L. Kojala Žinių radijo laidoje priminė, jog pats D. Trumpas anksčiau kalbėjo, jog nėra nieko, ką Kanada ir Meksika galėtų padaryti, jog muitų išvengtų.
„Kitaip tariant, sakė, kad muitai tikrai bus įvesti. Bet nepaisant to panašu, kad dviejų 45 minučių pokalbių su Kanados ir Meksikos lyderiais pakako tam, kad situacija bent jau kuriam laikui stabilizuotųsi. Ko gero, sunku matyti, kad Kanada ir Meksika būtų įsipareigojusios padaryti kažką labai dramatiško, kad tai kažkas, ko nebuvo galima pasiekti jokiomis kitomis priemonėmis.
Nes pažadai iš abiejų šalių pusės dislokuoti papildomus 10 tūkst. karių, kad būtų geriau kontroliuojama siena su JAV, nėra tas žingsnis, kurį šios šalys žengia, neturėdamos jokios kitos išeities, ar nenorėdamos to įgyvendinti, būdamos priverstos tai daryti dėl D. Trumpo žadamų muitų“, – laidoje kalbėjo politikos ekspertas L. Kojala.
Pašnekovas sutiko, jog neapibrėžtumo dėl muitų lieka.
„Nes sprendimas atidėtas tik mėnesį, arba iki pirmos žinutės socialiniame tinkle iš D. Trumpo, kad situacija vėl pasikeičia. Taigi, to neapibrėžtumo laikotarpis, ko gero, tęsis ir toliau“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas L. Kojala.
Jis atkreipė dėmesį, jog Meksikos ir Kanados lyderių pažadai apčiuopiami, bet kol kas tėra tik pažadai.
„Dažnai politikai anonsuoja panašius politikos sprendimus, bet vėlesnis jų įgyvendinimas yra kur kas ilgesnis, komplikuotesnis, etapais vykstantis dalykas. Todėl ir neatrodo, kad tai yra kažkas tokio, kas būtų dramatiškai pakeitę situaciją, leidę D. Trumpui sakyti, kad visos tarpusavio santykiuose egzistuojančios problemos išsisprendė. <...>
Taigi, D. Trumpas pasiekė konkrečią pergalę, didelė ji ar ne, galime svarstyti. To šiandien galbūt ir pakaks tiek JAV prezidentui, tiek ir jo elektoratui, parodant, kad JAV gali išsireikalauti iš kitų valstybių tam tikrų nuolaidų, ar palankių sprendimų. Bet tai neuždaro durų ateities situacijai ir vėl komplikuotis. Akivaizdu, kad D. Trumpas naudoja muitus kaip priemonę spausti kitas šalis, bet taip pat akcentuoja, kad muitai gali būti priemonė didinti surinkimą į šalies biudžetą, prisidėti taip prie skolos mažinimo“, – kalbėjo L. Kojala, dar kartą pakartodamas, kad D. Trumpas muitus pristato ne tik kaip spaudimo, bet ir pajamų surinkimo instrumentą.
Ir nors sprendimai dėl muitų JAV kaimynėms atidėti, pasitikėjimo klausimas išlieka, tikino pašnekovas.
L. Kojalos teigimu, jeigu šis sprendimas, neįvesti muitų Kanadai ir Meksikai bus ilgalaikis, „matyt visi šiek tiek lengviau atsikvėps“.
„Nes manys, kad tai yra įrankis trumpalaikiams rezultatams pasiekti. Jeigu muitai Kinijai, kitoms šalims, gal ir ES, bus įvedami, išliks bent keletą mėnesių, turbūt turėsime traktuoti, kad tai nėra vien tik politinė artikuliacija, o labai aiškus sprendimas, kuris turės ir labai apčiuopiamus kaštus abiem pusėms. To nusistovėjimo kol kas nėra. Dėl to, matyt, svarstysime kone kiekvieną dieną“, – sakė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas L. Kojala.
Žinių radijo pašnekovas L. Kojala svarstė, jog Europa gali viltis, jog jos aspektu gali pasikartoti sėkmingas 45 minutes trukęs pokalbis.
„ES labai aiškiai indikuoja, kad yra pasiruošusi taikyti atsakomąsias priemones, sakyčiau, tokias selektyvias, taikytis į atskiras verslo šakas, netgi tam tikrus JAV regionus, kur gaminama produkcija, tikintis, kad tai turės aiškesnį ir ryškesnį, tiesioginį efektą D. Trumpui iš jo politinių ambicijų perspektyvos. Tai net nebūtinai kalbėsime apie bendrą muitą JAV, kuris pasiskirstys skirtingiems sektoriams, o labiau tikslines atakas, ar atsakomąsias priemones iš ES, kuriomis bus bandoma parodyti, kad šie D. Trumpo veiksmai kertasi su jo rėmėjų, artimiausios aplinkos finansiniais ir ekonominiais interesais. Tai yra vienas atsako būdas.
Bet lygiagrečiai, tai irgi, manau, daroma įvairiausiais kanalais, yra bandoma kalbėtis. Tikimasi, kad tas pats formatas, kaip minėjau, 45 minučių pokalbis su Kanados ir Meksikos vadovais buvo pakankama, kad situacija būtų suvaldyta. Manau, kad visi ES lyderiai norėtų, kad to pakaktų. Ir tų mano anksčiau minėtų atsakomųjų priemonių tiesiog neprireiktų“, – kalbėjo jis.
L. Kojala Žinių radijo eteryje priminė, jog bendra prekybos tarp ES ir JAV vertė 2023 metais viršijo 1,5 trilijono dolerių.
„Apie 10 milijonų darbo vietų tiesiogiai abejose Atlanto vandenyno pusėse priklauso nuo šios prekybos. Yra keturis kartus daugiau JAV investicijų Europos žemyne nei visame Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Vadinasi, elementarus komercinis interesas yra išvengti papildomų trukdžių ir tikėtis, kad visos politinės turbulencijos galiausiai nusistovės“, – situaciją pateikė politologas L. Kojala.
Paklaustas, ar galima sakyti, kad D. Trumpas yra derybų meistras, L. Kojala teigė, jog tai paaiškės jo kadencijos pabaigoje.
„Ar tie skambūs pareiškimai atnešė konkrečių ir apčiuopiamų vaisių. Kaip ir minėta, viena iš krypčių, kurią, panašu, pasirinko D. Trumpas yra pasiekti greitas pergales. Ir jeigu tos greitos pergalės reiškia, kad dideli kaštai bent jau artimiausiems sąjungininkams nekyla, manau, kad galime susitaikyti su ta politine turbulencija, netikrumu. Nes galutinis rezultatas bus pakankamai palankus abiem pusėms.
Kur kas daugiau nerimo keltų, jeigu jis taptų pernelyg norintis savo žadamas priemones, kurios yra žalingos ekonomikai ar politiniam bendradarbiavimui, realizuoti nuosekliai, ilgai ir tokiu būdu tarsi siųsti signalą, kad JAV tiesiog keičia savo strateginę poziciją“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas L. Kojala.
