Kaip Eltai sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas, su etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu sinchroniškai norima įvesti vadinamąją klasės krepšelio metodiką. Kitaip tariant, norima keisti lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarką.
„Iki šiol mes turėdavome mokinio krepšelio lėšas - kiek ateidavo mokinių, tiek mokyklos gaudavo lėšų, priklausomai nuo mokinių skaičiaus. Dabar gi situacija keisis. Pateiktas projektas, kad finansavimas priklausys nuo mokinių skaičiaus klasėse. Su projektu mokyklų vadovai dar nespėjo susipažinti, nors avansu organizuojami mokymai, važiuoja žmonės konsultuoti. Bet įsivaizduokite - pakeisti finansavimo tvarką per vasarą, kai pedagogai atostogaus. Juk žmonės turi žinoti apie savo būsimą darbą, sąlygų pasikeitimus“, - komentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjui vadovaujantis dr. D. Žvirdauskas.
Pasak asociacijos prezidento, mokyklų vadovai girdi, kad nauja sistema skubiai įvedama norint laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, kurios gali nuplaukti ir į kitą sektorių.
„Gal tas skubotumas ir su tuo susijęs, tačiau manome, kad jei to neįmanoma išvengti, reikia organizuoti operatyvią pagalbą kiekvienai mokyklai“, - pabrėžė dr. D. Žvirdauskas.
Pasak Eltos pašnekovo, susitikimuose su Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybe, mokyklų vadovai tikinami, kad įvedamos inovacijos turėtų pagerint finansinę pedagogų padėtį ir ne tik. „Bet yra labai daug neaiškumų. Tai mokyklų vadovams kelia nerimą“, - sakė LMVA prezidentas, šia tema kalbėjęs ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos konferencijoje „Švietimas - Lietuvos dabarčiai ir ateičiai“ Seime.
Kaip Eltai patvirtino švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, iki šiol galiojo kiekvieno mokinio finansavimas mokinio krepšelio principu, tačiau dabar bus judama bazinio finansavimo link.
„Standartiškai mes tai esame įpratę vadinti klasės krepšeliu, nors tai ne visai tapatu. Klasės krepšelio modelis buvo išbandytas ir atlikus analizę pasimatė, kurie dalykai pasiteisino, kurie nelabai. Darbo grupė modifikavo išbandytą klasės krepšelio tvarką ir dabar mes ją linkę vadinti bazinių ugdymo išlaidų krepšeliu, kuris yra pririštas prie ugdymo plano įgyvendinimo“, - sakė A. Varanauskas.
Kaip aiškino ministrės patarėjas, kiekvienai klasei skirtas tam tikras ugdymo valandų skaičius, kad galėtų įgyvendinti ugdymo planą. Valandų skaičius gali skirtis priklausomai nuo to, kiek žmonių yra grupėje. Pvz., jei klasėje 23 vaikai, tokie dalykai, kaip užsienio kalba, privalomai mokomi dviejose grupėse. Tačiau jei vaikų 17, jie užsienio kalbos gali mokytis ir vienoje grupėje, tai reiškia, kad padidinto poreikio ugdymo valandoms nereikės.
Pasak A. Varanausko, finansavimas ir bus skaičiuojamas pagal realų valandų poreikį ugdymo planui įgyvendinti skirtingose mokyklose, pagal mokinių skaičių klasėse.
Kaip pabrėžė ministrės patarėjas, mokytojai ar mokyklų vadovai, ministerijos ar savivaldybės tarnautojai, tikrai neužsiims sudėtingais skaičiavimais, tai bus padaryta naudojant turimas informacines bazes, automatiškai.
„Pagal sistemos skaičiavimus mes matysime, kokią sumą turėtų gauti konkreti mokykla tam, kad galėtų įgyvendinti iškeltą ugdymo planą“, - sakė A. Varanauskas, pridurdamas, kad nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo rugsėjo.
„Manytume, kad būtų racionalu ją susieti su etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu. Abu pokyčius įgyvendinant kartu, mes galėtume gauti daugiau naudos“, - sakė Eltos pašnekovas.
A. Varanauskas patikino, kad mokykloms bus padedama pasiruošti pokyčiams ir tai jau pradėta daryti.
„Šiuo metu veikia nemokama telefoninė linija, kuria gali skambinti bet kuris mokytojas ar mokyklos vadovas ir klausti apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą ir finansavimą. Taip pat veikia puslapis etatinis.lt, kuriame apstu pavyzdžių ir skaičiuoklė, sukurta būtent mokyklų vadovams, kad jie galėtų lengviau atlikti funkcijas, kurias ir anksčiau atlikdavo. Taip pat vadovai išreiškė poreikį turėti tam tikrų rekomendacinių dokumentų, kuriuos mes ketiname parengti, su pavyzdžiais, kad kiekviena mokykla galėtų naudotis“, - vardijo A. Varanauskas.
Ministrės patarėjas sakė suprantantis, koks tai gali būti iššūkis mokyklų bendruomenėms, tad ministerijos tikslas padėti mokykloms pasiruošti inicijuojamiems pokyčiams.
Paklaustas, kokia grąža mokyklų bendruomenės gaus, A. Varanauskas minėjo socialiai teisingesnę ir saugesnę darbo apmokėjimo sistemą, 95 mln. eurų didesnį darbo užmokesčio fondą. „Vidutiniškai penktadaliu didesnės algos mokytojams reiškia, kad kiekvienam mokytojui vidutiniškai 200 eurų padidės darbo užmokestis“, - pridūrė jis.
Inicijuodama finansavimo pokyčius Švietimo ir mokslo ministerija taip pat numato, kad daugiau sprendimų galės priimti pačios savivaldybės ir pačios mokyklos. „Bus šiek tiek „atlaisvintas“ lėšų panaudojimas, kuris kai kuriais atvejais buvo neadekvačiai suvaržytas ir neatitinkantis realių pokyčių. Taigi, naudų tikrai bus ir nemažai“, - patikino A. Varanauskas.