L. Kojala teigė, jog tai nėra pirma situacija, kai ES šalims sutarti dėl užsienio saugumo politikos aspektų yra sudėtinga. Ir bendras, aiškus sutarimas, pasak jo, daugiau yra išimtis nei taisyklė.
„Ukraina, ypač po 2022 metų vasario 24 dienos, buvo geroji išimtis, kai tas konsensusas buvo labai stiprus. Bet atsiminkime, kad dėl atskirų sankcijų paketų, pastarųjų paramos mechanizmų net ir čia sutarimas šlubuoja, sprendimai dažnai yra atidedami. Arba yra išimčių, kurios yra taikomos atskiroms valstybėms dėl sankcijų režimo, ar kitų priemonių.
Tad ta situacija dėl Izraelio ir Gazos Ruožo nėra ES užsienio politikos formavime išskirtinė. Netgi priešingai, ji yra dažniau pasitaikantis reiškinys nei vienybė“, – įžvalgomis laidoje dalijosi L. Kojala.
RESC direktorius teigė, jog būtų sunku tiesiogiai įvardinti, kad kai kurios ES šalys Palestiną arba Izraelį remia dėl kolektyvinės Holokausto kaltės. Pasak jo, priežasčių tam gali būti daug.
„Airijos atveju, dažnai kalbama apie istorinę atmintį pačios Airijos, kuri tarsi yra panaši į tai, ką išgyvena Palestinos gyventojai, bent jau didelės politikų ir visuomenės supratimu. Tai lemia ir politinių lyderių pasirinkimus.
Kitais atvejais tai gali lemti ir atskiros politikų asmenybės, jų raiškos formos. Tad tų vienareikšmiškų priežasčių, ir vien susijusių su Holokaustu, nėra.
Vokietijos atveju, be abejo, ta istorinė atmintis, susijusi su Antrojo Pasaulinio karo laikotarpiu, turbūt yra pagrindinis veiksnys. Jis veikia ir kitas Vidurio Rytų Europos šalis. Bet tai yra nebūtinai vienintelis veiksnys, nes užsienio politikos formavime veikia ir pragmatiniai interesai, istorinė atmintis ir ideologinės politikų nuostatos, ir kitos prielaidos“, – tikino RESC direktorius, politologas L. Kojala.
Paklaustas, kaip reikėtų aiškinti Lietuvos poziciją, L. Kojala teigė, kad šalis stebi sąjungininkų laikyseną.
„Tų sąjungininkų, kurie gali tiesiogiai paveikti procesus. Matome, kad JAV tęsia labai aktyvią ir nuoseklią paramą Izraeliui. <...> Natūralu, kad Lietuva turi savo užsienio politikos prioritetus, kuriuos įvairiomis formomis reiškia, akcentuodama, kad tai, kas vyksta Izraelyje yra be galo svarbu, bet tai neturi nukreipti dėmesio nuo tebesitęsiančios Rusijos agresijos Ukrainoje.
Tad ne visais atvejais visos valstybės gali imtis lyderystės, ar formuoti politiką. Todėl natūraliai ieško ir derina pozicijas su artimiausiais sąjungininkais. Tokia situacija šiuo atveju yra su Izraeliu“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo RESC direktorius L. Kojala.
Rytų bloko šalys baiminasi ir to, kad sumažės Bendrijos dėmesys Ukrainai. L. Kojala teigė, jog didžiausias politinis dėmesys dabar, visgi, yra nukreiptas į Izraelį.
„Nieko kito ir negalėjome tikėtis. Laikas yra ribotas, tad tos valandos, kurios anksčiau būtų naudojamos aptariant situaciją Ukrainoje, dabar yra dedikuojamos Vidurio Rytams. Ir tai, ko gero, tęsis bent jau artimiausiu metu, kol situacija nebus stabilizuota. O to apraiškų kol kas nematyti.
Bet tai nebūtinai savaime reiškia, kad viskas, kas yra susiję su Ukraina, ims ir nutrūks. Čia turbūt yra labai svarbu, kad būtų judama ta linkme, kuria buvo judama tiek ES, tiek ir JAV pastaruoju metu – kalbamasi dėl didelių ir ilgalaikių paramos Ukrainai paketų. Tam, kad nereikėtų kas keletą savaičių ar mėnesių tuos klausimus dėl papildomų paramos mechanizmų kelti iš naujo“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas L. Kojala.
Slovakija su naujuoju premjeru Robertu Fico sustabdė karinę paramą Ukrainai, apie tai kalbėta buvo dar prieš rinkimus šioje šalyje. Pasak L. Kojalos, kadangi ši šalis Ukrainai teikė jau turėtus ginklus, šis pareiškimas neturėtų turėti didelių praktinių pasekmių trumpuoju laikotarpiu.
