Tokios nuotaikos vyravo šeštadienį Seime vykusiame iškilmingame Sąjūdžio 25-erių metų sukakties minėjime bei po to vykusiame Sąjūdžio suvažiavimo posėdyje.
Baisisi modernia šeima
„Kalbant apie bendras moralias nuostatas, kurios ugdomos mūsų šeimoje, negalima nekalbėti apie tas grėsmingas ir labai pavojingas tendencijas, kai paskutiniu metu Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės institucijose, Seime bandoma priimti įvairius teisės aktus, kuriuose stengiamasi pateisinti vadinamą modernios šeimos modelį ir liberalias auklėjimo tradicijas, kartu paminti mūsų tradicines lietuviškas šeimos ugdymo ir vaikų auklėjimo tradicijas“, - kalbėdamas iš tribūnos apgailestavo Sąjūdžio pirmininkas, konservatorius Rytas Kupčinskas.
Seimo narys skundėsi, kad Sąjūdžiui nepavyko galutinai nugalėti komunizmo, nes esą nepavyko įgyvendinti esminės teismų sistemos pertvarkos.
„Tai yra labai rimta grėsmė, o ta kad prisitaikę ir kolaboravusieji su okupacine, komunistine, bolševikine valdžia ir dabar prasiskverbia į įvairias valdžios institucijas“, - sakė R. Kupčinskas, pridūręs, kad Lietuvai beveik nepavyko įgyvendinti liustracijos.
R. Kupčinskas užsiminė, kad Sąjūdį jaudina lietuviškų mokyklų padėtis „etninėse Lietuvos žemėse už Lietuvos valstybės ribų“ bei Pietryčių Lietuvoje.
„Sąjūdis ryžtingai pasisako, kad būtų išlaikytos lietuviškos mokyklos, už jų tinkamą finansavimą. Ir aš manyčiau, kad ateityje švietimo padėtis ir švietimo reikalai turi būti valstybės pirmaeilis uždavinys“, - aiškino parlamentaras ir Sąjūdžio pirmininkas.
Kritikavo teismus, bet maišė faktus
Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius kalbėdamas taip pat piktinosi teismais, smunkančiomis vertybėmis, tradicinės šeimos griūtimi ir daugeliu kitų dalykų. Kritikuodamas teismus V. Žilius ėmė net apgailestauti, kad teismai nesugebėjo nuteisti Algirdo Paleckio, kuris viešai teigė, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas iš tiesų A. Paleckiui priėmė apkaltinamąjį nuosprendį bei konstatavo, kad Socialistinio liaudies fronto vadovas neigė sovietų agresiją Lietuvoje. Išteisintas A. Paleckis buvo Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme.
Sąjūdžio tarybos pirmininkui apie tokį teismo nuosprendį priminė klausytojų salė, šaukdama, kad aukštesnės instancijos teismas nuosprendį A. Paleckiui pakeitė.
Pasiūlė penkias rezoliucijas
Savo susirūpinimą įvairiais visuomenės gyvenimo klausimais Sąjūdis išreiškė ir rezoliucijomis „Dėl vaiko teisių Lietuvoje“, „Dėl Lukiškių aikštės statuso ir konkurso paminklui „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ydingumo, taip pat dėl teisėsaugos pertvarkos, Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo laikymosi bei Laisvės kovotojų socialinės apsaugos ir pagarbos jiems.
Rezoliucijoje apie vaiko teises, kalbama, kad „dažnėjantys bandymai įteisinti prievartinį vaiko atskyrimą nuo jo tėvų ir jo perdavimą socialinės globos įstaigoms, neužtikrina vaiko teisių ir neskatina tėvų vykdyti savo konstitucinę priedermę auklėti savo vaiką“. Dokumente taip pat deklaruojama, kad vaikai neapginami nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos, taip pat neapsaugomi nuo žalingo informacijos poveikio.
Sąjūdis žada siekti, kad vaikas būtų suvokiamas kaip šeimą stiprinantis veiksnys, o ne ją ardanti priemonė. Pasak rezoliucijos, valdžia privalo sukurti tokią sistemą, kuri skatintų santuokos pagrindu kurti šeimas ir jose auginti vaikus, mat tai yra Lietuvos išlikimo garantas.
Dokumente taip pat sakoma, jog reikia numatyti priemones, kurios skatintų gimstamumą, santuokų gausėjimą ir ištuokų mažėjimą.
Rezoliucijoje dėl lietuvių kalbos Sąjūdis išsakė nepritarimą, kad kompaktiškai lenkų gyvenamose teritorijose vietovardžiai būtų vadinami ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalbomis.
Sąjūdis reikalauja nepažeidinėti Konstitucijos ir galiojančių įstatymų, nekurti teritorinės autonomijos su antra ar trečia valstybine kalba, neiškraipyti lietuviškų vietovardžių, gatvių pavadinimų, nekeisti valstybinės kalbos rašybos principų užrašant asmenvardžius asmens dokumentuose, apginti lietuviškas Punsko valsčiaus mokyklas Lenkijoje, sudaryti sąlygas visose pietryčių Lietuvos mokyklose mokytis lietuviškai.
Dėl Lukiškių aikštės Sąjūdis nori, jog ši aikštė būtų pagrindinė Respublikos aikštė ir kad valstybė kuo greičiau ją sutvarkytų. Sąjūdis siūlo skelbiant konkursą dėl aikštės monumento nesivadovauti formaliais viešųjų pirkimų kriterijais ir prioritetą teikti idėjai, meninei išraiškai.
Sąjūdis išsakė nuomonę ir apie laivės kovotojus, kurie esą yra užmiršti, jais nesirūpinama. Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai siūloma išsiaiškinti Lietuvai nusipelniusių žmonių gyvenamąsias vietas, sveikatos būklę, tirti jų socialines sąlygas, skirti dėmesį jų gydymui.
Taip pat siūloma kviesti laisvės kovotojus į valstybines šventes, rodyti deramą pagarbą, o laidoti su atitinkama atributika bei visuomenės pagarbos ženklais.
Sąjūdžio suvažiavimui pasiūlyta ir rezoliucija dėl teisėsaugos pertvarkos. Pasak rezoliucijos, teisėsaugą galima reformuoti tik tuo atveju, jeigu problemos sprendimą į rankas paims visuomenė – tai yra per referendumą.