Toks rajono valdžios sumanymas nepatinka istorinio Klaipėdos krašto miestelių gyventojams, kurie teigia, esą tai tėra mero Vaclovo Dačkausko užgaida, kuri tik supriešins dviejų etnografinių regionų Žemaitijos ir Mažajai Lietuvai priklausiusio Klaipėdos krašto gyventojus.
Siūlo pradėti diskusiją
Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas DELFI teigė, kad idėja pakeisti pavadinimą nėra nauja. Esą apie tai jau kalbama nuo 2000-ųjų, o Vyriausybei planuojant naikinti tarybinį reliktą žodį „rajonas“ tapo ypač aktuali. Nubraukus žodį „rajonas“, liktų Klaipėda, o tai esą klaidintų, nes rajono centras yra Gargžduose.
„Kai kas bando įteigti, kad to (pavadinimo) man reikia. Manau, kad tai netiesa. Tas klausimas keliamas nuo pat 2000-ųjų. Bet vis nebuvo apsisprendžiama. Tą klausimą būtent dabar vėl reikėjo iškelti dėl to, nes Vyriausybė, rengdama baltą knygą pirminiame variante numatė, kad žodį rajonas iš žiedinių savivaldybių reikia išmesti ir panaikinti, kaip tarybinį reliktą. Juk dviejų Klaipėdos savivaldybių nebus. Tai reikia keisti pavadinimą. Mes nesame blogesni kaip Skuodo, Kretingos ar Rietavo savivaldybės. Gargždų miestas įsikūręs yra nuo 1954 m. Jis turi visus savarankiškai savivaldybei reikalingus atributus. Čia paprastas ir elementarus dalykas, be jokių politikavimų be nieko“, - DELFI sakė rajono meras.
Jis guodėsi, kad jam nesmagu klausytis, kai Klaipėdos rajonas yra tapatinamas su Klaipėda. „Respublikoje visi žino, kas yra Skuodas ar Rietavas, o Gargždų dažnai nežino, galvoja, kad tai tik kaimelis, o ne rajono centras. Daugelį metų ieškome savo identiteto, kurį galėtume plėtoti pakeitę pavadinimą. Taip nustotume būti tapatinami su Klaipėdos miesto savivaldybe“, - priežastis, kodėl reikia naujo pavadinimo dėstė V. Dačkauskas.
Skirtinga istorija
Dalis rajono gyventojų, ypač gyvenančių istoriniam Mažosios Lietuvos regionui priklausiusiuose miesteliuose, kategoriškai nepritaria tokiai iniciatyvai.
Priekulės gyventojas Vidmantas Matutis nepritariančius net ragina pasirašyti po peticija. Kovo pabaigoje po peticija, raginančia nekeist pavadinimo, buvo pasirašę per 450 gyventojų, daugiausiai priekuliškių.
Pasak V. Matučio, rajono pavadinimas turėtų likti toks, koks jis yra. „Gargždų pavadinimas maždaug pusei rajono būtų svetimas. Tai būtų neteisybė, jei seną istoriją turintis regionas, šimtus metų tapatintas su Klaipėdos kraštu, būtų prijungtas prie Gargždų. Skiriasi mūsų istorija ir mentalitetas. Kita vertus, naujasis pavadintas turėtų kur kas menkesnę vertę ir stotų į tą pačią gretą su Pagėgiais, Rietavu. Tomis naujai sukurtomis savivaldybėmis“, - savo argumentus DELFI dėstė V. Matutis.
Jo manymu, Klaipėdos pavadinimas yra susijęs su uostu, ir yra patrauklesnis „brendas“ pritraukiant investicijas. Be to, kalbėjo V. Matutis maždaug pusei rajono geresnis susisiekimas yra su Klaipėdos miestu nei Gargždais, todėl būtų tikslinga Klaipėdos rajono centrą iš Gargždų perkelti į Klaipėdą.
Rūpinasi savo kėdėmis
Tačiau, priekuliškio manymu, svarbiausia priežastis kur kas buitiškesnė. „Kai tik Vilniuje ėmė svarstyti projektus naikinti žiedines savivaldybes, Klaipėdos rajone suskumbama daryti kažkokius žingsnius. Tai atrodo nelabai gražiai, nes panašu ne į rūpinimąsi rajono gyventojais, o tik siekiama išsaugoti savo kėdes. Juk panaikinus rajono administravimą iš Gargždų ir perkėlus jį į Klaipėdą, neliks grupei asmenų, kuri sėdi jau ne vieną dešimtmetį tuose pačiuose savivaldybės rūmuose, darbo“, - tiesiai šviesiai rėžia V. Matutis.
Dabartinis Klaipėdos rajono meras V. Dačauskas, priklausęs socialdemokratų partijai, yra vienas ilgiausiai rajono savivaldybei vadovaujančių merų. Į šį reprezentacinį postą jis išrenkamas nuo 2003-ųjų.
Gali grėsti skyrybos
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas, priklausantis Žemaičių partijai, pastebėjo net, kad savivaldybės pavadinimo keitimas turi kelias blogas tendencijas: „Blogai, kad tai vyksta rinkimų išvakarėse, nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinių rajono problemų. Taip pat blogai, kad politikai nesupranta gilesnių etninių rajono šaknų. Rajonas susideda iš dviejų etninių grupių – Mažosios Lietuvos ir žemaičių. Bet koks šių santykių perkonstravimas gali baigtis rajono padalinimu ir silpninimu. Iki šiol takoskyros nebuvo. 2002 metais, ir pats buvau siūlęs tokią idėją. Tačiau savo komandos jėgomis pravedę apklausą supratome, kad toks keitimas nėra reikalingas“, - tvirtino V. Macijauskas.
Meras užsispyrė
V. Matutis visai neseniai net išplatino atvirą laišką, skirtą rajono merui V. Dačkauskui. „Sužinojau, kad dalis Klaipėdos rajono tarybos narių bandė įkalbėti merą V. Dačkauską atsisakyti sumanymo keisti rajono pavadinimą. Jis užsispyręs laikosi pozicijos, kad viską nuspręs apklausa. Netgi buvo pasakyta, ko čia kreipti dėmesį į etninius Klaipėdos krašto gyventojus, jog jų beveik nebeliko.
Jūsų kolegos sako, kad keisti rajono pavadinimą yra tik Jūsų įnoris. Jūsų desperatiškas siekis išsilaikyti valdžioje. Sustokite, mere, pamąstykite, atvažiuokite į Priekulę, pasikalbėkite su žmonėmis. Paklauskite, ar jie nori būti Gargždų dalimi?“ – atvirame laiške ragino priekuliškis.
Viską lems apklausa
V. Dačkauskas, kuris pats yra žemaitis, DELFI patvirtino, kad jis neatsisako savo nuomonės ir artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje išrinks tinkamiausią apklausos būdą.
„Svarstysime visus prašymus. Taip pat ir Klaipėdos kraštui priskiriamų miestelių. Gyventojų apsisprendimą parodys apklausa, o paskui – balsavimas savivaldybės taryboje. Norime, kad gyventojai savo nuomonę išreikštų balsavimo lapuose, o ne sueigose. Jie visi ateis, išreikš savo nuomonę niekieno neverčiami. Priekuliškiai turi savo nuomonę, gargždiškiai turi savo nuomonę, vėžaitiškiai turi savo nuomonę. Jas visas ir apibendrinsime. Mes niekur neskubame. Per daug emocijų“, - DELFI sakė V. Dačkauskas.
Jis pridūrė, kad artimiausiame Klaipėdos rajono savivaldybės posėdyje bus parinktas apklausos būdas, o balandžio mėnesį bus organizuojama pati apklausa.