„Mes atitinkamai šiandien kreipėmės į mūsų partnerius. Aš pateikiau informaciją apie tai, kas tai per byla ir prieš ką ta byla buvo nukreipta, koks yra sprendimas ir kad vis dėlto mes prašytume mūsų partnerių solidarumo tuo atveju, jeigu pagal teisinės pagalbos susitarimus arba pagal tarptautinių organizacijų tvarką – Interpolą ir kitus – būtų prašoma išduoti šiuos tris Lietuvos piliečius Rusijos teisėsaugai“, – BNS trečiadienį sakė D. Matulionis.
Jis teigė esantis įsitikinęs, kad NATO šalys parodys solidarumą, tačiau pabrėžė, kad yra svarbu priminti apie šią situaciją, raginant partneres išlikti budrias, jeigu sulauktų panašių prašymų iš Rusijos.
„Aš manau, kad tai yra politinio apsisprendimo klausimas, ir tikrai turime pasitikėti – bent jau NATO viduje tikrai manau, kad galime tikėtis visiško palaikymo tuo atveju“, – sakė ambasadorius.
D. Matulionis į NATO partnerius kreipėsi trečiadienį vykstančioje Šiaurės Atlanto Taryboje.
Rusijos tyrimų komitetas pernai gruodį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams.
Minėti trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų per Sausio 13-osios įvykius.
Anot Rusijos pareigūnų, Lietuva tuomet nebuvo nepriklausoma valstybė, priklausė SSSR, o šių teisėjų nuteisti kariai vykdė pareigą ir užtikrino viešąją tvarką.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.