Vaikas į šeimą atsineštų 525 litų neapmokestinamą krepšelį
„Atsiranda tokie kuriozai, kai tėvų pajamos labai mažai skiriasi nuo socialinės paramos ribos, tačiau jie per metus sumoka apie 2,5 tūkst. litų mokesčių. Tuo tarpu socialiai remtinoms šeimoms, kurių skurdo riba yra panaši, visa tai kompensuojama. Tarsi mes atimame iš tų, kurie uždirba labai mažai, ir atiduodame tiems, kuriems sekasi dar blogiau. Turime dar vieną neaiškiu pagrindu išskirtinę kastą – verslo liudijimų pagrindu dirbančių žmonių vaikus. Jiems per neapmokestinamas pajamas garantuojami 3,5 tūkst. litų – nuo jų neskaičiuojami jokie mokesčiai. Tai akivaizdžiai rodo, kaip skirtingai valstybė garantuoja pragyvenimo lygį mūsų vaikams.
Išanalizavusios ES tendencijas, pamatėme, kad Lietuvoje mokestinės politikos, orientuotos į vaikus auginančias šeimas, nėra. Todėl ir parengėme peticiją, kuri užregistruota Seimo Peticijų komisijoje ir sėkmingai skinasi kelią, tikimės kad pasieks Seimą ir bent jau svarstymo stadiją jame. Peticijos esmė – neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu minimalaus atlyginimo, o vaikus auginantiems tėvams už kiekvieną vaiką - dar papildomai pusantro valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu tai būtų 525 litai“, - teigė NAMS atstovė Rasa Paulavičienė.
Kaip tai atrodytų realybėje? Jei abu tėvai uždirbtų minimalius atlyginimus ir išlaikytų du vaikus, pagal šį modelį visos jų pajamos būtų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (15 proc.). Šiuo metu NAMS nesiūlo šeimos neapmokestinti ir socialinio draudimo mokesčiu, nors kitose šalyse tokia praktika esą yra. Anot R. Paulavičienės, bet kuriuo atveju šios šeimos tuos pinigus išleistų pirkdamos prekes ir sumokėdmos už jas PVM mokestį. Taigi pinigai bet kuriuo į valstybės biudžetą grįžtų.
Preliminariais NAMS paskaičiavimais, šeimai per metus liktų apie 2,5 tūkst. litų. Tokią lengvatą gavusi šeima iš valstybės dar galėtų tikėtis tik nemokamo maitinimo vaikams ir galbūt mokesčio už šildymą lengvatos.
Jei šeima uždirbtų daugiau nei minimalų atlyginimą, įsijungtų mokesčių lengvata už vaikus. Taigi gimęs vaikas atsineštų į šeimą neapmokestinamą krepšelį – kiekvienas litas, viršijanti minimalios algos dydį, iki 525 litų būtų taip pat neapmokestinamas. Nuo šios sumos šeima turėtų naudos 75 litus per mėnesį, nuo neapmokestintos minimalios algos – 50 litų.
Anot R. Paulavičienės, mokesčių lengvata už vaiką nepriklausytų nuo šeimos pajamų, tuo tarpu daugiau uždirbantys žmonės nuo tam tikros pajamų ribos lengvatos neapmokestinti minimalios algos netektų.
Per mėnesį 3 asmenų šeima išloštų 175 litus
Ekonomistai šiems siūlymams pritaria. „Kodėl nepaimti tų 50 litų mokesčių iš mažai uždirbančio žmogaus ir juos paimti iš daugiau uždirbančio?“ - progresinių mokesčių idėją siūlė ekonomistas Romas Lazutka.
Pašnekovas įsitikinęs, kad šeimas lengviausia remti per mokesčių lengvatas, per neapmokestinamą minimalų atlyginimą, o ne per pašalpas.
„Jau daug šnekėta, kad pašalpos – tam tikri skurdo spąstai: jei tu uždirbi papildomą litą, prarandi atitinkamą sumą pašalpų. Taigi tokia parama neskatina dirbti. Tuo tarpu šis siūlymas remiasi mokesčių lengvatomis, kuriomis žmogus gali pasinaudoti, jeigu dirba. Žinoma, tų žmonių, kurie dėl kokių nors priežasčių nedirba, vaikams taip pat reikia padėti, bet dirbantiems žmonėms siūloma sistema yra gera. Šiuo metu galiojantis papildomas neapmokestinamas pajamų minimumas vienam vaikui siekia vos 100 litų. Turint omenyje, kad gyventojų pajamų mokestis siekia 15 proc., valstybės teikiama parama – vos 15 litų. Ji nėra prasminga ir tokios visai nereikėtų. Čia pasiūlytas lengvatos dydis labiau apčiuopiamas“, - teigė R. Lazutka.
Ekonomisto teigimu, tokia mokestinė sistema reikalauja milžiniško ir brangaus kontrolės aparato. Pavyzdžiui, tenka patikrinti, ar lengvatos šeimai priklauso pagrįstai. Daugelį žmonių ši kontrolė ir sudėtingos prašymo formos atbaido. Tiesa, Lietuvoje mąstoma, kad kuo daugiau žmonių nepaima paramos, tuo biudžetui geriau, tačiau žmonės su menku pragyvenimo šaltiniu patiria neigiamas pasekmes ir vėliau valstybei bei visuomenei tampa dar didesne našta. Atsiradus paramai per mokesčius, kontrolės aparatas gerokai sumažėtų. tuo tarpu dabar valstybė, paimdama iš žmonių pinigus, vėliau jiems pati juos išmoka, tik išmokėjimo schema kainuoja labai brangiai.
Anot jo, labai svarbu, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) būtų siejamas su minimalia alga, nes jeigu jie nėra siejami, augant ekonomikai minimali alga didėja, tačiau nekeičiant NPD dydžio, vis didesnė minimalios algos dalis yra apmokestinama. Tuo tarpu NPD turėtų būti indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją.
„Beje, ES santykinio skurdo riba laikoma 60 proc. vidutinių gyventojų pajamų. 2009 m. duomenimis, Lietuvoje ji buvo 831 litas atskaičius mokesčius. Tai reiškia, kad dabartinė minimali alga yra žemiau skurdo ribos. Todėl logiška, kad iš žmonių, kurie gauna tik minimalią algą, mokesčių imti negalima“, - įsitikinęs R. Lazutka.
Anot ekonomistės Aušros Maldeikienės, siūlomas variantas, kai šeimai liktų tam tikra suma pinigų, visiškai atitinka pasaulio praktikas. Pavyzdžiui, JAV kiekviena šeima per mokesčių lengvatas gauna 3,5 tūkst. dolerių per metus. „Lietuvoje stengiamasi viską daryti itin kukliai, tačiau 800 litų, nuo kurių mokama 120 litų mokesčių, yra savaime nesąmonė. Nes tas 100 surinktų mokesčių vėliau virsta keliais šimtais litų išmokų. Reali riba, už kurią įmanoma šiuo metu pragyventi – apie 1200 litų, todėl iš tiesų mokesčiai turėtų būti neimami bent nuo 1000 litų“, - įsitikinusi pašnekovė.