„Savivaldybė perka butą mūsų name, kuriame planuoja įrengti socialinį būstą. Mūsų namas tvarkingas, nėra asocialių žmonių. Visi gyventojai pasipiktinę, kad vos ne prabangiame name tarp prabangių butų bus socialinis būstas“, – DELFI teigė sostinės Gedvydžių gatvės 25 namo gyventojas Valdas (pavardė redakcijai žinoma, neskelbiama asmens prašymu).
Sprendimą dėl buto Gedvydžių gatvėje pirkimo Vilniaus savivaldybės taryba priėmė dar liepos mėnesį, tačiau gyventojai apie tai buvo informuoti tik prieš kelias savaites.
Vilniaus savivaldybės administracija buvo įpareigota neskelbiamų derybų būdu pirkti miesto nuosavybėn 7-ajame namo aukšte esantį 153,44 kv. m. ploto butą, kuriame bus įkurdinta paskutinė šeimyna iš uždaromų Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų. Bute planuojama apgyvendinti septynis 8-17 metų amžiaus vaikus.
Už šį butą savivaldybė įsipareigojo savininkams sumokėti 165 tūkst. eurų. Tai – didžioji dalis sumos, šiemet savivaldybės biudžete skirtos vaikų globos pertvarkai.
Kaip DELFI nurodė Vilniaus savivaldybė, iš viso šiam tikslui šįmet numatyta 212,8 tūkst. eurų.
Rinkos kaina – kitokia
Su DELFI bendravęs minimo namo gyventojas teigė, kad jo senbuviai šiuo metu rengia dokumentus savivaldybei.
„Pagrindinis klausimas – ar tai nėra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, perkant socialinį būstą ganėtinai nepigiame name. Ar nebus taip, kad vėliau paaiškės, jog šis butas dėl kažkokių priežasčių vaikams netinkamas, ir po to jis bus parduodamas aukcione, tik už kur kas mažesnę kainą?“, – svarstė jis.
Valdas taip pat dalijosi savo kaimynų nuogąstavimais, kad, pavertus vieną iš butų socialiniu būstu, gyventojai neturės ramybės, o jų nekilnojamojo turto vertė kris.
„Bute yra 22 butai, nuo 80 iki 160 kv. m. Galimas jų nuvertėjimas, šalia atsiradus socialiniam būstui, jeigu sieks tegu ir 20 proc., bus labai ženklus pinigine išraiška“, – kalbėjo Valdas.
DELFI kalbintas nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Re/max Apex“ brokeris Ignas Zabarauskas teigė girdėjęs apie šią situaciją, nes neseniai pats padėjo parduoti butą minėtame name.
„Sakyčiau, kad ši kaina yra per didelė, ne rinkos kaina. Greičiausiai buto šeimininkas ir nusprendė parduoti savivaldybei, suprasdamas, kad gauna daugiau“, – svarstė specialistas.
Jis pasakojo prieš pusę metų šiame name pardavęs kiek didesnį butą – 171 kv. m. Šis būstas, parduotas kartu su garažu, pirkėjui atiteko už 135 tūkst. eurų.
„Atmetus garažo kainą, kuri siekia apie 8 tūkst. eurų, butas buvo parduotas už 127 tūkst. eurų, tai yra, maždaug po 750 eurų už kv. m. Žinoma, būtų būklė nelygintina – galbūt savivaldybei parduodamo buto kokybė gera, bet manau, jei parduodama savivaldybei, ji kažin ar yra pribloškianti. Tuo labiau, ir mano kliento atveju kokybė buvo pakankamai nebloga – ir židinys, ir natūralaus uosio parketas“, – svarstė brokeris.
I. Zabarausko manymu, daugiau kaip tūkstantį eurų už kv. m. siekianti buto kaina, už kurią socialinį būstą ketina įsigyti savivaldybė, yra „stipriai per didelė“. Pasak jo, net pigesnį butą parduoti buvo nelengva – pirkėjas atsirado tikrai ne per savaitę.
„Buto šiame name kaina turėtų svyruoti tarp 750 ir 900 eurų už kv. m., priklausomai nuo kokybės, aukšto, kuriame butas yra, nuo išplanavimo, orientacijos ir kitų dalykų. Šis namas yra pakankamai neblogas, mūrinis, bet didžiausią vertę prideda tai, kad jame įrengtas kolektorinis šildymas – atlikta šildymo sistemos renovacija, ir dabar kiekvienas butas individualiai gali reguliuoti kiekvieno kambario šildymą, todėl mokama tik už realiai suvartotos šilumos kiekį. Tai ypač aktualu dideliems butams. Jei nebūtų kolektorinio šildymo, kaina šiame name būtų dar mažesnė“, – kalbėjo „Re/max Apex“ atstovas.
Jis aiškino negalįs tiksliai pasakyti, kaip kistų šiame name esančių butų kaina, jeigu viename iš jų būtų įkurdintas socialinis būstas, tačiau neneigė, kad tokia situacija turėtų įtakos pirkėjams.
„Tokiems dideliems butams ir taip nėra daug pirkėjų, o jiems sužinojus, kad ten yra socialinis būstas, gali būti, kad kaina dėl to mažėtų 10-15 proc. Tiesiog turėtumėme rinkai pasiūlyti tokią kainą, už kurią pirkėjas „užsimerktų“ dėl minimų aplinkybių, tai yra, reikėtų kainą mažinti“, – sakė I. Zabarauskas.
Namukas dingo, atsirado butas
Kaip DELFI aiškino Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkė tarybos narė Violeta Podolskaitė, parenkant butus vaikams apgyvendinti, yra pasitikima tuo besirūpinančiais specialistais.
„Bet žinau, kad šiuo klausimu yra susidomėta. Užkliuvo būtent buto pirkimui numatyta suma“, – neslėpė ji.
Tarybos narė stebėjosi, kad vaikus šiuo atveju ketinama iškelti į butą, nors anksčiau esą buvo planuota, kad jie įsikurs Vilkpėdės rajone savivaldybės pastatytame name.
„Jo paskirtis statant buvo kita, bet paskui pradėjome formuoti sklypą, nes buvo pažiūrėta, kad kaip tik bus labai gerai vaikams. Galėjome tą šeimyną ten iškelti – tereikėjo perdaryti pagal nustatytus parametrus, numatant vaikui atitinkamą plotą. Bet tada prasidėjo: pirma užstrigo techninis projektas, paskui pasirodė, kad į namą pretenduoja neįgalieji, ir taip viskas tęsėsi, kol pagaliau nutilo. Bijau, kad to namuko sąskaita čia nebūtų atsiradę kažko kito“, – svarstė ji.
Pasak V. Podolskaitės, visą tą laiką, kol spręstas klausimas dėl namo, savivaldybės specialistai tikino vaikams ieškantys ir kitų variantų. „Tas kitas variantas, atrodo, atsirado, tik įdomu, kodėl ta suma (buto pirkimo kaina – DELFI) tokia“, – kalbėjo tarybos narė.
G. Paluckas: būtų keista, jei vicemerai lakstytų ieškodami butų
Socialinius klausimus kuruojantis Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas DELFI sakė, kad vaikams įsigyjamus butus atrenka sostinės savivaldybės administracija, bendradarbiaudama su nekilnojamojo turto agentūromis. Deryboms dėl pirkimo administracijoje yra sukurta speciali komisija.
„Ką jiems pavyksta susiderėti, kokią kainą nustato – yra teikiama savivaldybės tarybai, ir argumentuotai viskas paaiškinama. Sprendimą – pirkti ar nepirkti – priima taryba. Jei pasirodys, kad kažkokį butą administracijos komisija išrinko per brangų, neatitinkantį reikalavimų ar panašiai, toks butas tiesiog nebus perkamas“, – tikino vicemeras.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad šis socialinis būstas perkamas neskelbiamų derybų būdu, o nekilnojamojo turto specialistai pirkinį vadina per brangiu, G. Paluckas tikino konkrečios situacijos „dėl kažkokio buto“ negalintis komentuoti.
„Tai yra administracijos darbas, ir administracija yra įpareigota tarybos sprendimu tuos dalykus atlikti. Būtų keista, jeigu politikai, tarybos nariai ar meras, vicemerai lakstytų po miestą ir mėgintų surasti vieną ar kitą butą“, – aiškino jis.
Pasak G. Palucko, jis negali vertinti būsto kainos. „Man svarbu, kad vaikai būtų perkelti į tinkamas sąlygas. Visą kitą – kiek kas kainuoja – turi nustatyti administracija, išrinkdama geriausius pasiūlymus ir teikdama tarybai spręsti. Ar tai brangu, ar nebrangu, turi apsispręsti taryba, įvertinusi konkretų siūlymą. Jei kyla abejonių, nes šiaip mes, savivaldybė, ir namus, ir butus perkame, ar yra kažkokių įtarimų, jog buvo permokėta, sprendimus priims taryba“, – kalbėjo vicemeras.
Informacija - pro sukąstus dantis
Vilniaus savivaldybė nelinkusi atskleisti nei to, kas jai rekomendavo įsigyti brangų butą, nei anksčiau vaikų globos šeimynoms pirktų būstų kainos.
Kaip DELFI raštu atsakė savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vadovas Jonas Bartlingas, bendruomeniniai vaikų globos namai turi atitikti Socialinės globos normų aprašo nuostatas ir Lietuvos higienos normų reikalavimus, t. y. vaikų šeimynos būstas bendruomenėje turėtų būti ne mažesnis kaip 105 kv. m. ploto (vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m naudingo ploto), 5–6 kambarių, su 2 sanitariniais mazgais, nesunkiai pasiekiamas viešuoju transportu, netoli ugdymo įstaigų.
„Savivaldybė butų, kurie atitiktų minėtų teisės aktų reikalavimus bei vaikų šeimynos apgyvendinimo bendruomenėje poreikius, neturi“, – teigė jis.
Valdininko teigimu, savivaldybės interneto svetainėje bei viešojoje erdvėje reguliariai atnaujinama informacija apie vykdomą vaikų globos sistemos pertvarką, vilniečiai kviečiami išnuomoti savo butus ar namus vaikų šeimynoms, tačiau tinkamų pasiūlymų būsto nuomai ar pirkimui gauta nebuvo.
„Nuo 2015 metų lapkričio mėnesio, bendradarbiaujant su nekilnojamojo turto agentūromis, buvo ieškoma nuomojamų būstų, kuriuose galėtų įsikurti vaikų šeimynos. Tinkamus būstus išnuomoti vaikams nuomininkai atsisakė. Nekilnojamojo turto agentūroms suradus tinkamus būstus vaikų globos namų šeimynoms apsigyventi bendruomenėje, savivaldybė pernai nupirko du butus, kuriuose įsikūrė 14 vaikų.
Nuo šių metų pradžios iki dabar pasiūlytas tik vienas būstas, kuris būtų tinkamas vaikų šeimynai įsikurti bendruomenėje ir atitiktų jam keliamus reikalavimus: 5 kambariai, 2 sanitariniai mazgai, nesunkiai pasiekiamas viešuoju transportu, arti ugdymo įstaigų, butas nereikalauja papildomo patalpų perplanavimo ar remonto darbų“, – rašė J. Bartlingas.
Jis nurodė, kad minimą butą Gedvydžių g. 25 parinko nekilnojamojo turto agentūra, tačiau neatsakė, kuri konkrečiai. DELFI pasiteiravus, kodėl butas įsigyjamas neskelbiamų derybų būdu, tai yra, neskelbiant viešųjų pirkimų konkurso, jis teigė: „Rinkoje nėra pirkti būstų, kurie būtų tinkami vaikams apsigyventi bendruomenėje ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nuo 2017 metų pradžios iki dabar pasiūlytas tik šis vienas būstas, kuris būtų tinkamas vaikų šeimynai įsikurti bendruomenėje“.
Pasak J. Bartlingo, neskelbiamų derybų procedūros yra pavestos vykdyti savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų funkcijoms vykdyti, pirkimų komisijai. Nors miesto taryba jau priėmė sprendimą įsigyti šį būstą, savivaldybės atstovas tvirtino, kad dėl jo kainos dar nėra galutinai apsispręsta.
„Pardavėjo pateikta kaina yra tik pradinė pasiūlyta buto kaina, dėl galutinės buto kainos bus deramasi pirkimų komisijos posėdžio. Perkamo būsto kainą nustatė savininkas“, – rašė jis.
J.Bartlingas taip pat nurodė, kad praėjusiais metais savivaldybė vaikų bendruomenėms nupirko du butus Pilaitėje ir Šeškinėje. Tačiau į klausimą apie jų kainą savivaldybės atstovas teatrašė: „Abu butai buvo nupirkti vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų, tvarkos aprašu“.