Jei, prokuratūros vertinimu, šiuo atveju BK 232 str. numatyta nusikalstama veika padaryta nebuvo, Nacionalinis susivienijimas prašo tyrimo medžiagą perduoti policijos tyrimui dėl galimo administracinio nusižengimo.
„Pono Dainiaus Žalimo viešoje kritikoje panaudotos formuluotės, tokios kaip kad, neva, „minėta teisingumą vykdanti Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė pažeidė teisėjo priesaiką būti ištikimai Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai, įžūliai, rusišku stiliumi, pamynė Lietuvos Konstituciją“, kad minėta teisėja, „atrodo, nežinanti to, ką turi mokėti kiekvienas konstitucinės teisės studentas“, kt., peržengia p. Dainiaus Žalimo žodžio laisvę ir saviraiškos laisvę, o tokia kritika buvo galimai siekiama pažeminti teisingumą vykdantį teismą ir jo teisėją dėl jų veiklos, t.y. dėl priimto sprendimo civilinėje byloje, kuris nepatiko D. Žalimui“, - rašoma Nacionalinio susivienijimo pareiškime.
„Gerbiame žodžio laisvę, tačiau kad ji egzistuotų ir turėtų prasmę, ji privalo turėti ir ribas. Konstitucija ir įstatymai tokias ribas numato, kaip ir atvejus, kai tokios ribos peržengiamos. D. Žalimo pasisakymu dėl teismo sprendimo vienalytės partnerystės įteisinimo klausimu galimai peržengtos Baudžiamojo kodekso numatytos ribos. Jame nepateikiama jokios konstruktyvios kritikos ar argumentų išsakytiems vertinimams, kad teisėja sulaužė priesaiką ir neturi žinių, privalomų kiekvienam konstitucinės teisės studentui.
Kaip suprato ir žiniasklaida, akcentavusi tai antraštėse šia tema, prof. Žalimo teigimu, jam nepatikusį sprendimą priėmusi teisėja yra netinkama eiti pareigas. Taigi susiduriame ne tik su galimai teisėjos ir jos atstovaujamo teismo žeminimu, bet ir su klasikiniu vadinamosios pašalinimo kultūros ar ideologinės cenzūros atveju – viešais raginimais atleisti iš pareigų už priimtą sprendimą ideologinio visuomenės perauklėjimo pastangų epicentre atsidūrusiu itin jautriu šeimos sampratos klausimu“, - pareiškimą komentuoja Nacionalinio susivienijimo pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.