Lukašenka bando parodyti, jog dar valdo situaciją
Politologas Maksimas Milta laidoje teigė, jog šis Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos sprendimas yra skirtas parodyti, kad jog jis dar valdo situaciją.
„Pirminis siekis, aišku, yra parodyti tiems, kas išvyko po 2020–ųjų metų iš Baltarusijos, kad nepaisant to, jog šalį palikote, A. Lukašenka vis dar kontroliuoja situaciją ir jų gyvenimus, likimus. Ir jeigu žmonės mano, kad gali nuo jos pasprukti, tai nieko panašaus.
Jis vis tiek ras būdą kaip iki išvykusių žmonių nusigauti ir jėga privers žmones grįžti, o tada A. Lukašenka jau darys viską, ką tik pats nori“, – iliustratyvią versiją Žinių radijo eteryje pateikė politologas M. Milta.
Režimo elgesys ir jo politika, išvykusių iš Baltarusijos atžvilgiu, pasak M. Miltos, yra pasikeitusi.
„Net dabar, praėjus daugiau nei 3 metams nuo protestų pradžios Baltarusijoje, iki šiol Baltarusijos saugumiečiai atranda žmonių, kurie buvo išėję į gatves, jie tai daro pagal veido atpažinimo sistemas, tiekiamas Kinijos ir Rusijos. Tuos žmones sodina į kalėjimus, nes prieš trejus metus ėjo į protesto akcijas.
O dar dažniau – prašo sumokėti pinigų, kuriais, neva, yra kompensuojamos valdžios išlaidos. Tai yra labai akivaizdus reketas, kuriuo užsiima pati valstybė. Dažnai tą vaidmenį yra perėmę saugumiečiai, neretai jie atranda žmones, kurie aukojo pinigus nukentėjusiems nuo A. Lukašenkos režimo. Ir tada reikalauja kur kas didesnės sumos“, – pasakojo politologas M. Milta.
Jis dar pridūrė, jog kelionė į Minską ar Gardiną pasikeisti paso šalį palikusiems baltarusiams iš pirmos pažiūros atrodo neblogai.
„Ir tada tave pasodins. Tokių atvejų yra ne dešimtis, labiau šimtai, o gal net ir tūkstančiai. Nereikia čia įsivaizduoti, kad nieko baisaus tuo sprendimu nėra padaryta. Čia yra vienas iš būdų žmones privilioti, o po to juos spąstuose laikyti. Kad būtų galimai jais prekiauti. Tai teroristams būdinga taktika nei vadinamiesiems valstybių vadovams“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo politologas M. Milta.
Priežasčių daug
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius laidoje taip pat sutiko, jog autoritariniai režimai žaidžia tokius žaidimus.
„Turbūt dar akcentuočiau – artėja, kad ir legitimumo neturintys, bet nauji prezidento rinkimai Baltarusijoje. Tokiu atveju sumažinamas ir balsuotojų skaičius, opozicijos pasipriešinimas tik už sienos. Ir režimas tikisi, kad tas procesas įvyks sklandžiai. Turbūt čia į daug vektorių nukreiptas veiksmas.
Tiek turbūt ir į šalia esančias valstybes, kaip Lietuva, Latvija, Lenkija. Kur daugiausiai yra išvykusios diasporos. Tiek opozicinės, tiek darbo jėgos“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
Siūlo pokyčius
Pasak politologo M. Miltos šio Baltarusijos sprendimo pasekmės gana aiškios – niekas negali jaustis saugiu, būnant šioje šalyje.
„Tiesą sakant, net režimo pakalikai negali būti saugūs Baltarusijoje. Dažnai net jie būna pasodinami dėl kitų priežasčių. Tai nėra svarbu, ar tu esi tiesiog nekaltas pilietis, kuris nieko gyvenime nekomentavo, nėjo į gatves 2020–aisiais metais. Niekas nėra saugus Baltarusijoje. Tai yra pagrindinė šio sprendimo sukelta mintis, kuri turėtų atsirasti pas žmones“, – kalbėjo M. Milta.
Vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius įvardijo, kaip Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams bus bandoma padėti.
„Pirmiausia reaguojame įstatyme numatytomis nuostatomis. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato užsieniečio paso išdavimą dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalintiems asmenims susitvarkyti savo valstybėje.
Šiame etape norėčiau atskirti dvi sąvokas: užsieniečio pasas kaip kelionės dokumentas, nes jis reikalingas vykti į kitą šalį. <...> Lietuvoje legitimumas vertinamas pagal išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai jeigu baltarusis, ar kitos valstybės pilietis iš Lietuvos nevyksta, leidimo laikinai gyventi pažymėjimo pilnai pakanka būti Lietuvoje, pilnateisiu visuomenės dalyviu.
Problema tik tame, kad skirtingi yra terminai leidimui laikinai gyventi. Ir šiuo atveju asmenys, bėgantys nuo režimo, kur leidimas išduota humanitariniais pagrindais, deja, galiojimo terminas yra pats trumpiausias – vieneri metai. Kai darbo migrantai, kuriems išduodamas leidimas darbo pagrindu – jie gauna leidimus dviem metams“, – Žinių radijo eteryje aiškino viceministras A. Abramavičius.
Pašnekovas teigė, jog susiduriama su „terminų neadekvatumu“.
„Yra dabar siūlymas galbūt suteikti dabar didesnes preferencijas būtent opozicijos atstovams, kurie yra pabėgę nuo režimo ir tikrai negali grįžti tvarkytis dokumentų. O darbo migrantai, kurių čia irgi yra dešimtys tūkstančių, nėra identifikuota, kad jie būtų pabėgę nuo režimo. Didelė jų dalis kas mėnesį, kas kelis važiuoja pirmyn atgal. Tad kategorijos yra labai skirtingos“, – pasakojo A. Abramavičius.
Jo teigimu, pasiūlymas pratęsti leidimą humanitariniais pagrindais gyventi šalyje iki trejų metų.
„Ir tada jau įstatymas duoda nuorodą iš leidimo laikinai gyventi termino į užsieniečio paso terminą. Jeigu dabar turime vienerius metus, tai užsieniečio pasą tokiam pačiam laikotarpiui galime išduoti. O jeigu pratęstume iki trejų metų leidimą laikinai gyventi, užsieniečio pasas irgi galėtų būti išduodamas trejiems metams“, – Žinių radijo eteryje tikino viceministras A. Abramavičius.
