Pagal Delfi surinktą informaciją išsamų patikrinimą pradėjo Nacionalinė žemės tarnyba, gali būti, jog keistus verslininkų ir savivaldybės įmonės santykius „įteisinti“ turėjusi sutartis bus pripažinta niekine, o verslininkams bus liepta atlaisvinti teritoriją.
Pasidomėti įmonės reikalais paskatino rekordinis kyšis
Metų pradžioje Kauno valdžią supurtė korupcijos skandalas. Įtariant rekordinio dydžio kyšio – 140 tūkst. eurų paėmimu buvo sulaikytas tuometis savivaldybės administracijos direktorius, vienas artimiausių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio aplinkos žmonių – Vilius Šiliauskas. Jo namuose STT pareigūnai aptiko solidžią grynųjų sumą, apie 200 tūkst. eurų. Pinigus valdininkas buvo sukišęs į vokus bei stiklainius ir išslapstęs visame name.
Kyšio perdavimu įtariamas uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kriaučiūnas buvo sulaikytas, bet suėmimo išvengė. Kratos metu jo namuose rasta beveik 400 tūkst. eurų grynųjų.
Reikia priminti, jog Kaune, Marvelės gatvėje įsikūrusi „Autokausta“ nėra eilinė įmonė. Tai didžiulė statybinė bendrovė, kurioje šiuo metu dirba 538 žmonės. Tačiau labiausiai ji garsėja sugebėjimu Kaune laimėti stambius viešųjų pirkimų konkursus.
„Autokaustos“ sutarčių vertė per pastaruosius trejus metus mieste jau viršijo 90 mln. Eur. Prie šios sumos dar reikėtų pridėti jau po korupcijos skandalo sudarytą 9 mln. eurų vertės ligoninės korpuso statybos sutartį.
Ir štai čia – reikšminga detalė: 2017 – 2018 m. su Kauno miesto savivaldybe pasirašytų tokių sutarčių vertė siekė 10,4 mln. eurų, o reikalai ėmė gerėti, kai 2018 metų pabaigoje savivaldybės administracijos direktoriumi tapo V. Matijošaičio suburto judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovas, šių metų pradžioje rekordinio kyšio paėmimu įtariamas V. Šiliauskas.
Už ką galėjo būti mokamos apie 140 tūkst. eurų kyšis? Pradėjus domėtis šiomis aplinkybėmis paaiškėjo ir skandalingi faktai apie išskirtines sąlygas „Autokaustai“ veikti valstybės žemėje ir keisti bandymai visa tai įteisinti.
Paslaptį atskleidė palydovinės nuotraukos
„Mokėti kyšius tam, kad laimėti viešųjų pirkimų konkursus? Tai daryti beprasmiška, reikia tiesiog siūlyti žemiausią kainą. O ją pasiūlius ir laimėjus pirkimus galima manipuliuoti projektų koregavimu, papildomais darbais. Kuriuos savivaldybė arba palaimina, arba – ne. Jeigu užsakovas sutinka, būna naujų darbų ir dar daugiau pinigų. Ir kas galėtų paneigti, jog tais pinigais paskui pasidalinama“, – Delfi pasakojo viešųjų pirkimų statybų sektoriuje peripetijas išmanantis šaltinis.
Kalbantis apie galimas korupcijos skandalo ištakas su Kauno politikos kuluaruose ilgai veikusiu kitu šaltiniu sulaukta ir mįslingos užuominos. Esą jau seniai „Autokausta“ naudojasi išskirtinėmis privilegijomis, tai pastebėję Kauno valdininkai galėjo pareikalauti susimokėti. Kokios tai privilegijos, atsakyta nebuvo, tik užsiminta, jog reikalai kažkaip gali būti susiję su bendrovės teritorija.
„Autokausta“ įsikūrusi Kauno pakraštyje, Marvelės rajone šalia nuotekų valymo įrenginių. Kadaise tai tebuvo nedidelė įmonė, prekiavo betonu, skalda, vertėsi statybos darbais. Palaipsniui ji ėmė didinti veiklos apimtis ir galiausiai tapo Kaune dominuojančia savivaldybės užsakymų vykdytoja.
Bendrovės valdoma teritorija tarsi niekuo ypatingu neišsiskiria. Gamybiniai ir administracijos pastatai, sandėliai, galybė įvairiausios technikos, žemių kalnai ir dulkių debesys.
Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Pažvelgus į palydovines nuotraukas, palyginus sklypų ribas Registrų centro platformoje paaiškėja skandalingas faktas: nemaža dalis „Autokaustos“ valdomos teritorijos, kaip vėliau sužinota – 2 ha „įvažiavo“ į kaimyninį sklypą. O tai valstybinė žemė, kurią nuomojasi Kauno savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kauno vandenys“.
Valstybės žemę ne pernuomoja, o joje teikia „sandėliavimo paslaugas“
Kaip galėjo nutikti, jog privati bendrovė naudojasi valstybės žeme, joje laiko savo techniką, krūvas įvairių statybinių medžiagų bei kitą gėrį? Kitaip tariant – pelnosi valstybės sąskaita.
Visa tai aiškinantis susidurta ir su nenoru atskleisti tiesą, ir su akivaizdžiu bandymu klaidinti bei įžūliu melavimu.
Kauno nuotekų valymo įrenginiai, kurių teritorijos dalimi naudojasi „Autokausta“, priklauso miesto savivaldybės valdomai bendrovei „Kauno vandenys“. Tačiau pati žemė jai nepriklauso, tai valstybės žemė, už kurios naudojimą vandentiekininkai moka nuomos mokestį.
Pateikus klausimus apie tai, kodėl privati bendrovė šeimininkauja valstybės žemėje, sulaukta paaiškinimo, jog ,,Kauno vandenys“ su ,,Autokausta“ yra sudarę sandėliavimo sutartį „dėl 2,05 ha ploto, esančio Marvelės 199A, nuomos įrenginių sandėliavimui“.
„Daugiau nėra jokių kitų žemės sklypų, kuriuos UAB ,,Kauno vandenys“ būtų išnuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims“, – Delfi atsakė „Kauno vandenų“ atstovai.
Iš tiesų, ši sutartis buvo sudaryta dar 2020 metų gruodžio 1 dieną ir galiojo iki 2021 metų lapkričio 30 d. Po to ji buvo automatiškai pratęsta ir šiuo metu galioja iki 2022 metų lapkričio 30 d.
Pagal šią sutartį bendrovė „Autokausta“ per mėnesį sumoka „Kauno vandenims“ 2 tūkst. 870 eurų + PVM.
Iki sutarties sudarymo 2 ha žemės naudojosi nemokamai
Atrodytų, jokio kriminalo čia tarsi nėra, jeigu ne dvi esminės aplinkybės. Nors bandyta įteigti, kad statybų įmonė nuotekų valyklos sklype šeimininkauja nuo sutarties sudarymo pradžios, tai nėra tiesa.
Delfi išsiaiškino, kad šiame, 2,05 ha ploto žemės sklype „Autokausta“ iki sutarties sudarymo šeimininkavo virš dešimties metų. Naudosi valstybės žeme, ir, panašu, niekam už tai nemokėjo, arba kažkam atsiskaitydavo, tik apie tai nenorima kalbėti.
Kaip pavyko nustatyti šiuos faktus? Analizuojant skirtingu laikotarpiu darytas palydovų nuotraukas jose matyti, kad jau 2009 metų pradžioje šia sklypo dalimi naudojasi šalia įsikūrusi statybų bendrovė: išstumdytas gruntas, kažkas sandėliuojama.
Vėlesniu laikotarpiu veikla tik intensyvėja, teritorijoje daugėja technikos, laikoma vis daugiau statybinių medžiagų.
Čia reikėtų paminėti svarbią detalę. Plėsdama savo veiklos mastus bendrovė „Autokausta“ buvo apribota teritorijoje, kurią tuo metu valdė. Iš vienos pusės ji ribojasi su stačiu šlaitu, iš kitų dviejų pusių – keliai.
Tad norint išplėsti savo valdas, šalia esanti valstybės žemė tapo iš tiesų rimtu išsigelbėjimu. Čia dar svarbu paminėti ir kitą keistą aplinkybę, kuri pastebėta analizuojant įvairiais laikotarpiais darytas palydovų nuotraukas.
Žemės sklypo dalis, kuria šiuo metu naudojasi „Autokausta“ dar prieš bendrovei imant tai daryti, jau buvo tarsi paruošta, o gal ir pažadėta šiai bendrovei. 2004 metais darytoje nuotraukoje matyti, kad nuotekų valyklos sklypas labai įdomiai apsodintas medžiais – jų linija eina ne ties sklypo riba, bet kiek toliau į gilumą. Taip tarsi paliekamas 2 ha. žemės plotas.
Skandalingas faktas: valstybės žemės pernuomoti niekas neleido
Delfi kalbintas „Kauno vandenų“ direktorius Ramūnas Petras Šulskus minėjo, kas šias pareigas eina tik nuo 2019 metų. Jis pakeitė amžinybėn iškeliavusį ilgametį bendrovės vadovą Vilių Buroką.
Pasak R. P. Šulskaus, tik jam stojus prie bendrovės vairo paaiškėjo labai keista situacija: dalimi nuotekų valyklos ploto naudojasi šalia įsikūrusi privati bendrovė, o „Kauno vandenys“ iš to jokios naudos negauna. Todėl, pasak generalinio direktoriaus, nuspręsta šiuos santykius įteisinti juridiškai: buvo parengtas sutartis, apklausos būdu išsiaiškinta, kiek šiame rajone mokama už atitinkamus žemės plotus, vyko derybos, o šiuo metu kas mėnesį gaunamos pajamos.
„Tai ne žemės nuomos, o sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis“, – tikslino „Kauno vandenų“ generalinis direktorius pabrėžęs, jog neturi supratimo, kaip valymų įrenginių teritorijoje ir kada atsirado privati statybų įmonė.
Apie itin keistą situaciją Delfi informavo Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir paprašė pateikti savo vertinimą – teisėtai, ar ne valstybinės žemės plotas suteiktas privačiai statybų bendrovei.
Tiesą sakant, NŽT atsakymas pribloškė, panašu, jog viskas nuo pat pradžių buvo daroma pažeidžiant įstatymus. O sutartis, kuria bandyta įteisinti „Autokaustos“ buvimą „Kauno vandenų“ teritorijoje, panašu, gali būti pripažinta neatitinkančia teisės aktų.
NŽT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas informavo, jog žemės sklypas, kuriame šiuo metu veikia nuotekų valykla, o dalyje jo šeimininkauja „Autokausta“ buvo išnuomotas „Kauno vandenims“ dar 2006 m., nuomos sutartis sudaryta su Kauno apskrities viršininko administracija.
Sutartis sudaryta be NŽT žinios, ji gali būti pripažinta niekine
„2010 metais buvo padarytas šios sutarties pakeitimas, kuriame nurodoma, kad žemės subnuoma – negalima. Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jokių duomenų apie UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Autokausta“ 2020 m. gruodžio 1 d./2020-12-23 sudarytą Sandėliavimo sutartį.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, NŽT Kauno miesto skyrius atliks žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir išsamiai išnagrinės šią situaciją“, – informavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas R. Golubovas.
Panašu, kad ir „sandėliavimo paslaugų teikimo“ sutartis, kurią „Kauno vandenys“ bandant kažkaip įteisinti faktą, jog 2 ha žemės jau ilgus metus užėmusi privati statybų bendrovė, gali būti neteisėta.
Pasak R. Golubovo, pirmiausia jos turinys turėjo būti derinamas su NŽT. Be to, dar 2010 metais buvo patikslinta, jog „Kauno vandenims“ išnuomotos žemės subnuoma, t. y. pernuomojimas kitiems subjektams, yra negalima.
Štai čia ir paaiškėja, kodėl tokia keista sutarties formuluotė: Kauno miestą geriamu vandeniu aprūpinanti, jo nuotekas valanti ir kitas komunalines paslaugas teikianti savivaldybės įmonė dar užsiima ir „sandėliavimo paslaugų teikimu“ privačiai statybos bendrovei savo teritorijoje. Panašu, jog suvokus, kad pernuomoti valstybinės žemės negalima, bandyta ieškoti kitų išeičių.
Visgi, pasak R. Golubovo, ši formuluotė esmės nekeičia. Nes tai yra ta pati valstybinės žemės nuomos sutartimi draudžiama subnuoma, tik kitaip pavadinta.
Pasak NŽT atstovo R. Golubovo, detalų tyrimą atlikę darbuotojai išsamiai išsiaiškins ne tik tai, kas šiuo metu vyksta „Kauno vandenų“ teritorijoje, tirs, kokį plotą čia užėmusi „Autokausta“, bet ir vertins „sandėliavimo paslaugų“ sutarties teisėtumą.
Gali būti, jog korupcijos skandalo epicentre atsidūrusios, milijonų eurų vertės konkursus laiminčios bendrovės gali būti paprašyta susirinkti savo daiktus ir pasitraukti iš daugybę metų naudoto 2 ha žemės sklypo.
Korupcijos skandalo epicentre atsidūręs verslininkas atvirauti nenorėjo
Pasiteiravus bendrovės „Autokausta“, kokiu teisiniu pagrindu iki 2020 metų gruodžio, kai buvo sudaryta sutartis su „Kauno vandenimis“, naudojosi 2 ha valstybinės žemės, atsakymo sulaukta nebuvo. Pakartojus klausimą dar kartą, taip pat nebuvo atsakyta.
Panašu, kad bendrovės technikos ir kito turto atsiradimas valstybės žemėje bei tai, kas galbūt iš to gavo naudą – skaudi tema. Apie tai nenorėjo kalbėti ir „Autokaustos“ generalinis direktorius, rekordinio, 140 tūkst. eurų kyšio davimu tuomečiam savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui įtariamas J. Kriaučiūnas.
Verslininką Delfi žurnalistas bandė pakalbinti birželio 20 d., kai šis dalyvavo ligoninės korpuso statybų už 9 mln. eurų pradžios ceremonijoje. Šį konkursą, kaip ir daugelį kitų yra laimėjusi ta pati „Autokausta“.
J. Kriaučiūnas tikino, jog naudojasi žemės sklypu pagal sutartį, kuri šiuo metu yra galiojanti. Taip pat sakė tikintis, kad ji bus pratęsta. Tačiau apie tai, nuo kada tiksliai ir kokiu teisiniu pagrindu bendrovė naudojasi „Kauno vandenų“ iš valstybės nuomojama žeme taip neatsakė. Tiesiog klausiamas tylėjo, vis kalbėjo apie tą pačią 2020 metų pabaigos sutartį ir ėjo savo keliais.
Beje, kita teritorija, esanti tarp Marvelės ir Užnemunės gatvių, kurioje „Autokausta“ sandėliuoja gruntą ir laiko techniką, priklauso bendrovei „Nova Group“. Šios bendrovės akcininkai – keturi fiziniai asmenys. Jie taip pat ir „Autokaustos“ akcininkai, o penktasis akcininkas – ta pati bendrovė „Nova Group“. Abiejų bendrovių akcininku yra ir J. Kriaučiūnas.
Savivaldybės vadovai teigia nieko nežinoję
Kauno savivaldybės vadovai, į kuriuos kreiptasi prašant paaiškinti, kaip nutiko, jog privati statybų bendrovė naudojosi ir tebesinaudoja valstybės žeme, kurią nuomojasi savivaldybės valdoma įmonė, atsakė, jog apie šiuos faktus sužinoję tik iš Delfi pateiktos informacijos. Tai pat nurodyta, jog tai buvęs dviejų bendrovių susitarimas, kuriame savivaldybė nedalyvauja.
„Dabartiniai „Kauno vandenų“ vadovai „paveldėjo“ anksčiau dirbusių pirmtakų priimtus sprendimus, tačiau jiems sudėtinga rasti logiškus paaiškinimus. Šiandieninę situaciją jau nagrinėjame.
Mūsų žiniomis, šiuo metu bendrovėje nedirba nė vienas anuomet dirbęs vadovas. Taip pat ir savivaldybės vadovų komandoje nėra nė vieno, dirbusio čia 2009-aisiais, o išsamiau paaiškinti to laikmečio aplinkybes bei sprendimus galėtų kaip tik jie", – teigiama savivaldybės administracijos atsakyme.
„Visos savivaldybės įmonės turi savo vadovus, kurie atsakingi, kad jos veiktų sėkmingai ir teiktų kokybiškas paslaugas kauniečiams. Savivaldybė stengiasi nesikišti į jų veiklą ir nereguliuoti, ką ir kaip daryti. Miesto vadovai nėra auditoriai, todėl natūralu, kad apie kiekvieną bendrovių sandorį žinoti negali. Ši situacija jiems nebuvo girdėta iki šiol, bet dabar tikrai bus išsiaiškinta, o nustačius galimas problemas, nedelsiant bus imtasi jų sprendimo", – Kauno miesto vadovų poziciją perdavė mero patarėjas Tomas Jarusevičius.
Demaskuotas melas: „neegzistuojantis“ įvažiavimas į sklypą įrengtas jau seniai
Nagrinėjant šią situaciją kyla dar vienas klausimas: kaip „Autokausta“ iš viso atsirado „Kauno vandenų“ žemės sklype, kodėl būtent su šia, kaimynystėje įsikūrusia bendrove nuo 2020 metų pabaigos be jokių konkursų buvo sudaryta NŽT atstovams abejonių dėl teisėtumo kelianti sutartis?
Atsakydami į tai, du aukštas pareigas užimantys „Kauno vandenų“ atstovai, administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Arvydas Juška ir technikos direktorius Darius Gražys, panašu, stipriai apsimelavo.
Reikia pastebėti, kad atsakyme minimas žodis „nuoma“, nors pernuomoti valstybinės žemės jiems niekas nesuteikė teisės, be to kalbama apie faktus, kuriuos akivaizdžiai paneigia palydovinės nuotraukos.
„Atsakydami į Jūsų užklausą, informuojame, kad nuomos konkurso nebuvo. Paaiškinsime kodėl. Kaip žinia, šalia ,,Kauno vandenų“ yra įsikūrusi bendrovė ,,Autokausta“. Dėl žemės sklypo išsidėstymo ypatumų kitiems patekti į teritoriją neįmanoma, nėra privažiavimo. Į jį galima patekti tik iš ,,Autokaustos“ teritorijos. Būtent tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis žemės sklypas be konkurso buvo išnuomotas minėtai bendrovei“, – per atstovę spaudai perduotame atsakyme teigė du „Kauno vandenų“ direktoriai, A. Juška ir D. Gražys.
Esmė ta, kad dar 2011 metais darytose palydovų nuotraukose akivaizdžiai matomas įvažiavimas iš šalia esančios Marvelės gatvės į minėtą žemės sklypą. 2014 metais jau įrengta plati įvaža, panašu, kad buvo iškirsta ir medžių. Taigi, į teritoriją jau seniai buvo galima patekti ne tik iš šalia esančio „Autokaustos“ sklypo, bet ir iš gatvės.
Pasitikslinus, kodėl pateikiama klaidinanti informacija, akivaizdžiai prieštaraujanti tam, ką užfiksavo palydovai ir paprašius ją patikslinti, sulaukta dar įdomesnio „Kauno vandenų“ atsakymo.
„Patekti į teritoriją galima, tačiau nėra įrengta įvažiavimo. Fizinės kliūtys neleidžia iš Marvelės g. patekti į teritoriją: reikėtų pasidaryti gatvės įvažos projektą, iškirsti medžius, įsirengti pralaidas, pasikloti tinklus, kas reikalauja nemažų investicijų“, – per atstovę spaudai perdavė A. Juška su D. Gražiu.
Nors teigiama, kad „nėra įrengta įvažiavimo“ be to, dar ir „fizinės kliūtys neleidžia iš Marvelės g. patekti į teritoriją“, tai yra visiška netiesa.
Delfi žurnalistui apsilankius prie šio sklypo galutinai įsitikinta: į jį iš Marvelės gatvės įrengtas platus, krovininei technikai pritaikytas įvažiavimas. Vartų konstrukcija ir būklė byloja, kad jie pastatyti pakankamai seniai.
Kitas klausimas, ar ši įvaža įrengta teisėtai, kaip atsakyme teigė „Kauno vandenų“ atstovai, „parengiant ir suderinant jos projektą, gavus leidimus medžių kirtimui“?
„Privatizavo“ dalį miesto gatvės
Lankantis bendrovės „Autokausta“ teritorijos prieigose dėmesys atkreiptas ir į dar vieną iškalbingą detalę: gatvėje pastatytą ženklą, skelbiantį, jog tai privati teritorija.
Lentelėje, tarsi užtveriančioje pravažiavimą į likusią Marvelė gatvės dalį, taip pat puikuojasi tikrų kelių ženklų simboliai: „važiuoti draudžiama“ ir „sustoti draudžiama“.
Akivaizdu, kad šis ženklas – įrengtas savavališkai, nes stovi nors ir niekur nevedančioje, akligatviu pasibaigiančioje, tačiau miesto gatvėje. Kad „ženklas“ neatitinka jokių reikalavimų ir yra savavališkas patvirtinto ir Kelių policijos tarnyba.
„Tokius „kelio ženklus“ įrenginėti prie kelių yra draudžiama, kadangi jie klaidina eismo dalyvius. Tokių „kelio ženklų“ įrengimui leidimai negali būti išduodami“, – atsakė Kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė.
Patikslinta, jog tokie „kelio ženklai“ yra įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra neteisėti, o už tai gali būti skiriama nuo 140 iki 300 eurų bauda.
Šį kartą bendrovė „Autokausta“ sutiko pakomentuoti, kaip ir kodėl atsirado miesto gatvės dalį „privatizavęs“ ženklas ir ką jis reiškia.
„Prieš kurį laiką, šalia Jūsų minimo sklypo, buvo pradėtos vežti įvairios šiukšlės. Minėtas prieigas UAB „Autokausta“ sutvarkė savomis lėšomis, taip užkirsdama kelią sąvartyno susidarymui. Įmonei UAB „Autokausta“, savo naudojamam sklype, pradėjus sandėliuoti iš objektų atvežamas įvairias statybines medžiagas, tokias kaip senos plytelės, atsirado žmonių, kurie manydami, jog tai niekam nereikalingos medžiagos, ne kartą bandė savavališkai jas išsivežti.
Dėl vis pasikartojančių tokių įvykių buvo konsultuotasi su policija, kuri ir patarė, jog įrengus ryškius ir aiškiai matomus informacinius ženklus nurodant, jog tai yra privati teritorija, tai padės užkirsti bent dalį neleistino žmonių elgesio.
Atsakant į klausimą, už Jūsų minimo ženklo yra sandėliuojamas įmonės turtas. Ženklas reiškia, jog šioje teritorijoje pašalinė veikla negalima“, – atsakyme nurodė bendrovės „Autokausta“ administracija.
Paaiškėjo faktas – ženklas įrengtas savavališkai
Tačiau kaip galėjo atsitikti, jog šis ženklas atsirado po konsultacijų su policija, nors Kelių policijos taryba atsakė kategoriškai: „tokie „kelio ženklai“ yra įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra neteisėti“?
Pasiteiravus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip tai galėjo nutikti, sulaukta atsakymo, jog apskrities policija nėra derinusi šio ženklo įrengimo, o už leidimų išdavimą statyti kelio ženklus Kaune yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė.
„Su savivaldybe ženklas nederintas, bet bendrovė geranoriškai sutiko jį perkelti į savo teritoriją“, – portalui Delfi atsakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Tiesa, rengiant publikaciją šis kelio ženklas jau buvo perkeltas į privatų žemės sklypą, kuriuo naudojasi „Autokausta“. Ir pastatytas taip, kad neklaidintų keliu vykstančių vairuotojų.