„Nuspręsta Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įkurti NATO vadavietes. Jos padėtų priimti pastiprinimą ir rengtų kolektyvinės gynybos pratybas“, - teigiama prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime spaudai.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis BNS sakė, kad vadavietės užsiims planavimu, vadovavimu ir galbūt kitomis funkcijomis. Pasak jo, po politinio sprendimo konkrečiu planavimu dabar užsiims kariai.
„NATO viršūnių susitikimas patvirtino, kad matomas poreikis, ir tai bus daroma. Dabar kariškiai turės paruošti koncepciją, kaip tai atrodys konkrečiai, koks bus personalas, kaip tai atrodys NATO valdymo struktūroje. Per rudenį paaiškės tiksliai, kaip viskas atrodys“, - telefonu iš Velso sakė V.Urbelis.
Pasak jo, vadavietė turbūt bus kuriama kurio nors Lietuvos kariuomenės vieneto pagrindu, prie jo prijungiant sąjungininkų elementus.
„Apie konkrečius dalykus kalbėti kol kas per anksti. Mes jau turime tam tikrą viziją, bet ji gali keistis“, - sakė V.Urbelis.
Jis pabrėžė, kad „Lietuvoje NATO pajėgų skaičius tikrai didės“.
Anot Prezidentūros pranešimo, Velse taip pat sutarta, kad „bus nuolatos, pagal realias grėsmes atnaujinami gynybos planai, stiprinama Aljanso kolektyvinė gynyba ir kuriamos ypač greito reagavimo pajėgos“.
D.Grybauskaitės atstovų teigimu, rugsėjo pabaigoje Vilniuje rinksis NATO šalių kariuomenių vadai, kurie aptars gynybos veiksmų plano įgyvendinimą.
NATO susitarė dėl naujų greitojo reagavimo pajėgų įkūrimo
Atlikus šį žingsnį, NATO galės „užtikrinti nuolatinį dalyvavimą ... Aljanso rytinėse dalyse rotaciniu pagrindu“, pažymėjo A.F.Rasmussenas, smerkdamas Rusijos agresiją Ukrainoje.
Naujasis pajėgas sudarys sausumos, aviacijos ir karinio laivyno daliniai, nurodė NATO vadovas.
„Jeigu sumanytumėte užpulti bent vieną sąjungininką – susidurtumėte su visu Aljansu“, – jis pareiškė baigiantis dviejų dienų NATO viršūnių susitikimui Velse.
A.F.Rasmussenas sakė, kad naujos pajėgos yra vienas iš daugelio pokyčių, dėl kurių susitarė lyderiai, siekiant užtikrinti greitesnį Aljanso reagavimą ir pajėgumus atremti daugybines saugumo krizes rytuose ir pietuose.
„Tai rytojaus NATO brėžinys“, – pabrėžė jis.
V. Rakutis: dabar mes patys sau ponai
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius, profesorius Valdas Rakutis teigia, kad NATO sprendimai Lietuvai yra labai naudingi. Vienintelis nežinomasis šiuo metu – ar Lietuva vykdys įsipareigojimą iki 2020 metų skirti Lietuvos gynybai ne mažiau 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Faktiškai tai mūsų gynybos sustiprinimas ir konkretūs instrumentai, padėsiantys NATO ateiti į pagalbą Baltijos šalims, jeigu to prireiktų. Tai labai sveikintinas reiškinys“, - teigė V. Rakutis.
„Dabar svarbu, kad Lietuva savo pastangomis prisidėtų prie gynybos stiprinimo ir kad gynybos finansavimas pajudėtų iš mirties taško. Iki šiol mes daug šnekėjome, bet gynybos reikalai buvo apverktinos būsenos. Planuojami pajėgumai 2020 m. atrodo labai nerimtai lyginant su estais. Mums reikia pasispausti viduje ir įveikti vidines opozicijas. Būtų labai nerimta, jeigu NATO stiprins karinius pajėgumus, o lietuviai taupys gynybos pinigus. Mūsų tauta labai įsivaizduoja, kad mus turi kažkas ginti, išskyrus pačius lietuvius. Tai niekaip nesuprantamas toks kaimietiškas mąstymas, kad ponai turi ginti, o valstiečių reikalas – dirbti. Mes dabar ponai patys sau ir turime būti atsakingi už gynybą. Ilgą laiką buvome pati prasčiausiai gynybą finansuojanti šalis“, - pridūrė profesorius.
NATO apsisprendė Baltijos šalyse kurti vadavietes, kurių paskirtis – priimti pastiprinimą ir rengti kolektyvinės gynybos pratybas. Kaip žinia, Baltijos šalyse nuo Rusijos agresijos pradžios prieš Ukrainą pratybose dalyvauja amerikiečių ir kitų sąjungininkų kariai. Šie kariai nėra dislokuoti nuolatiniam buvimui, jie atvyksta ir išvyksta rotacijos principu, tačiau tai viena iš rimčiausių atgrasymo priemonių – šalia oro policijos misijos Baltijos šalyse.
Aljansas taip pat sutarė kurti ypač aukštos parengties Jungtines ekspedicines pajėgas, kurias sudarytų apie 4000 karių ir kurie būtų lengvai transportuojami į bet kurį reikiamą tašką.
Tokie sprendimai pasirinkti bandant išvengti nuolatinių karinių bazių kūrimo, kurios negalimos remiantis 1997 m. NATO ir Rusijos steigiamuoju aktu. Kai kurios sąjungininkės laikėsi nuostatos, kad Rusijos geriau neprovokuoti, todėl stiprinant atgrasymo priemones pasirinktas vadaviečių, greitojo reagavimo pajėgų ir pratybų variantas.
„Galėjo būti ir tos bazės, tai būtų gal dar rimčiau ir tvirčiau pasakyta, bet kadangi kai kurios Europos Sąjungos šalys dirba Rusijos advokatais, tai tas sprendimas buvo kompromisinis, bet tas kompromisas yra gerai. Manau, kad bet kokiu atveju Lietuva nieko nepralaimėjo“, - sakė V. Rakutis.