Viskas prasidėjo nuo vienos avies
Lankytina vieta „Gyvūnėlių ūkis“ tapo tik vasaros viduryje. Vos atvykusius svečius į teritoriją sutinka smalsūs lamų žvilgsniai, o Vaclovas ir Gretė Šiauliai pasitinka lydimi didžiulio ramaus šuns. Augintinis iškart prašo, kad atvykusieji jį paglostytų. „Čia mūsų gidas“, – nusijuokia pora.
Savotiška ekskursija prasideda lamų aptvare, kur egzotiškos gražuolės noriai maitinasi iš lankytojų rankų. Aplink zuja vištos, pas alpakas drąsiai užsuka ir nedidukas šunelis. Už namo laukia dar daugiau gyvūnų, kurie vargu ar smalsumu nusileidžia mažiausiems lankytojams. Juk ne kasdien galima išvysti ožį, kuris, lyg katinas, laipioja po medžius, ar triušį, kuris pats išsirinko gyvenamą vietą stručių aptvare.
Apsigyveno kone griūvančioje trobelėje
Į moters tėvoniją Mažeikių rajone esantį Kalnijų kaimą šeima sugrįžo kurti savo gyvenimo. Anot Vaclovo, jie tiesiog norėjo čia įsikurti, o apie jokį ūkį nebuvo net minčių. Per penkerius metus tvarkytis vietą pradėję žmonės sukūrė jaukų kampelį, kur dabar laukiami visi gyvūnų ir gamtos mylėtojai.
„Kai parėjome, trobos beveik nebuvo matyti – visur aplink buvo užaugę medžiai, matėsi tik dirbama žemė, tai pradėjom tvarkytis nuo aplinkos. Kai čia miegojome pirmą naktį, buvo tikrai vėsu, kiaura troba, pelai ant galvos byrėjo, – pasakoja vienas kitą papildydami Vaclovas ir Gretė gražia žemaitiška tarme. – Sakėm, jei gyvensime kitur, o čia tik po truputį tvarkysimės – nieko gero nebus. Kai atsikraustėm, tai jau atsikeli ryte, kavos atsigeri, tada kokią lentą iškart prikali. Čia 20 metų niekas negyveno, o mes gyvenome per vyro tėvus, netoli nuo čia gyvenvietėje, Alsėdžiuose. Pagalvojom, kad reikia kažko savo, tai ir pradėjom tvarkytis“.
Šalia per 70 metų menančios trobos šeima sutvarkė aplinką taip, kad aplankyti užsukę žmonės galėtų atvykti ne tik kaip į mini zoo, bet ir skirti laiko su šeima, surengti pikniką, vaikai galėtų pramogauti sūpynėse ar batute.
Keli gyventojai čia rado namus, kai tapo nereikalingi
Pirmieji „influenceriai“ socialiniuose tinkluose, tapę traukos objektu, buvo stručiai.
„Aš labai myliu paukščius, tai sugalvojau pasidalinti apie juos feisbuke, kokia mūsų rutina, norėjosi pasidalinti juokingais vaizdo įrašais ir sulaukiau klausimų, ar gali žmonės atvažiuoti, aplankyti. Taip ir prasidėjo“, – atvirauja Gretė.
Moteris atvira – kasryt augintinius maitinti einanti šeima visus pakalbina, paglosto, o kas iškrečia kokią „šunybę“ – pasidalija socialiniuose tinkluose, jei, žinoma, koks strutis nenugvelbia telefono.
Per keletą metų vis daugiau gyvūnų Šiaulių šeimoje atranda vietos. Gretė šypsosi, kad čia savotišką reabilitacijos centrą čia atrado gandras, kuris išaugo per vasarą ir jau pakėlė sparnus, žmonių atvežtas dekoratyvinis triušis ir nedidelis arkliukas, kuris iš buvusios savininkės negirdėjo gero žodžio.
„Kai kurie gyvūnai turi savo istorijas. Gandras, vargšas, buvo išmestas. Pradėjau maitint, mokinau vaikščiot, skraidyt. O kai išmoko, susirado draugus, „varinėdavo“ čia, o po to su jais išskrido. Eidavo kartu žvejot, jau kibirą pamato – tuoj kartu eina“, – pasakoja ūkio šeimininkai. – Triušį tiesiog atvežė – iš pradžių šeima Mažeikiuose norėjo dekotaryvinio triušio, o po to persigalvojo. Turim metinuką arkliuką. Jaunas dar. Draugaujam su žirgynu, jie padeda, kaip auklėt, nes arkliukas baikštus, nemylėjo jo, tai mes po truputį jaukinam. Buvo skriaustas. Vyrą jau pripažįsta, eina kartu pasivaikščiot, kaip šuo pievoj visada turi išsivartaliot vaikščiodamas“.
Tik natūrali gamta
Moteris pasakoja, kad viskas vyksta tarsi savaime, o jaukumą kuria viskas – seni pastatai, tvenkinys, kur plaukioja karpiai ir su vyru vasarą žvejojo katinas ir gandras, augintiniai, kuriantys tarpusavio draugystes, tad kai atvykusieji neskuba išvykti, o mielai praleidžia ne vieną valandą, Gretė sako suprantanti, kad pasuko gera linkme.
„Čia natūrali gamta, jokių plytelių, jokių takelių, kur buvo šakalys – ten ir paliktas. Žmonės labai pasidžiaugia seną trobą pamatę, o kai tik pradėjom kviest į ūkį, labai širdį skaudėjo, kad gal sakys, kokia čia sena troba palikta, geriau naują pastatytų. Paaiškėjo, kad žmonės senos trobos patinka“, neslėpė buvusi maloniai nustebinta ūkelio šeimininkė.
Pora ne tik augina įvairius gyvūnus, jie patys kerpa alpakas, parduoda stručių kiaušinius, prekiauja avelėmis veislei ir mėsai. Be to, jau rengia edukacijas mažiesiems, mat vaikai itin smalsūs, o pamatyti kaimo ar egzotiškesnių gyvūnų galima ne visur.
Gretė juokiasi, kad naujų augintinių norisi vis daugiau, o nagingas vyras be ginčų sukalė naujus aptvarus fazanams, bręstantiems povams, kurių vienas jau demonstruoja pirmą gražią uodegos plunksną ir jau paliko vietos, kur, greičiausiai, namus atras dar daugiau augintinių.