Metų pradžioje Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos tarnyba džiaugėsi įsikūrusi naujose ir moderniose patalpose. Po pirmų darbo dienų naujoje vietoje džiaugsmas greitai ėmė slūgti. Pasirodė, kad laukimo salėje ankšta it turgavietėje prieš didžiąsias šventes, o interesantams eilėse laukti tenka gerokai ilgiau, nei planavo jie patys ar Migracijos tarnybos darbuotojai.
Anksčiau Migracijos tarnybos poskyris buvo prie kiekvieno teritorinio miesto policijos komisariato. Dabar viso miesto gyventojai naujo paso ar asmens tapatybės kortelės važiuoja į vieną vietą – naująsias tarnybos patalpas, Naugarduko g. 100. Čia taip pat aptarnaujami užsieniečiai, norintys prasitęsti vizas arba prašantys leisti jiems laikinai ar nuolat gyventi šalyje.
Interesantams nuotaiką sugadinti gali jau pati kelionė į Migracijos tarnybą, įkurtą atokiai nuo viešojo transporto maršrutų. Jeigu į ją vyksite nuosavu automobiliu, susidursite su klausimu, kur jį pastatyti. Darbo dienomis abu Naugarduko gatvės kelkraščiai sausakimšai prigrūsti automobilių, kuriuos čia palieka greta įsikūrusių įstaigų darbuotojai ir klientai.
Prie pat Migracijos tarnybos yra nemokamų automobilių stovėjimo vietų, tačiau čia gali tilpti daugių daugiausiai dvi dešimtys automobilių. Be to, į šias vietas pretenduoja pastate įsikūrusio „DnB Nord“ banko padalinio ir dar kelių bendrovių klientai. Susierzinusiems vairuotojams, nerandantiems, kur palikti savo automobilį, ženklas, kad dalis šios aikštelės skirta neįgaliems vairuotojams, atrodo it nesusipratimas, kurio galima nepaisyti.
Kitas kelio ženklas nurodo, kad šioje aikštelėje automobilis gali stovėti ne ilgiau nei valandą. Kaip pamatysime vėliau, tiek laiko dažniausiai yra per mažai, kad spėtum atlikti tai, ko atvykai į šią valdišką įstaigą. Taigi vairuotojai priversti nepaisyti ir šio reikalavimo.
Aparatas šovė pro šalį
„Vilniaus dienos“ žurnalistas pamėgino savo kailiu patirti, ką reiškia paprastas vizitas į Migracijos tarnybą, pavyzdžiui, norint pasikeisti galioti baigiantį pasą. Pasirinktas laikas – pietų pertrauka, kai eilinis pilietis gali atitrūkti nuo darbo ir susitvarkyti asmeninius reikalus.
Prie Migracijos tarnybos automobiliu atvažiavau dar prieš dvyliktą valandą. Plyšį automobiliui pasistatyti radau tik tris kartus vėžlio greičiu peršliaužęs gana judrios gatvės atkarpą į abi puses. Ir tai už poros šimtų metrų nuo įstaigos. Užtat nemokamai ir neribotam laikui.
11.59 val. aš jau viduje, prie aparato, spausdinančio talonus su eilės numeriu. Smalsumo apimtas nusprendžiau pakeisti aparato kalbą iš lietuvių į anglų, tačiau šis, nelaukdamas tolesnių mano veiksmų, iš karto išspausdino talonėlį, kuriame pažymėta, kad aš įtrauktas į eilę kvietimams laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką gauti. Ant jo taip pat buvo parašyta, kad aš šioje eilėje esu 62-as klientas.
Kol apstulbęs dėl aparato savivalės varčiau taloną rankoje, už nugaros susidarė paskubėti raginančių žmonių eilė. Pasitraukiau į šoną ir vėl stojausi į eilės galą. 12.03 val. atsispausdinau kitą taloną. Antrą kartą jau nerizikavau eksperimentuoti su kalbomis, tad aparatas tvarkingai įrašė mane į eilę dokumentams dėl naujo paso ar asmens tapatybės kortelės priduoti.
Nusiimkite skrybėles!
Kadangi prieš mane tos pačios procedūros jau laukė 42 žmonės, buvo pakankamai laiko apsižvalgyti. Salėje, kurioje priimami dokumentai, įrengta dvidešimt darbo vietų, tačiau per pietų pertrauką tik pusėje jų sėdėjo darbuotojai. Ir tai kai kurie rausėsi savo popieriuose, neprisidėdami prie laukiančių klientų aptarnavimo. Nedidelės salės pietinėje pusėje sėdintys darbuotojai nuo kaitrios pavasario saulės gynėsi stiklinę sieną apklijavę senų dokumentų lapais.
Interesantai pasieniais pildė anketas asmens dokumentams gauti, o jau užpildę sėdėjo arba stoviniavo įsmeigę akis į nuolat įkyriai mirgančią švieslentę, rodančią, kaip slenka eilė. Kartais naujas skaičius joje įsižiebdavo tik kas kelios minutės.
Daugiau ir nebuvo kur akių dėti. Nebent nekantriai žvalgytis į laikrodį, jeigu kur nors skubi ir nesitikėjai taip ilgai užtrukti Migracijos tarnyboje arba išstudijuoti vienintelį skelbimų lentoje pakabintą iliustruotą lankstinuką. Iš jo sužinojau, kad dokumentams negalima fotografuotis su skrybėle, šypsantis atvira burna arba apsirengus uniforma.
Nors pasieniais keliose vietose pritvirtinti dideli lankstinukų dėklai, juose buvo tik lakoniškas vienos draudimo bendrovės raginimas užsieniečiams apsidrausti sveikatą ir taip išvengti galimų gydymo išlaidų. Nieko, kas būtų įdomu ar svarbu tvarkytis dokumentų atėjusiems šalies piliečiams.
Nustebino ir tai, kad ant salės durų iki šiol kabo skelbimai, pranešantys, kaip Migracijos tarnyba dirbs balandžio 30 d., ir perspėjantys, kad gegužės 1, 2 ir 5 d. nedirbs iš viso. Kilo noras išsitraukti kalendorių ir pasitikrinti, kelinta šiandien diena.
Sulaukė ne visi
Mano eilė priduoti dokumentus atėjo 13.04 val. (eilėje teko laukti valandą ir vieną minutę), kai kantrybė buvo bebaigianti išsekti, pietų pertraukos metas baigėsi ir norėjosi kuo greičiau mesti visą šį užsiėmimą nelaukiant pabaigos. Kai kurie tarnybos klientai taip ir padarė – nesulaukė savo eilės ir išėjo anksčiau, nei juos pakvietė prie langelio.
Pats dokumentų pridavimas vyksta gana sklandžiai ir trunka vos kelias minutes. Vilnietė Sigita dokumentus pasui gauti pridavė per penkias minutes, tačiau eilėje laukė taip pat šiek tiek ilgiau nei valandą.
„Iš viso sugaišau pusę dienos. Iš pradžių nuėjau į pasų poskyrį Viršuliškėse, kur anksčiau tvarkydavausi dokumentus, ir tik tada sužinojau, kad jis nebedirba. Paskui autobusu važiavau čia, ilgai laukiau eilėje, ir pagaliau dokumentus pridaviau“, – lengviau atsikvėpė pašnekovė, tačiau neslėpė apmaudo dėl prarasto laiko.
Sigitos nuomone, Migracijos tarnybos veikla pagerėtų, jeigu būtų pasamdyta daugiau darbuotojų interesantams aptarnauti. Ji taip pat buvo nepatenkinta, kad tarnyba įkurta atkampioje vietoje. Namus laukimo išvarginta mergina nusprendė pasiekti greitai, bet brangiau – mobiliuoju telefonu išsikvietė taksi.
Nesvarbu, ar kas supras
Atskira kalba būtų apie Migracijos tarnybos slenkstį minančius užsieniečius, kurie čia ateina tvarkytis dokumentų, kad galėtų legaliai gyventi Lietuvoje, – prasitęsti vizų arba gauti leidimų pasilikti šalyje ilgesnį laiką. Lietuvių kalbos nemokantys atvykėliai pasijunta itin nejaukiai – visos nuorodos ir užrašai ant sienų – tik lietuvių kalba. Blankai ir anketos, kurias reikia užpildyti, taip pat surašyti lietuviškai.
Vienintelis išsigelbėjimas – ant sienos kabantis visiems suprantamas užrašas „Informacija“. Čia dirbanti moteris kantriai paaiškina, kur lietuvių kalbos nemokančiam klientui reikia eiti ir ką daryti.
Bet ne visi tarnybos darbuotojai tokie geranoriški ar daugiakalbiai. Teko stebėti dokumentų išdavimo salėje laukiantį juodaodį užsienietį. Suprantama, jis net nesureagavo į darbuotojos šūksnį lietuvių kalba „Kas laukia dėl leidimo nuolat gyventi?“, kurį ji netrukus dar pakartojo rusiškai. Jeigu ne juodaodį lydintis lietuvis, svečias taip ir būtų dar nežinia kiek laiko likęs sėdėti savo vietoje.
„Esu keliavęs po daugybę Europos šalių ir vietos kalbos nemokėjimas visur yra iššūkis, kelionės nuo to net įgyja tam tikro žavesio. Tačiau tokioje įstaigoje, kur aptarnaujami užsieniečiai, išties galėtų būti daugiau informacijos, pavyzdžiui, anglų kalba“, – pageidavo žurnalistui prisistatyti nepanoręs juodaodis, iš pradžių pareiškęs, kad jis įprastai nekalba be savo vadybininko leidimo.
Televizoriai vargstantiems
„Tokia padėtis, kokia yra dabar, mūsų tikrai netenkina ir mes stengiamės daryti viską, kad mūsų darbas būtų efektyvesnis, – „Vilniaus dienai“ sakė sostinės Migracijos tarnybos viršininkas Gintaras Bagužis. – Kasdien atėjęs į darbą jaučiuosi nemaloniai, kai pamatau, kiek žmonių priversti laukti, kol bus priimti.“
Jo teigimu, prieš reorganizaciją buvo teoriškai skaičiuojama, kad naujose patalpose kasdien apsilankys apie 600 interesantų, tačiau iš tiesų jų dabar ateina daugiau nei dukart tiek – iki pusantro tūkstančio. Neįvertinta, kad pradėjus išduoti naujo pavyzdžio pasus, kils bumas. Kadangi kitais metais planuojama pradėti išduoti ir naujo pavyzdžio asmens tapatybės korteles su integruotomis mikroschemomis, nesitikima, kad lankytojų antplūdis sumažės per artimiausius dvejus ar net trejus metus.
G.Bagužis tvirtino, kad nesėdima sudėjus rankas, ieškoma išeities: bus įdarbinti dar septyni darbuotojai, svarstoma, ar nevertėtų tarnybai dirbti ir šeštadieniais. Be to, planuojama įvesti išankstinę registraciją – telefonu paskambinęs laiką taupantis žmogus iš anksto sutars dėl priėmimo ir jam nereikės laukti eilėje.
Tarnybos viršininkas tikino, kad sprendžiamos ir kitos tarnybos darbuotojus ir interesantus kamuojančios problemos. Jau užsakytos ir bus pakabintos informacinės lentelės keliomis kalbomis, o lietuvių kalbos nemokantiems užsieniečiams ir dabar jau siūloma mokama paslauga – už kelis litus rusiškai ir angliškai kalbantis tarnybos darbuotojas gali užpildyti visus reikiamus dokumentus.
Ateityje planuojama dokumentų pridavimo salėje pastatyti porą televizorių, per kuriuos būtų transliuojami pažintiniai televizijos kanalai. „Kokį „Travel“ rodysime, kad žmogus apsiramintų. Na, čia juokas pro ašaras, bet ką darysi. Norime nors kažkaip praskaidrinti eilėje vargstančių klientų nuotaiką“, – sakė G.Bagužis.
“Vilniaus dienoje” taip pat skaitykite:
Politika įkandama ne visiems
Trakų ežerų bangas skrodžia naujas laivas
Ar galima palyginti mokyklas?