Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasarinę sesiją Varšuvoje pareiškė, kad susitikime bus telkiamas dėmesys į stabilumo didinimą Aljanso pasienio regionuose, ypač pietiniuose, bei į dalijimosi našta principą.
J. Stoltenbergas sakė besiviliantis, kad lyderiai per liepos 11–12 dienomis Briuselyje vyksiantį susitikimą „priims sprendimų dėl pasirengimo atsiųsti pastiprinimą ir kariuomenės mobilumo“, remiantis 2016-aisiais priimtu Aljanso sprendimu dislokuoti karių savo rytiniame flange, turinčiame bendrą sieną su Rusija.
„Mūsų atgrasymo ir gynybos potencialą lemia ne tik mūsų dislokuotos pajėgos – itin didelę įtaką jam daro mūsų gebėjimas prireikus greitai perkelti pajėgas“, – teigė jis.
Santykiams tarp Rusijos ir Vakarų pašlijus labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos, NATO vadovas taip pat pareiškė tikintis, kad Aljansas nuspręs ir toliau tęsti „dvilypę“ politiką Maskvos atžvilgiu – derinti „atgrasymą ir gynybą su politiniu dialogu“.
„Net jei netikime geresniais santykiais su Rusija artimiausioje ateityje, turime palaikyti mūsų santykius su Rusija“, – pridūrė jis.
2018-ųjų viršūnių sutikimas bus surengtas augant nuogąstavimams dėl didėjančio Rusijos atkaklumo hibridinio ir kibernetinio karo srityse.
Specialiojoje ataskaitoje dėl atsako į Rusijos hibridines grėsmes Didžiosios Britainijos Lordų Rūmų narys Michaelas Joplingas savaitgalį NATO Parlamentinei Asamblėjai sakė, kad Aljansas turėtų svarstyti naują kolektyvinės gynybos „5B straipsnį“, kuris numatytų kolektyvinį atsaką į vadinamąsias „hibridines atakas“.
„Šis straipsnis aiškiai duotų suprasti, kad hibridinės atakos išprovokuotų kolektyvinį Aljanso atsaką“, – sakoma ataskaitoje.
NATO kolektyvinės gynybos sutarties 5-asis straipsnis numato, kad vienos Aljanso narės puolimas reikštų puolimą prieš visą bloką.
Kovo mėnesį JAV generolas, NATO pajėgų Europoje vadas Curtisas Scaparrotti sakė, kad Aljanso šalys šiuo metu stengiasi nustatyti, kokiais atvejais kibernetinė ataka išprovokuotų 5-ojo straipsnio inicijavimą.