R. Petkelienei iškeltą bylą dėl išlaikymo ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Trinkūnienė.

„Su žurnalistais apie tai nieko nekalbėsiu“, – buvo kategoriškas R. Petkelienės sutuoktinis, byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu. Į kalbas nesileido ir motinai bylą iškėlęs jau pilnametis sūnus. Kreipdamasis į teismą jis nenurodė, kokią sumą norėtų prisiteisti iš motinos, tačiau šiai atliekant bausmę pataisos namuose galėtų būti priteista ne didesnė nei 500 litų suma.

Tiesa, DELFI žiniomis, buvusios Seimo kasininkės sūnus išlaikymą siekia prisiteisti ne grynaisiais pinigais, o dalimi nekilnojamojo turto – taip esą gali būti siekiama išsaugoti vienintelį šeimos būstą, į kurį šiuo metu rankas jau ištiesė skolos išieškojimą Seimo kanceliarijai vykdantys antstoliai.

Iki suėmimo R. Petkelienė gyveno anksčiau Seimui priklausiusiame daugiabutyje sostinės Fabijoniškių mikrorajone.

Į ketvirtadienį vykusį parengiamąjį teismo posėdį R. Petkelienė nebuvo atvežta iš Panevėžio pataisos namų – greičiausiai savo poziciją ji galės išsakyti kituose posėdžiuose.

Teismas yra nusprendęs, kad net 373 tūkst. Lt R. Petkelienė turės atlyginti solidariai su kita nuteistąja Olga Goluskaite. Dar 62 tūkst. Lt R. Petkelienei teks padengti iš savo sąskaitos, nors yra teigusi, kad būtent šią sumą esą buvo pasiskolinusi buvusi Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė.

R. Petkelienė pinigų neturi, todėl skolos našta ją gali persekioti visą likusį gyvenimą.

Tiesa, nuteistoji jau įsiteisėjusį nuosprendį yra apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), tačiau šis kol kas kasacinio skundo nėra išnagrinėjęs.

Teismas yra nusprendęs, kad už Seimo lėšų iššvaistymą R. Petkelienė ir jai didžiulių bėdų pridariusi O. Goluskaitė už grotų turės praleisti po 2 metus.

Beveik pusės milijono litų grynųjų pinigų kasoje buvo pasigesta prieš trejus metus, 2009-ųjų birželį.

Teismas konstatavo, kad būdama visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtas pinigines lėšas bei jų apskaitą ir turėdama įgaliojimus jomis disponuoti, R. Petkelienė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos neteisėtai perleido O. Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus – 373,5 tūkst. Lt. Šiuos pinigus kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20 tūkst. litų, skolindavo O. Goluskaitei.

Ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapų R. Petkelienė surašydavo skolos raštelius. Jie jokios juridinės galios neturėjo.

Taip pat nustatyta, kad apie 65,5 tūkst. Lt stygius nepagrįstas netgi tais beverčiais rašteliais. Dėl to įtariama, jog R. Petkelienė šią pinigų sumą pasisavino 2009-ųjų gegužės–liepos mėnesiais.

Nustačius, kad kasoje iš viso trūksta per 441 tūkst. litų, Seimo kancleris kreipėsi į policiją.

Bylos duomenimis, pusantrų metų O. Goluskaitė nuolat lankydavosi R. Petkelienės kabinete ir ją graudindavo pasakojimais apie paskolą butui pirkti, apie ją apgavusius verslo partnerius Vokietijoje ar Lenkijoje. Kasininkę ramindavo idėjomis, kaip grąžins nuolat augančią skolą, nors iš tikrųjų pinigus pralošė kazino.

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje prokurorų kaltinimų sulaukė ne tik R. Petkelienė, bet ir Seimo kancleris Jonas Milerius, buvusi Finansų departamento direktorė D. Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė, Turto ir piniginių lėšų apskaitos skyriaus vedėja Nijolė Judinienė, Piniginių lėšų apskaitos ir atsiskaitymo skyriaus vedėja Alė Klovaitė, vyriausioji specialistė Ilona Mažeikytė, specialistės Sigita Karpickienė ir Irena Astrauskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (213)