Miesto centre atsiras didžiulis kompleksas
Vilniuje, Ceikinių g. 2, sostinės mero Remigijaus Šimašiaus naujoji partnerė Gilma Teodora Gylytė projektuoja biurų ir viešbučių pastatus. Tiesa, kartu su ja projektavimo darbus atlieka ir UAB „DO Architects“ vadovė, architektė Sabina Daugėlienė. Abi jos yra šios architektūros įmonės savininkės.
Registrų centro duomenimis, šį didžiulį, 0.7317 ha, sklypą Vilniaus centre nuo 2015 metų valdo UAB „Rinktinės NT“. Šiai įmonei vadovauja Taavi Ojala iš Estijos. Šios įmonės akcininkė – Nyderlandų karalystės įmonė „ELL Real Estate Holding B.V.“.
Tačiau žiniasklaidoje ir apskritai viešojoje erdvėje UAB „Rinktinės NT“ siejama su UAB „Kapitel“. Šios dvi įmonės Citify.eu puslapyje nurodytos kaip pastatų Ceikinių g. 2 statytojos.
Registrų centro duomenis, šiai įmonei kaip ir UAB „Rinktinės NT“ vadovauja Taavi Ojala. Jos akcininkė – Estijoje registruota įmonė „AS Kapitel“.
UAB „Rinktinės NT ir UAB „Kapitel“ registruotos tuo pačiu adresu – Vilniuje, T. Narbuto g. 5.
Verslo žinios liepos pabaigoje rašė, kad Estijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Kapitel“ sostinės centre, prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, planuoja biurų ir viešbučių arba nuomojamo būsto projektą.
„Kapitel“ tąkart plačiau plėtros planų nekomentavo. Juos visuomenei ketinta pristatyti rudenį.
Pagal architektų biuro „DO Architects“ rengiamą projektą, sklype Ceikinių g. 2 iškiltų trys administracinės ir vienas viešbučių paskirties pastatas, po kuriais požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje turėtų būti beveik 200 vietų.
5–8 aukštų pastatuose preliminariai numatoma 980 darbo vietų, viešbutyje – 122 kambariai.
Kaip matyti, statytojų planai – Vilniaus centre pastatyti didžiulius statinius. Projektavimo paslaugas vystytojas pirko iš Vilniaus miesto mero partnerės G. T. Gylytės įmonės „DO Architects“.
Puslapyje Citify.eu nurodyta, kad projektuoja šios įmonės darbuotojos – G. T. Gylytė ir S. Daugėlienė.
Iš viešai pateiktų dokumentų matyti, kad Ceikinių gatvėje planuojami didžiuliai pastatai. Ten pat nurodyta, kad bendrasis plotas turėtų siekti daugiau nei 19 000,00 m2.
Giria architektūrinius konkursus, bet pritaikė išimtį
Vis dėlto Delfi išsiaiškino, kad šiam vystytojui buvo pritaikyta išimtis ir jis galėjo projektavimo įmonę su konkrečiais architektais pasirinkti be projektavimo konkurso. Tačiau toks konkursas pagal Architektūros įstatymą buvo privalomas. Privalomas jis būtų ir pagal šių metų balandį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus“.
R. Šimašius nuolat žiniasklaidai teigia, kad Vilnius yra savivaldybė, kurioje svarbūs statiniai neatsiranda be architektūrinių konkursų. Anot jo, tai yra naujas savivaldybės standartas, kuris yra labai reikalingas.
Dar kartą meras tai pakartojo savo surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje jis bandė paneigti, kad jo partnerės įmonė jaučia savivaldybės užnugarį.
Vilniaus miesto savivaldybė šių metų kovo pabaigoje išplatino pranešimą spaudai, kuriame cituojamas savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis taip pat dėstė, kad geresnio būdo nei architektūrinis konkursas nėra.
„Nėra patikimesnio būdo rasti geriausiai architektūrinei idėjai nei konkursas. Patys tuo įsitikinome, kai stringant Tolminkiemio gimnazijos projektavimui jį nutraukėme ir paskelbėme konkursą, – po metų turėsime išskirtinę ugdymo įstaigą. Akivaizdus kokybinis pokytis tokiu pat keliu pasiektas ir planuojant Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso rekonstrukciją. Šiuo atveju tai buvo privataus vystytojo sprendimas, kuriuo, tikiuosi, paseks vis daugiau nekilnojamojo turto projektų plėtotojų“, - pranešime spaudai pacituotas M. Pakalnis.
Ir čia reikia pažymėti, kad jo minimus Tolminkiemio mokyklos ir Šv. Jokūbo komplekso architektūrinius konkursus laimėjo mero partnerės įmonė „DO Architects“.
Tiesa, įdomi detalė: savivaldybės pranešimas spaudai, kuriame cituojamas M. Pakalnis, iliustruotas UAB „DO Architects“ sukurta vizualizacija.
M. Pakalnis pritaikė išimtį
Tačiau kai kūrybinio konkurso paskelbimas tai pačiai įmonei buvo nenaudingas, M. Pakalnis 2020 metų pabaigoje pasirašė dokumentą, kuriuo pritaikė išimtį ir leido didžiulį pastatą miesto centre „DO Architects“ projektuoti be konkurso.
Architektūros įstatymas numato, kad projektuojant visuomenei svarbų statinį architektūrinio konkurso reikia.
Delfi susipažino su M. Pakalnio pasirašytu ir UAB „Rinktinės NT“ adresuotu dokumentu „Dėl prašymo leisti išimties tvarka tęsti projektavimo rengimą“.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį M. Pakalnio pasirašytame rašte teigiama: „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius išnagrinėjo Jūsų pateiktus prašymus leisti išimties tvarka tęsti administracinės ir viešbučio paskirties pastato Ceikinių g. 2, Vilniuje, naujos statybos projekto neskelbiant architektūrinio konkurso.“
Taip vystytojui buvo leista neskelbti architektūrinio konkurso.
Ir čia svarbu paminėti Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadą.
Tą dieną taryba svarstė UAB „Rinktinės NT“ prašymą dėl architektūrinio konkurso būtinumo ir įvertino projektinius pasiūlymus.
„Kadangi projektuotojas objekto projektiniams pasiūlymams rengti buvo pasirinktas pasirašant sutartį 2016 metais bei pagal sutartį projektavimo darbai buvo vykdomi nuo 2016 metų (iki 2017 m. patvirtinant Architektūros įstatymą). Prašome pritarti nuomonei, kad užsakovui nusprendus šiais metais tęsti objekto projektinių pasiūlymų rengimą, jam neprivaloma skelbti architektūrinio konkurso dėl minėto objekto bei leisti projektuotojui užbaigti projektavimo darbus pagal 2016 metais pasirašytą sutartį“, - toks vystytojo prašymas nurodytas tarybos išvadoje.
Tame pačiame dokumente pažymėta, kad „2017 metais patvirtintas LR Architektūros įstatymas, kuriame teigiama, kad reikalingas architektūrinis konkursas“.
M. Pakalnis matė du sprendimus
Taip pat dokumente pateikta M. Pakalnio pasisakymo esmė. „Nėra teisinio išaiškinimo, kaip elgtis įsigaliojus Architektūros įstatymui tais atvejais, kai pagal įstatymą yra reikalingas konkurso skelbimas, bet iki įstatymo įsigaliojimo užsakovas yra pasirašęs sutartį su konkrečiais projektuotojais. Kai įsigaliojo tvarka, kad reikia architektūrinio konkurso, tada architektai teikė sutartis (sudarytas prieš 2017 m. LR Architektūros įstatymo įsigaliojimą), kad nereikėtų architektūrinio konkurso.
Tada savivaldybės vyriausias architektas išleido įsakymą, kuris formuluojamas taip, kad privaloma daryti architektūrinį konkursą tiems objektams, kuriems Vilniaus m. savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą. Tačiau yra projektų su dideliu įdirbiu. Kaip kad šis projektas. Aš pats asmeniškai mačiau jo eigą, eskizus. Tačiau galioja įsakymas ir turiu elgtis su visais vienodai. Turime nuspręsti, kaip elgtis tokiose situacijose“, - posėdyje kalbėjo M. Pakalnis, pažymėjęs, kad pagal jo pasirašytą įsakymą, konkursas yra reikalingas.
Ir čia jis toliau išsakė savo argumentus: „Vienas variantas – darome viską pagal taisykles. Daromas architektūrinis konkursas ir autoriai gali dalyvauti konkurse, pateikiant savo variantą su kitais. (...) Kitas variantas – projektas pateikiamas ekspertų komisijai, kuri nusprendžia, kad jis gali būti realizuotas, nes pakankamas įdirbis ir aukšta architektūrinė kokybė.“
Išvadoje teigiama, kad svarstant architektūrinio konkurso reikalingumo klausimą taryba suabejojo, ar tai yra jos kompetencija. Tarybos kompetencija yra darbų vertinimas architektūrinės kokybės atžvilgiu. Todėl, tarybos nuomone, čia reikėtų teisininko išaiškinimo.
Tarybos nariai pabrėžė, kad šiuo atveju labai svarbi savivaldybės vyriausiojo architekto nuomonė. Jis turėtų atsakyti į oficialų užsakovo paklausimą dėl architektūrinio konkurso būtinumo.
Miesto tarybos sprendimas įpareigoja skelbti konkursą
Praėjusį metų gruodį M. Pakalnis nusprendė pritaikyti išimtį ir leisti konkurso neskelbti. Ir čia reikia prisiminti jau minėtą savivaldybės vyriausiojo architekto įsakymą ir Architektūros įstatymo 13 straipsnį „Architektūrinių konkursų organizavimas“: „Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti.“
Kai M. Pakalnio vadovaujamas savivaldybės skyrius vystytojui pritaikė išimtį, galbūt jau tuo pačiu metu buvo rengiamas tarybos sprendimas, kuriuo daugiau sostinės statinių būtų planuojami architektūrinių konkursų keliu.
Būtent taip teigiama šių metų balandį savivaldybės išplatintame pranešime spaudai.
„Vilniaus miesto taryba po svarstymo komitetuose šiandien pritarė siūlymui papildyti ir patikslinti sąrašą objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus. Taip įtvirtinta sostinės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus nuostata, kad konkursas yra patikimiausias kelias rasti geriausiai architektūriniam sprendimui. Reikalavimai keisis ne tik už viešuosius pinigus, bet ir privačiai planuojamų projektų Vilniuje vystytojams.
Skelbti architektūrinį konkursą bus privaloma planuojant didesnį nei 5000 kv. m. pastatą miesto centre, ir tai bus taikoma įvairios paskirties – viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios, religinės ir specialiosios paskirties statiniams“, - rašoma pranešime.
Pagal šį savivaldybės tarybos sprendimą pastatams Ceikinių gatvėje taip pat būtų reikėję architektūrinio konkurso. Tačiau išimtis pritaikyta iki šio tarybos sprendimo likus keliems mėnesiams. Ir panašu, kad taip nesilaikyta pranešime spaudai įvardytos esminės savivaldybės Vyriausiojo architekto skyriaus nuostatos, kad „konkursas yra patikimiausias kelias rasti geriausiai architektūriniam sprendimui“.
STT turėjo pastabų
Svarbu paminėti, kad šiam tarybos sprendimui Specialiųjų tyrimų tarnyba turėjo pastabų. STT, gavusi Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse kreipimąsi, atliko antikorupcinį vertinimą ir pateikė kritines antikorupcines pastabas dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus. Nustatyta, kad kai kurios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo nuostatos nedera su aukštesnės galios teisiniu reguliavimu, taip pat gali sudaryti sąlygas priimti nevienareikšmiškus sprendimus tam tikrų subjektų atžvilgiu.
STT korupcijos prevencijos specialistai atliko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus“ antikorupcinį vertinimą.
Šiuo sprendimu nustatyta, kurios paskirties ir kokio ploto statinių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus, tačiau aukštesnės galios teisės aktas – Architektūros įstatymas – nenumato jokių ploto ar paskirties išimčių statiniams centrinėje miesto dalyje ir senamiestyje. Remiantis įstatymo nuostatomis, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami visiems statiniams, planuojamiems statyti miesto senamiestyje ar centrinėje dalyje.
Be to, sprendimas numato tam tikras išimtis neorganizuoti konkursų viešbučių ir poilsio paskirties statiniams, skirtingai nei gyvenamosios paskirties statiniams. Tačiau negyvenamosios poilsio ar viešbučių paskirties statiniai neretai sostinėje parduodami ir naudojami, kaip nuolat gyvenami butai, todėl jiems turėtų būti taikomi analogiški reikalavimai, kaip gyvenamosios paskirties statiniams ir patalpoms. Tas pats pasakytina apie požeminę statinių dalį, kuri, remiantis sprendimo nuostatomis, neįeitų į apskaičiuojamą pastato plotą, turintį reikšmės, ar privaloma rengti architektūrinį konkursą, tačiau tokia erdvė taip pat neretai naudojama, kaip gyvenamoji.
Atsižvelgiant į minėtus aspektus, sprendimo nuostatos tam tikriems subjektams, statantiems Vilniaus miesto senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje, sudaro sąlygas nerengti pagal Architektūros įstatymą privalomų architektūrinių konkursų.
Nemano, kad leido ką nors neteisėto
Delfi susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe ir priminė, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus statytojas savarankiškai negalėjo pasirinkti norimos architektų įmonės. Turėjo būti skelbiamas architektūrinis konkursas. Paklausėme, kodėl savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius nusprendė, kad galima pritaikyti išimtį ir architektūrinio konkurso neskelbti.
Savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas į šį klausimą atsakė taip: „Statytojas pasirinko projektuotojus 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašydamas sutartį, o sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus, buvo priimtas 2018 m. vasario 7 d.
Šiuo metu atvejai, kada Vilniaus mieste privaloma rengti architektūrinius konkursus, nustatyti naujame, papildytame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-04-21 sprendime patvirtintoje projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje Administracinės ir viešbučių paskirties pastatų Ceikinių g. 2, Vilniuje, statybos projekto projektiniams rengti, nurodyta vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-04-21 sprendimo reikalavimus.
Verta paminėti, kad jūsų minimas projektas rengiamas nuo 2016 metų, o 2020 metais atnaujinus projektą Vilniaus miesto savivaldybė rangovui nurodė kreiptis į Regioninę architektūros tarnybą (RAT) prie Lietuvos architektų rūmų, kuri išnagrinėjusi situaciją neprieštaravo darbų tęsimui.“
Čia reikia priminti du dalykus. Architektūrinį konkursą reikėjo rengti pagal Architektūros įstatymą. Tačiau savo atsakyme savivaldybė apie tai neužsiminė. Taip pat P. Vaitekėnas nurodė, kad esą Lietuvos architektų rūmai neprieštaravo tam, kad konkursas būtų nerengiamas. Delfi susipažino su dviejų posėdžių protokolais ir juose Vilniaus regioninės architektūros taryba nėra pasisakiusi, kad duoda leidimą nerengti konkursą. Ji pažymėjo, kad sprendimą turi priimti Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas.
Kaip nurodė savivaldybė, statytojas su prašymu leisti tęsti projektavimo darbus neorganizuojant architektūrinio konkurso kreipėsi 2020-11-24. Vyriausiojo miesto architekto skyrius į prašymą atsakė 2020-12-28 d.
Aptariamame sklype auga du didžiuliai seni ąžuolai. Abu jie – tikra miesto puošmena. Vienas yra sklypo centre, kitas – sklypo pakraštyje. Paklausėme, ar savivaldybė iškėlė projektuotojams uždavinį išsaugoti abu ąžuolus.
„Projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodytas reikalavimas „Išsaugoti didžiausią šio sklypo vertybę - brandžius ąžuolus, sprendinius priderinti prie jų augavietės ir užtikrinti išsaugomų medžių šaknyno apsaugą”, - nurodė P. Vaitekėnas.
Kaip bebūtų, savivaldybės atstovas P. Vaitekėnas teigė, kad objektas Ceikinių gatvėje nėra vienintelis, kuris sulaukė išimties.
„Viešbučio Šv. Stepono g. 33, Vilniuje, rekonstravimo projektiniai pasiūlymai (projektiniams pasiūlymams pritarta). Administracinio pastato Kernavės g. 86, Vilniuje, statybos projekto projektiniai pasiūlymai (projektiniams pasiūlymams pritarta)“, - nurodė P. Vaitekėnas.
Vis dėlto planuojamo statinio Šv. Stepono gatvėje bendrasis plotas yra gerokai mažesnis nei Ceikinių gatvėje. Jeigu Šv. Stepono gatvėje jis siekia 7 536,00 m2, tai Ceikinų gatvėje – daugiau nei 19 tūkst. m2.
Kitas savivaldybės paminėtas objektas yra Kernavės gatvėje. Taigi, šis projektas nebus įgyvendinamas miesto centre. Reikia priminti, kad naujos statybos Ceikinių gatvėje numatytos vietoje, kurią galima vadinti miesto centru. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad projektas Ceikinių gatvėje turi kur kas didesnę visuomeninę reikšmę.
Duodamas interviu Delfi Vilniaus miesto meras R. Šimašius išsamiau paaiškino šią situaciją. Anot jo, šiuo atveju architektūrinio konkurso nereikėjo, nes projekto vystytojas architektūros įmonę buvo pasirinkęs dar iki Architektūros įstatymo įsigaliojimo.
„Visada yra procesas. Ypač privačiame projekte. Tu pradedi su kažkuo dirbti, vyksta šnekos, pasitarimai. Kartais ta nematoma dalis vyksta labai ilgai, ir staiga kurią nors dieną, kaip žemaičiai sako, pyst ir taisyklės pasikeičia. Tai klausimas, kokias procedūras jau praėjus mes traktuojam, kad čia būtų jau naujos taisyklės taikymas atgal, o kada tai yra galiojimas į priekį.
Aš pats, kaip teisės mokslų daktaras, tą temą esu labai detaliai nagrinėjęs. Iš šalies tik gali atrodyti, kad čia labai lengva, kad taikom nuo rytojaus. Bet praktiškai tai yra labai labai sudėtingi dalykai. Dėl to tarybos sprendime yra išlyga, kad ten, kur pradėta, galima ir netaikyti to konkurso. Jeigu neklystu, tokiu atveju prašoma eiti į Architektų rūmų regioninę architektų tarybą, kad būtų patvirtinta. Palikta galimybė, kad jeigu ne konkurso būdu, tada reikia architektų tarybos pritarimo. Kaip suprantu, čia toks atvejis ir buvo. Gerokai seniau buvo pradėta dirbti, tas projektas pradžioje buvo aktyviai vystytas, paskui ne taip aktyviai“, - teigė R. Šimašius.
Pateko į keistą situaciją
UAB „DO Architects” vadovė S. Daugėlienė Delfi teigė su projekto vystytoju dirbanti jau kelis metus. „Su šio sklypo savininku Ceikinių g. 2 sklypo projektinių pasiūlymų rengimo sutarties pagrindu dirbame nuo 2016 metų. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, jūsų minimas konkursas nebuvo privalomas.
Tais metais rengėme kelias skirtingas architektūrines užstatymo vizijas, vėliau atstovavome jį kaimyniniams vystytojams rengiant Rinktinės g. projektą. Per visą laikotarpį statytojui parengėme daug skirtingoms programoms ir nuomininkams pritaikytų užstatymo variantų, juos aptarinėjome su kaimyninių teritorijų vystytojais, derinančiomis institucijomis, skirtingu intensyvumu dirbome visą 2016 - 2019 metų laikotarpį.
2017 metais patvirtinus Architektūros įstatymą dėl darbų tęstinumo tarėmės ir su tuometine Lietuvos architektų rūmų vadove. Buvome patikinti, kad turėdami anksčiau sudarytą sutartį, darbus galime tęsti“, - teigė S. Daugėlienė.
Taip pat ji nurodė, kad statytojui nusprendus atnaujinti darbus jau buvo įsigaliojęs Architektūros įstatymas.
„2020 statytojui pageidavus atnaujinti darbus, kreipėmės į savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrių su užklausa, kaip tokiu atveju elgtis. Atsidūrėme keistoje situacijoje - buvome pradėję rengti projektą, statytojas pageidavo išlaikyti tęstinumą. Konkurse, jei toks būtų buvęs, dalyvauti būtume negalėję, nes visi mūsų pasiūlyti koncepcijos variantai jau buvo vieši. Tokiu būdu iš projekto, prie kurio dirbome keletą metų, būtume eliminuoti, o kiti dalyviai dėl autorinių teisių, nebūtų galėję teikti sprendinių, panašių į visas mūsų jau parengtas koncepcijas.
Gavome rekomendaciją kreiptis į Regioninę Vilniaus architektūros tarybą (RAT) prie Lietuvos architektų rūmų, ką statytojas 2020 metais ir padarė. RAT neprieštaravo darbų tęsimui. Šiuo metu yra rengiami projektiniai pasiūlymai, neseniai gauta antra teigiama RAT išvada ir rengiamasi projekto viešinimui ir specialiųjų architektūros reikalavimų užsakymui“, - nurodė S. Daugėlienė.
Kito sprendimo nematė
Projekto vystytojo UAB „Kapitel“ atstovas Daniel Neidorf taip pat atsakė į Delfi klausimus.
„Projektavimo darbų rangos sutartis su „DO Architects“ įmone dėl šio objekto pasirašyta 2016 metais bei nuo to laiko buvo dirbama prie šio sklypo vystymo, buvo parengta keletą skirtingų projektinių pasiūlymų, vizijų, kurias architektai taip pat aptarinėjo ir prižiūrinčiose institucijose.
2020-08-12 kreipėmės į Vilniaus regioninės architektūros tarybą (RAT) su prašymu įvertinti rengiamų projektinių pasiūlymų kokybę bei išreikšti nuomonę dėl projektavimo tęstinumo pagal minėtą 2016 projektavimo sutartį.
Motyvuojant, kad padarytas didžiulis įdirbis nagrinėjant esamą teritoriją nuo 2016 metų. Pasirinkta architektų komanda yra aukšto kūrybinio profesionalumo. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad organizuojant viešą konkursą dabartiniai autoriai nebegalėtų dalyvauti su tais pačiais jau anksčiau paviešintais projektiniais pasiūlymais bei galimų autorinių teisių pažeidimų, jeigu kiti konkurso dalyviai pateiktų panašių projektinių pasiūlymų. 2020-11-03 pagal RAT rekomendacijas buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę leisti išimties tvarka tęsti projektą, neskelbiant architektūrinio konkurso“, - aiškino D. Neidorf.
Anot jo, 2021.06.21 įvyko pakartotinis RAT posėdis, kuriame užfiksuota, kad tarybos narių nuomone, iš esmės projektas gali būti vystomas toliau, tačiau reikia tobulinti projekto sprendinius, užtikrinant aukštą architektūros kokybę. Taip pat pateiktos išvados ir rekomendacijos projekto vystymo sprendinių pagerinimui.
„Po šio posėdžio projektiniai pasiūlymai buvo stipriai patobulinti pagal RAT rekomendacijas ir ruošiamasi juos pateikti viešinimo procedūrai visuomenės bei savivaldybės pritarimui“, - dėstė D. Neidorf.
Be to, jo paklausėme, koks likimas laukia sklype augančių dviejų ąžuolų. „Kaip jau minėjome, rengiamuose projektiniuose pasiūlymuose abu paminėti medžiai yra planuojami išsaugoti“, - teigė D. Neidorf.
Delfi su klausimais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Šios atstovė Diana Dambrauskienė teigė, kad tai, kaip laikomasi Architektūros įstatymo, Statybos inspekcija nekontroliuoja.
„Architektų pasamdymo sutarčių atitikties Architektūros įstatymo nuostatoms bei architektūros konkursų privalomumo vertinimas Priežiūros įstatymu Statybos inspekcijos kompetencijai nepriskirtas“, - nurodė D. Dambrauskienė.
Taip pat kreipėmės į Lietuvos architektų rūmus. Tačiau jie į pateikus klausimus neatsakė.
