G. Jasaitais, trečiadienį Vilniaus apygardos teisme sakydamas baigiamąją kalbą, pažymėjo, kad Š. Narbutui inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra išskirtinės, mat, anot jo, jos padarytos tuomet, kai Lietuva kovojo su COVID-19 pandemija.
„Nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas Š. Narbutas, yra išskirtinės, nes jos padarytos, Lietuvai kovojant su COVID-19 pandemija“, – tvirtino prokuroras.
Jo teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Š. Narbutas, kuomet valstybė ieškojo būdų, kaip efektyviau suvaldyti koronaviruso plitimą, siekė pasipelnyti.
„Puota maro metu“, – Š. Narbuto veiksmus apibūdino G. Jasaitis.
Š. Narbutas yra kaltinamas sukčiavimu ir piktnaudžiavimu. Prokuroro vertinimu, šios nusikalstamos veikos yra įrodytos.
„Baigus įrodymų tyrimą, galiu konstatuoti, kad nusikalstamos veikos yra pilnai įrodytos liudijimų parodymais, kitais būdais, kitais įrodymais, kurie gauti teisėtais būdais“, – sakė prokuroras.
G. Jasaitis, aptardamas byloje liudijusių žmonių pateiktą informaciją, pažymėjo, jog liudytojų parodymai leidžia teigti, kad COVID-19 reagentų pirkime kaltinamasis dalyvavo aktyviai, jis veikė visuomeniniais pagrindais, tačiau kartu atstovavo ir Vyriausybei, veikė jos vardu, kitaip tariant, veikė kaip valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo.
Prokuroro teigimu, byloje liudiję buvę Vyriausybės atstovai yra pabrėžę, kad COVID-19 reagentų pirkimo istorija padarė žalą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Vyriausybei. Anot G. Jasaičio, valdžios institucijoms padaryta žala būtent dėl Š. Narbuto, kuris, prokuroro manymu, siekė pasipelnyti, veiksmų.
„Savo asmeninį turtinį interesą jis iškėlė aukščiau valstybės intereso“, – dėstė prokuroras.
Prokuroras G. Jasaitis teismui siūlė Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, ir jam skirti subendrintą 75 tūkst. eurų baudą.
Anot G. Jasaičio, nors įstatymuose yra galimybė už Š. Narbuto galimai atliktas nusikalstamas veikas siūlyti ir laisvės atėmimo bausmę, tokios bausmės jis nesiūlys, nes byloje nėra sunkinančių aplinkybių, pats kaltinamasis yra vedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, socialiai integravęsis į visuomenę.
Prokuroras taip pat prašė teismo tenkinti SAM civilinį ieškinį ir priteisti ministerijai iš Š. Narbuto per 303,4 tūkst. eurų.
Advokatas: Š. Narbutas nebuvo Vyriausybės atstovas
Baigiamąją kalbą pradėjęs Š. Narbuto advokatas Raimundas Lideika atmetė jo ginamajam metamus kaltinimus. Jis pabrėžė, kad kaltinimai yra nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis yra grindžiamas prieštaringais teiginiai, tai yra žmogus tuo pačiu metu negali būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
R. Lideikos teigimu, Š. Narbutas, 2020 m. Vyriausybei ieškant, kur nusipirkti COVID-19 reagentų, nebuvo ministrų kabineto atstovu.
„Š. Narbutas nebuvo nei žodžiu, nei raštu įgaliotas veikti Vyriausybės vardu. (...) Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokio sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – aiškino advokatas.
R. Lideika baigiamąją kalbą žada pratęsti kitame teismo posėdyje.
Teisėsauga įtaria, kad pasipelnė iš testų pirkimo
ELTA primena, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, tuometinis POLA vadovas Š. Narbutas derėjos su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo. Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimas.
Teisėsauga įtaria, kad apie šį atlygį už tarpininkavimą bei vėliau sudarytą galima fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį Š. Narbutas Vyriausybės atstovų neinformavo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės COVID-19 tyrimo reagentų pirkimams, sudarytos sutarties pagrindu į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.