Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tarp tokių asmenų yra partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Artūras Zuokas, kuris 2003 metais buvo pripažintas kaltu dėl bandymo per rinkimus papirkti savivaldybės tarybos narį.
Taip pat – partijos viduje kaip galimas kandidatas į premjerus įvardijamas socialdemokratas Gintautas Paluckas, 2010 metais nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neskaidraus viešųjų pirkimų konkurso. Tiek jo, tiek A. Zuoko teistumas jau yra išnykęs.
Keturias nusikalstamas veikas bei tris teistumus savo biografijoje turi ir „Nemuno aušros“ atstovas Tomas Domarkas, parlamentaro mandatą iškovojęs Plungės–Rietavo vienmandatėje apygardoje.
2009 metais T. Domarkas pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, 2015 metais – dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo. Visi šie nusikaltimai buvo tyčiniai.
Kandidatuoti teismo bausmę įvykdę asmenys gali
Tam, kad asmuo galėtų kandidatuoti į Seimą, svarbu, kad būtų įvykdyta teismo paskirta bausmė arba baudžiamojo poveikio priemonė, kiek anksčiau nurodė VRK. Bendroje statistikoje paties teistumo išnykimo faktas nėra vertinamas.
Pagal teisinį reglamentavimą, kuris galiojo organizuojant 2020 metų Seimo rinkimus, kandidatai turėjo patys nurodyti turimų teistumų skaičių, o išaiškinus nuslėpimo atvejus, jei būdavo šalinami iš rinkimų. 2020-aisiais 2 procentai kandidatų nurodė informaciją apie turimą teistumą. Po patikrinimo paaiškėjo, kad 12 kandidatuojančių asmenų šią informaciją nuslėpė ir VRK sprendimu jų registracija buvo panaikinta, paaiškino komisija.
2022 m. įsigaliojus Rinkimų kodeksui, pareigą patikrinti, ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti jam teismo paskirtos bausmės, atlieka VRK ir tai daro iki pat rinkimų dienos.
Duomenis apie su kandidatais susijusius teismo nuosprendžius VRK gauna iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kurį administruoja Informatikos ir ryšių departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos.