Paveiks silpniausius abiturientus
„Reitingų“ žurnalas pirmasis pasidalino šia naujiena savo feisbuko puslapyje ir įspėjo, kad tai gali labai pakenkti silpnai besimokantiems abiturientams. Žurnalistė Jonė Kučinskaitė „Delfi“ komentavo, kad ketvertas Lietuvos mokyklose yra minimalus teigiamas pažymys, o jeigu abiturientai turi neigiamą pažymį, jie negali laikyti mokyklinio arba valstybinio egzamino.
„Nesvarbu, ar būtų lietuvių kalbos ar kito dalyko egzaminas. Tiesa, lietuvių kalbos egzaminas yra svarbiausias, nes jis yra privalomas. Visa tai yra aktualu silpniems abiturientams. Jeigu jie turi neigiamą pažymį, tuomet negali laikyti tiek mokyklinio, tiek valstybinio brandos egzamino.
Dėl to dvyliktokams yra svarbu, kad tas pažymys būtų teigiamas. Paprastai anksčiau jie iki mokslo metų pabaigos galėdavo išsilaikyti tas turimas skolas ir tada laikyti egzaminus“, – komentavo ji.
Taip pat pridūrė, kad pakeitimas buvo priimtas kovo 24 d., o kovo 25 d. įsigaliojo. Tai reiškia, aiškino J. Kučinskaitė, kad atsakingas mokyklos asmuo, dažniausiai pavaduotojas, KELTO sistemoje turi surašyti visus mokinius, kurie turi neigiamus pažymius ir kuriems neleidžiama laikyti egzaminų.
„Tai turi būti padaryta iki birželio 3 d., o birželio 7 d. jau prasideda egzaminai. Žinoma, viskas būtų tvarkoje, jeigu tai būtų priimta anksčiau. Pavyzdžiui, paskutinis šio įsakymo pakeitimas buvo padarytas 2006 m.. dar tuometinės ministrės Romos Žakaitienės.
Jis apima įvairius dalykus, susijusius su valstybiniais brandos egzaminais ir su lietuvių kalbos ir literatūros įskaitomis. Kadangi įskaitos šiais metais nėra, tai ši dalis nėra neaktuali. Tų pakeitimų yra įvairių, bet pakeitimas dėl neigiamų pažymių yra aktualiausias silpniems abiturientams. Jeigu tos pataisos būtų padarytos, pavyzdžiui, rugsėjo, spalio ar, galų gale, lapkričio mėnesį, iki kada abiturientai turi pasirinkti kokius egzaminus laikys, viskas kaip ir būtų tvarkoje.
Tačiau kai tie pakeitimai yra daromi likus iki brandos egzaminų sesijos dviem mėnesiams ir savaitei, tai nėra labai gerai. Tokį pastebėjimą pagrindžia ir tai, kad, pavyzdžiui, šiandien ir vakar mums rašo mokytojai, mokyklų direktoriai ir klausia, kur tą įsakymą rasti. Tiesiog nėra geros komunikacijos tarp ministerijos ir mokyklų. Vadinasi, jeigu jie nežino, jie kreipiasi į žurnalistus, klausdami kur ieškoti. Tenka pripažinti, kad dėl tam tikrų aplinkybių trūksta ir pačiose mokyklose vidinės komunikacijos“, – pastebėjo žurnalistė.
Liko nedaug laiko
J. Kučinskaitės įsitikinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad liko nedaug laiko iki egzaminų. Pasak jos, šių metų abiturientai ir taip yra nuskriausti, nes praktiškai visus metus mokėsi nuotoliniu būdu.
„Pernai nuo kovo 16 d. beveik tris mėnesius ir šiemet dalis mokyklų mokėsi jau nuo rugsėjo nuotoliniu būdu kas antrą savaitę, o nuo gruodžio visai nebėjo į mokyklą. Tai viską sudėjus išeina vieneri metai tokio mokymo. Nežinau, jeigu kalbame apie pagalbą silpnai besimokantiems vaikams, konsultacijas ir visa kitą, tai mes juos dar labiau suspaudžiame.
Viena vertus, dėl tų silpnų pažymių galima sakyti, kad tie vaikai yra patys kalti, todėl negalima pykti, reikėjo mokytis ir pan. Iš dalies tai yra tiesa, bet, kita vertus, tikrai yra tokių atvejų, kai vaikai, kurie turi neigiamą pažymį ir po to kažkokiu būdu jiems yra parašomas minimalus teigiamas pažymys, ne tik surenka minimalų egzamine balų skaičių, bet ir daugiau. Vadinasi, gal nebuvo „chemijos“ tarp mokytojo ir mokinio, kaip vaikai sako, buvo „užsisėdę“, todėl taip ir išėjo.“
Taip pat, tęsė žurnalistė, ir dėl to tingėjimo ar motyvacijos stokos, žmonėms būna įvairiausių krizių gyvenime. Šioje situacijoje ji įžvelgia ir dar vieną problemą.
„Jeigu mes žmogų laikėme dvylika metų gimnazijoje dėl jo krepšelio, tuomet turime suteikti jam šansą pabandyti. Taip pat jam padėti, kad išsilaikytų tas skolas ir kad gautų bent jau minimalų teigiamą pažymį. Labai negražiai išeina, jeigu mes laikome tą mokinį ir po dešimtos klasės neįspėjame, kad jis gimnazijoje nepatemps, o dvyliktoje klasėje neleisime laikyti egzaminų.
Turime suteikti šansą ir jeigu jis neišlaikys, pats pasidarys tas išvadas, supras, kad kažką darė ne taip. Jeigu išlaikys pagrindiniu arba aukščiausiu lygiu, tada kažkas yra negerai su jam dėsčiusiu mokytoju.“
J. Kučinskaitė įspėjo, kad moksleivių savijauta dėl pandemijos ir taip yra ant ribos, todėl toks pakeitimas gali sukelti dar daugiau problemų.
Tokiam pakeitimui pritaria
Biržų „Saulės“ direktorius Dainius Korsakas „Delfi“ teigė, kad žino apie neseniai priimtą įsakymo pakeitimą ir jau informavo el. dienyne apie jį tiek mokytojus, tiek abiturientus.
„Priėmiau jį kaip teigiamą dalyką, nes vis dėlto tai yra tam tikras ženklas abiturientui, kad jis turi dirbti nuosekliai visus metus, o ne bandyti laimės einant į egzaminus. Tuo klausimu dar nekalbėjau su mokytojais, bet tiek juos, tiek abiturientus informavau, el. dienyne išsiunčiau visiems tą pakeitimą su pakomentavimu.
Manau, kad ne visi abiturientai apsidžiaugė, t. y., tie, kurie prasčiau mokosi ir turi nepatenkinamus pažymius tikriausiai ne. O dėl mokytojų galvoju, kad jie tai priima teigiamai. Ankstesnis įsakymas, kuriuo buvo leidžiama laikyti egzaminus visiems, kurie turi neigiamus įvertinimus, nebuvo mokytojų su džiaugsmu priimtas.“
Pasak jo, buvo stebimas labai didelis abiturientų atsipalaidavimas ir spėliojo, kad atsakomybė vis dėlto nepadidėja sulaukus pilnametystės. Paklaustas, ar vis dėlto per savo vadovavimo metus pastebėjo, kad tikslingai nesimokę mokiniai sugeba per egzaminus gerai pasirodyti, aiškino, kad yra buvę įvairių atvejų.
„Iš tikrųjų, kad labai silpnai besimokęs mokinys labai gerai pasirodytų per egzaminą, tai taip nėra buvę. Tiesiog išlaikydavo egzaminą ir viskas. Tiesa, yra atvejų, kai gerai besimokęs dvyliktokas beveik visus egzaminus išlaiko prasčiau negu pats tikisi arba iš jo tikisi mokytojai. Pasitaiko ir tokių, ir tokių atvejų.
Taip pat stebime tokį dalyką, kad mergaitės, kurios turi aukštesnius įvertinimus, dažniausiai jų egzamino įvertinimas šiek tiek prastesnis. Bandome ir diskutuoti dėl to su mokytojais, kodėl taip atsitinka, tai jų nuomone, mergaitės yra kruopštesnės, stropesnės, laiku atsiskaito už visus darbus ir pan. Tačiau, kai reikia parodyti visuminį dalykų žinojimą, tuomet jos kažkodėl suklumpa.“
Vaikinų atveju, kurie per visus mokslo metus daugiau atsipalaidavę, sakė direktorius, per egzaminus sugeba gauti aukštesnius įvertinimus.
„Aišku, neapkaltinkite manęs diskriminacija lyties atžvilgiu, tiesiog mes tai pastebėjome, kadangi po egzaminų vedame statistiką ir lyginame mokinio metinį įvertinimą su egzamino rezultatu. Taigi, galbūt tie labiau pritingintys per egzaminą sugeba labiau išmąstyti ar sugeba kažkaip kitaip panaudoti savo gyvenimišką patirtį“, – aiškino D. Korsakas.
Jis taip pat sakė nemanąs, kad tokiu būdu bandoma pagerinti mokinių egzaminų rezultatus, mat ir anksčiau tekdavo gauti teigiamus įvertinimus iš visų dalykų, kad būtų gautas brandos atestatas.
„Galbūt tik tas terminas buvo ilgesnis, kai tai buvo galima daryti ne tik iki egzaminų sesijos. Dabar teks susiimti ir tai išspręsti anksčiau.“
Išimtis taikyta tik 2020 m.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) naujienų portalui komentavo, kad reikalavimas norint laikyti pasirinktą brandos egzaminą turėti bent patenkinamą metinį to dalyko įvertinimą iki pagrindinės brandos egzaminų sesijos pradžios buvo įprastas visada.
„Ši nuostata buvo pakeista 2019 m. rudenį, išimtis buvo taikoma tik vienus – 2020 metus. Tai buvo padaryta dėl to, kad kai kurie brandos egzaminai vykdavo dar nepasibaigus mokslo metams, tai yra mokiniams dar neturint metinių įvertinimų. Paprastai pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėdavo balandžio mėnesį ir tęsdavosi iki birželio vidurio.
Tad iš pasirinkusiųjų tuos egzaminus, kurie vykdavo mokymosi metu, nebuvo prašoma turėti patenkinamo metinio įvertinimo. O tiems, kurių pasirinkti brandos egzaminai vykdavo ugdymo procesui pasibaigus, turėti metinį pažymį buvo būtina“, – teigiama „Delfi“ raštu atsiųstame komentare.
Taigi, tikino ministerija, dėl šios priežasties buvo nutarta sąlygas suvienodinti – panaikinti patenkinamo metinio įvertinimo reikalavimą.
„Tačiau dėl pandemijos situacija pasikeitė. 2020 m. brandos egzaminai buvo vykdomi vėliau nei įprastai – jau pasibaigus mokslo metams, birželio mėnesio antroje pusėje, tad 2019 m. atliktas pakeitimas pasidarė nebetikslingas.
Šiais metais brandos egzaminus numatoma vykdyti taip pat jau pasibaigus ugdymo procesui – birželio pradžioje.“
Taip pat pažymima, kad pandemijos sąlygota praėjusių ir planuojama šių metų praktika rodo, kad visą brandos egzaminų sesiją įmanoma suorganizuoti ugdymo procesui pasibaigus, tad prie ankstesnės praktikos – kai jie vykdavo mokymosi metu – ko gero, nebebus grįžtama.
„Reikalavimas norint laikyti egzaminą turėti bent patenkinamą to dalyko metinį įvertinimą užtikrina mokymosi ir jo rezultatų patikrinimo tęstinumą. Jei abiturientas mokėsi dalyko sistemingai ir yra pasirengęs išlaikyti egzaminą, jo metinis įvertinimas neturėtų būti nepatenkinamas – tik 3 arba mažiau iš 10-ties. Dėl pandemijos abiturientai jau šiuo metu gali gauti papildomą mokymosi pagalbą, tad skatiname kreiptis į savo mokytojus ir aktyviai ja naudotis.“
Pasak ministerijos, abiturientai, kurie mokymosi metu gaus nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, tačiau gavę individualios pagalbos pasimokys papildomai, turės galimybę net ir pasibaigus ugdymo procesui – nuo gegužės 21 d. iki birželio 3 d. – su savo dalyko mokytoju sutarti dėl individualių sprendimų, kurie leistų pasiekti geresnių rezultatų ir gautą nepatenkinamą metinį įvertinimą pakeisti į aukštesnį.