Praėjusią savaitę Seimui nusprendus sugrąžinti šauktinius, dar nėra aiškiai apibrėžtos gairės, kaip tai bus daroma. Socialdemokratės Milda Petrauskienė ir Kristina Miškinienė siūlo savo receptą.
Politikės Seime įregistravo Karo prievolės įstatymo pataisas, kurios numato, jog pirmiausiai į kariuomenę būtų imami „nesimokantys ar gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas karo prievolininkai“. Paprastai tariant – į aukštąsias mokyklas neįstoję jaunuoliai bei šauktinio amžiaus bedarbiai.
Panašius siūlymus, tiesa, kiek radikalesnius, yra pateikę dar du Seimo nariai. „Tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis į pirmas šauktinių eiles siūlo statyti ne tik bedarbius, bet ir valstybės tarnautojus bei už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus teistus asmenis. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat pareiškė, kad kariuomenės komplektacijos spragas galima lopyti pasitelkus „pataisos kolonijose sėdinčius jaunus žmones“.
Nors Seimas dėl šauktinių sugrąžinimo pasisakė beveik vienbalsiai, kone kiekviena frakcija turi savų pasiūlymų, kokius pakeitimus ir išimtis nustatyti grąžinant šauktinius į kariuomenę. Liberalai aktyviai pasisako apie dirbančius jaunus vyrus – esą jie turėtų būti kuo toliau nuo karo tarnybos „loterijos“, priešingai nei tie, kurie gyvenime dar nėra įsitvirtinę. Liberalai taip pat siūlo per 9 mėnesių tarnybą šauktinius apmokyti ne tik kovinių įgūdžių, bet ir, pvz., vairavimo ar kompiuterinio raštingumo.
Valdantieji socialdemokratai užsimena, jog šauktiniams kariams gali būti smarkiai keliamas užmokestis – tiesa, šios kalbos kol kas atsargios. Darbo partija, savo ruožtu, siūlo taikyti išlygas būsto kreditus paėmusiems šauktiniams: Vytautas Gapšys su būriu partiečių siekia nustatyti, kad jie tarnybos laikotarpiu būtų „atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskolomis“.