Užsidirbti krūvą pinigų, juos investuoti ir išeiti į pensiją vos keturiasdešimties metų. Su tokiais užmojais jaunimas ateina pas finansų ir kreditų valdymo ekspertą Marių Jansoną. Tačiau jis jiems atsako, kad kol sąskaitoje nebus 6–12 mėnesių pinigų rezervo, apie investavimą net nereikia negalvoti.
Tik sukaupę tokią pinigų sumą, pasak pašnekovo M. Jansono, jaunuoliai gali pradėti galvoti apie senatvėje apsipirksiančias investicijas.
„Mes rekomenduojame į apčiuopiamą turtą investuoti, galbūt – auksą, sidabrą. Ką darė ir mūsų seneliai, tėvai“, – LNK žinioms pasakojo finansų ir kreditų valdymo ekspertas.
Bankininkai pastebi, kad apie savo senatvę galvoja vos 4 iš 10 žmonių.
O kai kurie pasiryžusieji taupyti imasi net kardinalių priemonių. Pavyzdžiui, jungiasi prie Lietuvoje vis populiarėjančio FIRE judėjimo, į kurį įsitraukę žmonės smarkiai apkarpo savo poreikiu, kad kuo daugiau susitaupytų, apie tai papasakojo „Swedbank“ finansų skyriaus vadovė Jūratė Cvilikienė.
„Jie neretai nuomoja savo namų kambarius, automobilius, dirba keliuose darbuose, turi labai ribotus biudžetus maistui. JAV man teko stebėti vieną šeimą, kuri maitinasi už tris dolerius per dieną, kad galėtų sutaupyti kuo daugiau“, – teigė pašnekovė.
Kol jaunimas ieško išeičių, kaip susitaupyti iki senatvės, valdžia žada didesnes išankstines pensijas. Jau parengtos įstatymo pataisos, kad išankstinės pensijos kitais metais būtų apkarpomos mažiau.
Dabar išankstinė pensija siekia beveik 280 eurų, išėjus į pensiją anksčiau, ji kas pustrečių metų yra apkarpoma 12 procentų, arba maždaug 34 eurais. O valstiečiai siūlo jas apkarpyti maždaug 10 procentų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Tomas Tomilinas LNK žinioms aiškino, kad tai reiškia, jog pensijos vidutiniškai mažėtų ne 12, o apie 10 procentų.
„Atitinkamai tie, kas gauna ilgesnę išankstinę pensiją, ne 24 procentus kaip dabar, o tik 19 procentų. Tai yra esminis skirtumas – išankstinės pensijos didėtų“, – kalbėjo valstiečių atstovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pripažįsta, kad 5 metais anksčiau į pensiją išėję žmonės smarkiai dėl to nukenčia, jų pajamos yra arti skurdo ribos.
„Vos ne penktadaliu jų pensijos mažesnės, tam, kad išsilygintų tie skaičiai. Dėl to, kad tie žmonės, kurie į pensiją išėjo vėliau, mokesčius jie mokėjo ilgiau. Ir dėl to jų suma yra atitinkamai didesnė“, – sakė ministras.
Jis aiškino, kad sumažinus apkarpymą tikrai nebus skatinama rinktis išankstinių pensijų. Atvirkščiai, visuomenė sensta ir turėtų galvoti kaip kuo ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje.
„Neskatiname rinktis išankstinės pensijos, bet tuos, kurie pasirenka dėl įvairių priežasčių, stengiamės maksimaliai apsaugoti“, – LNK sakė L. Kukuraitis.
Valstiečių norui įgyvendinti reikėtų papildomų 5–6 milijonų eurų iš valstybės biudžeto.
O anot socialdemokrato Algirdo Syso išankstinių pensijų didinimas yra dar vienas triukas prieš rinkimus.
„Mes paimsime iš to pačio katilo, iš kurio skiriame pensininkams. Jei mes paimame 5 milijonus, tai jie nepateks pensininkų pensijų didinimui ir viskas“, – savo požiūrį dėstė politikas.
Šį rugpjūtį Lietuvoje buvo 5 tūkstančiai išankstinių pensijų gavėjų, šis skaičius nuolat svyruoja. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį išankstinių pensijų gavėjų buvo daugiau – beveik 6 tūkstančiai.