Darbo grupėje dirbo lobistai
STT paskelbus, kad statybų srityje reikia skubių pakeitimų, kurie užkirstų prielaidas korupcijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas paskelbė sudarantis darbo grupę, kuri turėtų jam pateikti pasiūlymus, kokių pakeitimų reikia. Darbo grupėje, be kita ko, dirbo ir statybų lobistai.
Nepasitenkinimas esamu reguliavimu kilo ir Seime. Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi nagrinėti statybų reglamentavimą ir taip pat nustatė daug rizikų. Tuomet S. Gentvilo vadovaujamai ministerijai priekaištų negailėjo ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos atstovai. Jie, kaip ir vertinimą atlikusi STT, reikalavo skubių pakeitimų.
Pakeitimai jau parengti, tačiau, regis, ne tokie, kokių buvo tikėtasi.
STT rugsėjo mėnesį parengė antikorupcinio vertinimo išvadą dėl Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projektų.
Susipažinus su STT atlikto vertinimo išvadomis matyti, kad STT nemažai pastabų turi dėl Statybos įstatymo projekto. Tarp jų – ir kritinės antikorupcinės pastabos.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą STT priėjo išvados, kad Projektu numatomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: „Statinio rekonstravimą reglamentuojančios nuostatos sudaro sąlygas statyboms, kurių metu naujai įrengiama didžioji dalis naujų statinio laikančiųjų konstrukcijų, o tai sudaro sąlygas nesąžiningam elgesiui, kuomet prisidengiant statinio rekonstravimu išvengiama tam tikrų naujai statybai keliamų reikalavimų įgyvendinimo; nepakankamai reglamentuotos statybos ūkio būdu procedūros; Projektu išplečiama paslaugas teikiančių subjektų interesų konflikto situacijų rizika, tačiau nuostatomis galimai neužtikrinamas jų prevencijos įgyvendinimas ir kontrolė; Projektu praplečiamas paslaugas teikiančių subjektų ratas, tačiau tiesioginius tikslus (palankesnes paslaugų kainas) užtikrinančios nuostatos nesiūlomos.“
Statinio rekonstrukcija ydinga korupciniu požiūriu
Rimčiausios pastabos yra dėl statinio rekonstrukcijos. „Siūlomas teisinis reglamentavimas dėl statinio rekonstravimo ir naujos statybos „atskyrimo“ stokoja objektyvumo, neužtikrina teisėkūros efektyvumo ir aiškumo principų.
Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnį 21 dalimi ir nustatyti, kad „Jeigu rekonstruojant pastatą bet kuris jo išorės matmuo (ilgis, plotis, aukštis) didėja daugiau kaip 50 procentų, jam taikomi šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose bei jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio statybai keliami statinio projekto rengimo ir kiti reikalavimai.“
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas, kai naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo atribojimas būtų įgyvendinamas atsižvelgiant tik į vieną iš statinio matmenų parametro padidėjimą (daugiau kaip 50 procentų), yra pakankamas užtikrinti, kad minėtomis nuostatomis nebūtų piktnaudžiaujama (pavyzdžiui, siekiant išvengti su naujo statinio statyba susijusių reikalavimų įgyvendinimo) – iš esmės prisidengiant statinio rekonstravimo darbais vykdyti naujo statinio statybą“, - nurodoma antikorupciniame vertinime.
Jame atkreiptas dėmesys į tai, kad statinio matmenų padidinimas statinio statybos / rekonstravimo metu net mažiau negu iki 50 procentų gali turėti esminės reikšmės statinio matmenų / tūrio padidėjimui, pavyzdžiui: „a) „trimatis aspektas“: Projekto nuostatas formaliai atitiktų atvejis, kada 10 m x 10 m x 10 m (ilgis x plotis x aukštis) matmenų pastatas būtų „rekonstruojamas“ padidinant šiuos matmenis iki 14,5 m x 14,5 m x 14,5 m. Tačiau po tokio „rekonstravimo“ pastato tūris nuo 1 000 m3 padidėtų iki 3 049 m3 – t. y. daugiau kaip tris kartus (atitinkamai didžiąją dalį laikančiųjų konstrukcijų pastatant naujai).
b) „dvimatis aspektas“: Projekto nuostatas formaliai atitiktų atvejis, kada 20 m x 20 m (ilgis x plotis) matmenų pastatas būtų „rekonstruojamas“ padidinant šiuos matmenis iki 29 m x 29 m. Tačiau po tokio „rekonstravimo“ pastato plotas nuo 400 m2 padidėtų iki 841 m2 – t. y. daugiau kaip du kartus (atitinkamai didžiąją dalį laikančiųjų konstrukcijų pastatant naujai) ir pan.“
Atsižvelgiant į tai, STT kilo abejonių, ar projektu numatomi statinio rekonstravimą ir naujo statinio statybą atskiriantys kriterijai yra pakankami ir objektyviai pagrįsti, todėl siūloma svarstyti, ar nebūtų tikslinga projekte nustatyti papildomų kartu / alternatyviai taikomų kriterijų, leisiančių aiškiai apibrėžti ir objektyviai atskirti statinio naują statybą nuo jo rekonstravimo.
„Pateikta kritinė pastaba susijusi su visuomenei aktualios problemos sprendimu, kuomet prisidengiant statinio rekonstrukcija iš esmės pastatomi nauji statiniai. Projektu siekiant spręsti šią problemą įvedami statinio rekonstravimo kriterijai, leisiantys atriboti statinio rekonstrukciją nuo naujo statinio statybos, tačiau, STT nuomone, pasirinktas sprendimas, kad nauja statyba pripažįstama tik atvejais, kada statinio bet kuris išorinis matmuo padidėja daugiau negu 50 proc., yra diskutuotinas.
STT kelia abejonę, ar numatytas kriterijus yra pagrįstas ir objektyvus, kad minėtomis nuostatomis nebūtų piktnaudžiaujama, nes, pvz.: visų matmenų padidinimas mažiau negu 50 proc. atitiktų rekonstravimo kriterijus, tačiau tai leistų daugiau negu 2 kartus (jeigu didinami du matmenys) arba daugiau negu 3 kartus padidinti statinį didžiąja dalį laikančiųjų konstrukcijų vykdant naujus statybos darbus“, - nurodė STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas Mindaugas Guščius.
Pakeitimai sudaro sąlygas nesąžiningam elgesiui
Dabar eikime prie kitų pastabų. STT vertinimu, įstatymo nuostatos, susijusios su „statyba ūkio būdu“, sudaro sąlygas teisinio reglamentavimo interpretavimui bei galimybes nesąžiningam bei neskaidriam taikymui.
„Projekto 1 straipsniu siūlomos Įstatymo 2 straipsnio 86 dalies nuostatos (reglamentuojančios „statybos ūkio būdu“ sąvoką) suponuoja nuomonę, kad statybą ūkio būdu gali vykdyti tik fizinis asmuo. Tuo metu Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis keičiamos Įstatymo 14 straipsnio („Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės“) 2 dalies 2 punkto nuostatos, numatančios, kad „Statytojas (užsakovas) turi teisę: pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Fiziniams asmenims ūkio ar mišriu būdu leidžiama statyti vieno buto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį“, gali būti suvokiamos, kad statybą ūkio būdu galėtų vykdyti ne tik fiziniai asmenys, bet ir statytojai (užsakovai) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatomis papildomai nėra įtvirtinama statybos ūkio būdu deklaravimo ar priežiūros procedūrų. Pavyzdžiui, turimais duomenimis, pasitaiko situacijų, kai fizinių asmenų – žemės sklypų savininkų – vardu esą ūkio būdu vykdoma ištisų vienbučių namų kvartalų statyba, iš tikrųjų ją vykdant juridiniams asmenims, kurie iš esmės neprisiima jokios teisinės ar garantinės atsakomybės už statinio kokybę ir saugumą.
Be to, vykdant vieno buto gyvenamojo namo, kuriam reikalingas statybos leidimas, statybą ūkio būdu nėra reikalavimo pildyti statybos darbų žurnalo (ar kitų analogiško pobūdžio dokumentų). Pažymėtina, kad remiantis aktualios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5.4 papunkčiu, statybos darbų žurnalą privaloma pildyti, kai, be kita ko, pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos darbų vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją, išskyrus ne didesnių kaip 300 m2 bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos ūkio būdu atvejus.
Tačiau, pavyzdžiui, 2020 m. vienbučiai gyvenamieji namai, kurių bendrasis plotas viršijo 300 m2, sudarė ypatingai mažą sandorių dalį – tik 3 (0,56 proc.) iš 533 vienbučių gyvenamųjų namų, kurių baigtumas buvo iki 100 proc., ir 14 (3,09 proc.) iš 453 vienbučių gyvenamųjų namų, kurių baigtumas buvo 100 proc., bendrasis plotas viršijo 300 m2“, - nurodė STT.
„Nors teisė vykdyti statybas ūkio būdu turėtų būti suteikiama tik fiziniams asmenims, galimos interpretacijos, kad tokia statyba nedraudžiama ir juridiniams asmenims. Be to, papildomai nėra įtvirtinama statybos ūkio būdu deklaravimo ar priežiūros procedūrų, todėl galimai sudaromos sąlygos juridinių asmenų nesąžiningai veiklai, išvengiant dalies pareigų ir reikalavimų statytojui“, - reziumavo M. Guščius.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti teisinio reglamentavimo interpretavimo, nesąžiningo bei neskaidraus taikymo galimybių siūloma svarstyti Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų tikslinimo galimybę.
Pakeitimai nespręstų įsišaknijusios sukčiavimo schemos
Be to, STT pažymėjo, kad Projektu numatoma savivaldybės administracijos teisė kreiptis į Regioninę architektūros tarybą gali lemti selektyvų šios normos taikymą, o Regioninės architektūros tarybos sprendimai gali būti neobjektyvūs.
Projekto 7 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Įstatymo 27 straipsnį 9 dalimi ir nustatyti, kad „Jei tikrindama statinio projektą savivaldybės administracija nustato kitos statinio paskirties, nei nurodyta statinio projekte, požymių, ji gali kreiptis į Regioninę architektūros tarybą su prašymu įvertinti, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą. Šioje dalyje nurodytu atveju Regioninės architektūros tarybos išvada finansuojama iš valstybės biudžeto Architektūros įstatymo nustatyta tvarka.“
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais.
„Atkreipiame dėmesį, kad minėtais Projekto siūlymais savivaldybės administracijai suteikiama tik teisė, o ne pareiga kreiptis į Regioninę architektūros tarybą dėl išvados pateikimo. Be to, Projektu neapibrėžiami kitos statinio paskirties, nei nurodyta statinio projekte, požymių kriterijai, kuriuos nustačiusi savivaldybės administracija galėtų minėtą teisę įgyvendinti. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tokia situacija suponuoja, kad Projektu numatomos nuostatos galėtų būti taikomos selektyviai ir jų realizavimas priklausytų nuo sprendimus įgaliotų priimti asmenų subjektyvios nuomonės ar galimo suinteresuotumo. Be to, „požymių“ (ar jų kriterijų) neapibrėžtumas gali lemti, kad šios įstatyminės nuostatos skirtingose savivaldybėse bus interpretuojamos ir įgyvendinamos skirtingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Projektu turėtų būti nustatyta savivaldybės administracijos pareiga (o ne teisė) kreiptis dėl atitinkamos situacijos (ar statinio paskirtis atitinka statinio projektą) įvertinimo. Be to, siekiant objektyvaus minėtų nuostatų įgyvendinimo Projekte turėtų būti apibrėžti „kitos statinio paskirties, nei nurodyta statinio projekte, požymių“ kriterijai (arba pateikiami pavyzdiniai požymiai / atvejai)“, - teigiama STT ataskaitoje.
Galiausiai STT konstatavo, kad naujasis reglamentavimas neužkirstų kelio sukčiavimo atvejams, kai dokumentuose deklaruojama administracinė arba poilsio paskirties statinių statyba, bet realybėje pastatomi ir parduodami butai. Šis sukčiavimo mechanizmas piktina visuomenę, tačiau, panašu, Aplinkos ministerija stinga politinės valios tam užkirsti kelią.
„Projektu siūlomi pakeitimai susiję su statinio architektūros atitikties statinio paskirčiai įvertinimu, tačiau galimai neapimtų ydingų reiškinių, kai formaliai projektuojami vienos paskirties statiniai (administracinės, poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties, vienbučiai ar dvibučiai gyvenamosios paskirties statiniai), o pastatyti statiniai faktiškai naudojami kitai paskirčiai (administracinės paskirties statiniai eksploatuojami kaip gyvenamosios paskirties statiniai; vienbučiai arba dvibučiai – kaip daugiabučiai ir pan.). Dėl minėtos priežasties svarstytina, ar nebūtų įmanoma ir tikslinga Projektu tokiems ir panašiems atvejams nustatyti alternatyvią procedūrą, kai kompetentinga institucija (pavyzdžiui, įgaliotas savivaldybės skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kt.) įvertintų galimo statinių naudojimo ne pagal paskirtį atvejus ir priimtų sprendimus, reikšmingus šio reiškinio paplitimo mažinimui“, - konstatavo STT.
Nemato prielaidų kainų mažėjimui
Visuomenę papiktino, kad aplinkos ministrui S. Gentvilui pakeitus statybos užbaigimo tvarką pažymos gerokai pabrango. Savo ankstesniame vertinime STT pateikė pasiūlymą, kad tokių paslaugų kainas valstybė galėtų reguliuoti.
Tačiau dabar pastebėjo, kad siūlomi pakeitimai neturės reikšmingos įtakos kainų mažėjimui.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projektu nesiūlomos nuostatos, tiesiogiai susijusios su minėtų paslaugų teikimo kainų / kainodaros reglamentavimu / reguliavimu. Dėl minėtos priežasties manytume, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodomas siekiamas tikslas (vartotojams palankesnė paslaugos kaina) gali būti neįgyvendintas.
Be to, šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad Projektu (taip pat nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiais Įstatymo pakeitimais) privataus sektoriaus atstovams iš esmės suteikti įgaliojimai įgyvendinti valstybės deleguotas funkcijas, todėl manytina, kad Projektu galėtų būti išsamiau reglamentuojamos su šių funkcijų įgyvendinimu susijusios procedūros, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti paslaugos gavėjų teisėtus interesus ir apriboti galimybes nesąžiningai paslaugų teikėjų veiklai, galėtų būti reglamentuojami objektyviai pagrįsti kriterijai su paslaugos suteikimu susijusiai kainodarai“, - nurodė STT.
„Projektu neužtikrinamas aiškinamajame rašte nurodyto tikslo (paslaugų suteikimo palankesnėmis kainomis) įgyvendinimas: deklaracijų apie statinio statybos užbaigimą ar pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių parengimas ir tvirtinimas perduotas privačiam sektoriui, kas lėmė kainų už šias paslaugas padidėjimą. Projektu išplečiamas tokią teisę turinčių asmenų ratas, tačiau paslaugos kainodara tiesiogiai nereguliuojama. STT kyla abejonių, ar pagrindinis tikslas bus pasiektas. STT mano, kad valstybines funkcijas perdavus privačiam sektoriui valstybė turėtų imtis veiksmų užkardant nepagrįstų kainų tikimybę“, - apibendrino M. Guščius.
Projektas numato paslaugas teikiančių subjektų interesų konflikto rizikos mažinimo nuostatas, pagal kurias subjektai privalo nusišalinti nuo pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo, jeigu jį sieja artimi giminystės, svainystės ar kiti artimo asmens ryšiai su statytoju (užsakovu), kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, arba su statytojo (užsakovo) vadovu ar dalininku, kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo.
Vis dėlto, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, galimų interesų konfliktų prevencija neturėtų būti siejama vien tik su giminystės pobūdžio santykiais tarp statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovo, statinio (dalies) ekspertizės vadovo ir statytojo, todėl Projektas galėtų būti tobulintinas.
„Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuos atvejus leidžia identifikuoti Projekto rengėjų patirtis įgyvendinant funkcijas su statybomis susijusiuose visuomeninių santykių srityse platesne apimtimi apimant ir kitas aktualias interesų konflikto vengimo situacijas, pavyzdžiui, įtvirtinant apribojimą tai pačiai įmonei (t. y. jos ekspertams) teikti statinio projekto, statinio (dalies) ekspertizės ar kitas paslaugas, susijusias su tuo pačiu statiniu, ir vėliau tvirtinti deklaraciją apie to statinio statybos užbaigimą.
Be to, minėtose Projekto nuostatose vartojama formuluotė „sieja ... kiti artimo asmens ryšiai“, kurios turinys yra neaiškus, o tai gali sudaryti sąlygas skirtingoms įstatyminių nuostatų interpretacijoms.
Iš Projekto neaišku, kaip bus užtikrinamas minėtų Projektu siūlomų nuostatų (dėl nusišalinimo) įgyvendinimas ir kontrolė. Dėl minėtos priežasties siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą (pavyzdžiui, nustatant, kad nusišalinimo deklaracijos yra skelbiamos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“))“, - teigiama STT vertinimo ataskaitoje.
STT kritiką ministerija atmeta
Delfi su klausimais kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją, tačiau atsakymų publikuojant tekstą negavome.
Publikavus tekstą sulaukėme aplinkos viceministrės Daivos Veličkaitės-Matusevičės atsakymų į Delfi klausimus apie STT pastabas.
„Šie pasiūlymai papildomai buvo apsvarstyti dviejuose socialinių partnerių susitikimuose, kuriame dalyvavo ne tik statybos sektoriaus, bet ir vietos bendruomenių atstovai. Darbo grupės suformuluoti teisės aktų pakeitimo pasiūlymai buvo pateikti STT dar iki projektų parengimo, papildomų pastabų tuo metu nebuvo gauta.
Įstatymų projektų derinimo metu STT pateikė pastabas pavėluotai. Dalis jų jau buvo ištaisyta pagal kitų institucijų pateiktas analogiškas pastabas, dalis šiuo metu taisoma poįstatyminiame lygmenyje, dėl dalies pastabų nesutinkame dėl galiojančio kituose įstatymuose įtvirtinto reguliavimo, į kurį nebuvo atsižvelgta (pavyzdžiui, Teritorijų planavimo įstatymo, Architektūros įstatymo ir kt.).
Dar viena dalis STT pavėluotai pateiktų pastabų yra susijusi su esamu teisiniu reguliavimu, dėl kurio prieš tai STT pastabų niekada neteikė (pvz., dėl statybos ūkio būdu deklaravimo, priežiūros ir kt.). Naujų pastabų vertinimą atliksime rengdami Statybos kodeksą, kurio rengimo darbai jau procese“, - teigė viceministrė.
Anot jos, pagal kai kurias STT pastabas projektas yra pilnai arba iš dalies pataisytas.
„Dėl įstatymo formuluotės, apibrėžiančios kas gali vykdyti statybą ūkio būdu; patikslinama nuostata dėl statinio ekspertizės rangovų atsakomybės; dėl rekomendacinių RAT išvadų ir galimybės kreiptis į RAT ne tik dėl paskirčių problematikos, bet visais įstatyme esminių architektūros reikalavimų atitikties klausimais; patikslinta nuostata dėl eksperto giminystės ryšių – pakeista „artimo asmens“ sąvoką pagal Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Taip pat apribota galimybė statytojui sutapti su ekspertizės rangovu; dėl visų ekspertinių išvadų/deklaracijų ir ekspertų nusišalinimo pareiškimų pateikimo „Infostatyboje“ (teisinės technikos pastaba - buvome suplanavę tai įtvirtinti poįstatyminiame lygmenyje)“, - nurodė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Jos paklausėme, kodėl šiuo atveju Aplinkos ministerija nenori iš esmės atskirti naują statybą nuo rekonstrukcijos? Ar ministerija nemano, kad kad pasiūlytas variantas sudarytų sąlygas nesąžiningam elgesiui?
Atsakymas buvo toks: „AM pasiūlytas sprendimas, numatant prievolę taikyti naujos statybos reikalavimus (išdėstytus tiek teisės aktuose, tiek teritorijų planavimo dokumentuose), viršijant nustatytą matmenų pasikeitimo ribą, išsprendžia STT iškeltas ir darbo grupėje išdiskutuotas problemas. Tuo atveju, jei rekonstravimo metu apskirtai nebūtų leista padidinti statinio matmenų, tokia statyba atitiktų dabar galiojantį kapitalinio remonto reguliavimą. Taigi, rekonstruojant leidžiama taikyti teisinio reguliavimo išimtis tik apribotais atvejais, kai statinys nėra iš esmės pertvarkomas.“
Galiausiai Aplinkos ministerijos paklausėme, ar ministerija nemano, kad jos inicijuoti pasiūlymai ir vėl labiau naudingi ne visuomenei, siekiančiai skaidraus statybų proceso, bet statybų sektoriams lobistams?
„Teikiami įstatymų pakeitimai kaip tik suvaržo statybos dalyvius, apriboja rekonstravimo, statybos ūkio būdu galimybes, sudaro sąlygas savivaldybėms gauti ekspertines išvadas kaip papildomą pagrindą nepritarti vystytojų ir kitų statytojų projektams, kai juose pažeidžiami statinio paskirčių ir kiti esminiai statinio architektūros reikalavimai, atestuotiems statybos sektoriaus atstovams didinama atsakomybė, griežtinama statybos užbaigimo akto surašymo tvarka. Dėl to abejonės, dėl kokybės siekimo ir skaidrumo neužtikrinimo neturi jokio pagrindo“, - nurodė D. Veličkaitė-Matusevičė.