės ekonomiką“, – teigė A. Zuokas.

Tačiau Kauno miesto vicemeras pasidžiaugė, kad Kaunas, priešingai nei Vilnius, neturi skolų. „Priešingai nei Vilnius, mes radome nepraskolintą miestą, gavome augantį biudžetą“, – teigė jis. S. Kairys taip pat tikino, kad per Kauno miestas yra pasikeitęs ir mieste integruojasi žmonės iš kitų miestų bei šalių. „Pažiūrėkite, kaip atrodo Kauno miesto universitetai. Manau, kad vis mažiau kas nors jausis „portugalu“, – teigė jis.

Diskusijoje dalyvavęs buvęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas sulaukė klausimo, ar sutiktų, jog dabartiniam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui sekasi geriau. „Džiaugiuosi už Kauno merą“, – lakoniškai į klausimą atsakė A. Kupčinskas.

Vyksta jau trečią kartą

DELFI primena, kad šeštadienį Kauno Nemuno saloje vyksta idėjų festivalis „Laisvės piknikas“. Jo programoje numatytos diskusijos su politikais ir visuomenės veikėjais, ekspertais.

Festivalio dalyviai diskutuoja apie kitąmet vyksiančius prezidento ir savivaldos rinkimus, sveikatos apsaugos, pensijų, mokesčių reformas, referendumą dėl dvigubos pilietybės, mokytojo profesijos prestižą ir kt

„Laisvės piknikas“ pirmą kartą surengtas 2016 metais. Jo idėja kilo po to, kai žurnalistui Andriui Tapinui atsisakyta leisti susitikti su Kauno rajono bendruomene. Tuomet A. Stulginskio universitete vykęs renginys sulaukė didelio palaikymo, jame, organizatorių skaičiavimais, apsilankė apie 10 tūkst. žmonių, koncertavo žymūs Lietuvos atlikėjai.

„Laisvės pikniko“ rengėjai teigia, kad festivalio tikslas – nubrėžti konkrečias gaires, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti per artimiausius metus, kad valstybė ir jos piliečiai gyventų geriau.