Po „Delfi“ fotografų užfiksuotų kadrų, „Delfi“ paklausė Vilniaus rajono savivaldybės, kaip jie vertina šią žinią. Paaiškėjo, jog namo griovimas savivaldybei buvo siurprizas, apie tai iš anksto informuota nebuvo.
„Informuojame, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal Antano Boso priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei (bylos Nr. e2-222-647/2024), kurioje Antanas Bosas iš Vilniaus rajono savivaldybės reikalauja priteisti 384.102,56 Eur menamos žalos, neva patirtos Antanui Bosui vykdant statybos darbus 1,36 ha žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4107/0100:149, unikalus Nr. 4400-0442-7732, adresas: Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Aukštuolės k. (toliau – Žemės sklypas). Šioje teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Antano Boso patirtų išlaidų vykdant pastatų ir statinių statybos darbus ginčo žemės sklype dydžio bei realumo.
Visų pirma, pabrėžiame, jog informacija apie Antano Boso vykdomus pastatų ir/ar statinių griovimo darbus Vilniaus rajono savivaldybei yra siurprizinė. Savivaldybė apie tai nebuvo informuota iš anksto, o Antano Boso (jo atstovo) elgesys ir veiksmai šalių nagrinėjamame teisminiame ginče byloje suponavo visiškai kitokius Antano Boso ketinimus. Iš žiniasklaidos priemonių gautos informacijos Vilniaus rajono savivaldybė yra priversta daryti išvadas apie Antano Boso akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, siekiant pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame Vilniaus rajono savivaldybės atsakyme.
Savivaldybė taip pat aiškina, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo turimus įrodymus.
„Antra, iki šiol bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikti tik Antano Boso selektyviai parinkti dokumentai, kuriais Antanas Bosas vienašališkai įrodinėja statybos Žemės sklype kaštus, bei reikalauja šių kaštų priteisimo iš Vilniaus rajono savivaldybės. Vilniaus rajono savivaldybei šiuo metu dar nebuvo sudaryta galimybė teikti savo įrodymus dėl Antano Boso statybinių kaštų realumo ir pagrįstumo.
Nedelsiant po to, kai bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino klausimą dėl Antano Boso nuostolių dydžio iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, siekdami užtikrinti tinkamą rungimosi ir įrodinėjimo principų įgyvendinimą, byloje teismui teikė prašymus dėl įrodymų užtikrinimo bei teismo ekspertizės skyrimo, kuriais prašė, jog kvalifikuoti specialistai (teismo ekspertai) patikrintų ir įvertintų Antano Boso nelegaliai pastatytų statinių statybos kaštus, t.y. įvertintų Antano Boso reikalaujamų priteisti sumų realumą bei pagrįstumą.
Vilniaus rajono savivaldybė nuo pat atnaujinto proceso pradžios siekė, kad būtų užtikrintas realus ir veiksmingas teisminis procesas bei būtų užtikrinta galimybė įvertinti realius, o ne vienašališkai Antano Boso deklaruotus, statinių ir pastatų statybos kaštus. Tuo tikslu Vilniaus rajono savivaldybė byloje teikė prašymus taikyti įrodymų užtikrinimo priemones (pareikštas dar 2024 m. kovo 20 d.) bei skirti teismo ekspertizę (pareikštas dar 2024 m. balandžio 29 d., neišspręstas iki šiol), prašant ištirti kokie iš tikrųjų pastatai bei statiniai pastatyti Žemės sklype bei kiek iš tikrųjų kainavo tokių pastatų/statinių statyba. Nei vienas šių klausimų, dar nėra išspręstas, todėl tokie A. Boso veiksmai, tik dar daugiau kelią nuostabą“, – teigiama Vilniaus rajono savivaldybės atsakymuose.
„Antanas Bosas (bei jo atstovai byloje) taip pat teikė savarankišką prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo (pateiktas 2024 m. liepos 11 d.) ir prašė bylą nagrinėjančio teismo paskirti teismo ekspertą, kuris įvertintų kiek Antanui Bosui iš tikrųjų kainavo pastatyti Žemės sklype esančius pastatus bei statinius, kokie yra šių pastatų bei statinių nugriovimo kaštai, bei kokia yra statybinių medžiagų ir įrenginių vertė po griovimo darbų atlikimo (ar nugriovus pastatus / statinius liekančios medžiagos turi kokią nors vertę). Teikdamas tokį prašymą ir formuluodamas tokius klausimus ekspertui, Antanas Bosas byloje visiškai pritarė, jog teisingam ir sąžiningam bylos išnagrinėjimui yra būtina, jog teismo ekspertas apžiūrėtų ginčo pastatus ir juos įvertintų.
Antradienį Vilniaus rajono savivaldybės gauta informacija, kad Antanas Bosas, pats reiškęs teismui prašymą įvertinti jo atliktos neteisėtos statybos kaštų dydį, už teismo akių vykdo šių pastatų griovimo darbus, stebina, ir tuo pačiu parodo tikėtiną Antano Boso tikslingą ir piktybinį veikimą prieš Vilniaus rajono savivaldybę, siekiant visomis (net jei ir teismo proceso įstatymų neatitinkančiomis) priemonėmis siekti kuo labiau pasipelnyti savivaldybės – o tuo pačiu ir visų jos gyventojų – sąskaita. Tai Vilniaus rajono savivaldybės nuomone, rodo, kad Antanas Bosas tikėtina sąmoningai vilkina teismo procesą ir teismui teikia prašymus, žinodamas, jog tokių prašymų įvykdymas nebus galimas dėl paties Antano Boso planuojamų ateities veiksmų.
Vilniaus rajono savivaldybės vertinimu, atlikdamas šiuos veiksmus Antanas Bosas tikėtinai sąmoningai ir tikslingai užkerta galimybę teismui ir/ar jo paskirtiems teismo ekspertams įvertinti realius nelegalios statybos kaštus, nes būtent šiuos klausimus iškėlė Vilniaus rajono savivaldybė teisminiame procese, dirbtinai siekia kuo labiau išdidinti savo reikalaujamų priteisti sumų dydžius ir tokiu būdu pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita“, – rašoma savivaldybės atsakymuose „Delfi“.
„Kaip galime spėti, tikrųjų nelegalios statybos kaštų slėpimas Antanui Bosui gali būti svarbus dar ir dėl to, nes iš bylos medžiagos galima susidaryti nuomonę, jog, (šį klausimą teisme yra iškėlusi Vilniaus rajono savivaldybė) , Žemės sklype galimai buvo pastatyti ne vien statybą leidžiančiame dokumente nurodyti statiniai, o taip pat ir savavališkai pastatyti papildomi / kitokie statiniai, kurių buvimą Antanas Bosas, Vilniaus rajono savivaldybės vertinimu, neigia ir šiais griovimo veiksmais tikėtina bando paslėpti tokių statinių buvimą tiek nuo teismo, tiek ir nuo visuomenės.
Dar daugiau, teismo byloje nagrinėjamas klausimas kada Antanui Bosui tapo žinoma apie tai, jog jo vykdomos statybos yra neteisėtos (jei statybos darbai vykdyti žinant apie jų neteisėtumą, tokių darbų kaštai tenka pačiam Antanui Bosui). Vilniaus rajono savivaldybės vertinimu, šiuo metu prieš bylos nagrinėjimo logiką ir paties Antano Boso išreikštas intencijas vykdomais griovimo veiksmais Antanas Bosas siekia nuo teismo ir nuo visuomenės paslėpti kiek ir kokių pastatų bei statinių buvo pastatyta iki jo informavimo apie vykdomų statybos darbų neteisėtumą faktą.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovai imsis visų reikiamų teisinių priemonių tam, kad Antano Boso vykdomi veiksmai būtų užkardyti, o ginčus nagrinėjantis teismas būtų tinkamai informuotas apie Antano Boso vykdomas procesines manipuliacijas“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybė.
ELTA primena, kad sprendimą, jog minėtas statinys turi būti nugriautas, dar metų pradžioje priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
LAT sausio 11 d. galutine neskundžiama nutartimi nurodė A. Bosui per 6 mėnesius pačiam nugriauti pastatus, o 90 proc. dėl to patirtų išlaidų jam turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė.
Tuo metu skaičiuota, kad preliminariai griovimo darbai turėtų kainuoti apie 150 tūkst. eurų.
