„Darbo partija šiai dienai, mano nuomone, yra pakilios nuotaikos, kaip niekada, labai vieninga ir tikrai nėra kažkokių vidinių, asmeninių intrigų, kuo būtų galima pasinaudoti, siekiant atkelto jos dalį ar įnešti kažkokių įtampų“, – DELFI TV laidoje „Redaktoriaus virtuvė“ jos vedėjui naujienų agentūros „Elta“ vyriausiajam redaktoriui Vytautui Bruveriui tvirtino Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis, kuris yra ir Seimo vicepirmininkas.
Nebalsavo, nes pusė giminės gyvena Rusijoje
Dar vasarą šios partijos vedlys V. Uspaskichas paskelbė, jog traukiasi iš pirmininko pareigų, naujuoju vadovu rugsėjį buvo išrinktas A. Mazuronis. Daugybė metų kalbėta, jog Darbo partija yra V. Uspaskicho partija, o be šio lyderio ji neturi jokios ateities.
„Žmonės absoliučiai klydo taip kalbėdami. Be to, partija nėra be Viktoro, jis šiek tiek atsitraukęs, bet iš partijos neišstojo, prisijungia į posėdžius. Partija yra gyvas organizmas, ji džiaugiasi tais politiniais pokyčiais, kurie įvyko. Tikrai tikiu, kad partija žengia į tvarų ilgalaikio vystymosi etapą. Partija niekada nebuvo, nėra ir, tikiu, kad negali būti paremta ant vieno žmogaus, tokių partijų partijomis vadinti negalima. Tikiu, kad toks sėkmingas, sklandus politinės lyderystės perėjimas dabar mūsų partijoje atspindi tai, kad partija yra, buvo ir bus ateityje, nepaisant to, kaip kas norėtų ją matyti, partija su savita pozicija, savitu požiūriu, savita istorija, kas galbūt nėra visiems priimtina“, – tvirtino A. Mazuronis.
Jis tikino, jog partijai tiktai nepakenkė ir skandalingai pagarsėjęs V. Uspaskicho elgesys Europos Parlamente, kai buvo balsuojama dėl rezoliucijos, skelbiančios Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Šiuo klausimu išsiskyrė ir valstietis Saulius Jakeliūnas.
„Tikrai nenoriu nieko nei teisinti, nei smerkti. Akivaizdu, kad nebalsavo ir susilaikė tik Jakeliūnas, o Viktoras net nedalyvavo balsavime. Į situaciją noriu pažiūrėti objektyviai, todėl keista, kad nekeliamas klausimas dėl to, kai analogišką rezoliuciją svarstant mūsų Seime du valdančiosios daugumos nariai – Dainius Kreivys ir Kasparas Adomaitis nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos, o po kelių minučių tolimesniuose balsavimuose dalyvavo ir atidavė savo balsą. Gal Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius gali tai paaiškinti, kurie su didžiuliu entuziazmu puola vieną ar kitą žmogų, kad jis nedalyvavo balsavime EP, bet nesiremia analogiškais argumentais nacionaliniame parlamente, kai klausimai liečia jų partijos ar valdančios daugumos atstovus. Kartais mes ieškome labai gilių dalykų, o tie atsakymai būna daug paprastesni – kavos nuėjo, dar kažką, atsitinka tokie dalykai“, - aiškino A. Mazuronis.
Jis patikino, jog dėl to, kad V. Uspaskichas nedalyvavo balsavime dėl Ukrainai reikšmingos rezoliucijos, Darbo partijai tikrai negalima klijuoti prorusiškos politinės jėgos etiketės.
„Šiame reikale yra du dalykai. Pirmas dalykas, jo vaikai, kiek žinau, gyvena Rusijoje, jo mama yra rusė, jis nebalsavo prieš, jis tiesiog nedalyvavo balsavime, tai turbūt viena švelniausių formų, kurią žmogus gali pasirinkti operuodamas tokiose aplinkybėse, apie kurias kalbu – pusė giminės gyvena Rusijoje. Manau, kad verslas čia antroje vietoje, čia tokie bendražmogiški dalykai, mama yra rusų tautybės, broliai rusų tautybės, kas nėra jokia naujiena, tai gali būti, man atrodo, kaip ne teisinamas aspektas, tačiau aiškinamasis aspektas, kodėl žmogus tiesiog galėjo nesudalyvauti balsavime.
O kalbant apie Darbo partijos poziciją ir prorusiškumą, tai pažiūrėkite Darbo partijos balsavimus mūsų Seime. Mes balsavome absoliučiai už visas rezoliucijas, jų buvo ne viena, ne dvi, ir net ne trys, kuriomis buvo siekiama paremti Ukrainą įvairiausiomis formomis, buvo smerkiamas kariškių smurtas Ukrainoje, žmogaus teisių pažeidinėjimai, Rusija buvo įvardinta teroristine valstybe. Mes balsavome absoliučiai už visas iniciatyvas, stiprinančias nacionalinį saugumą, pasirašėme tarpparlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos politikos. Mūsų pozicija yra labai aiški, vienareikšmiška, mes kategoriškai smerkiame Rusijos veiksmus, juos labai aiškiai įvardijame kaip teroristinius veiksmus, kaip absoliučiai netoleruotinus veiksmus. Jei Viktoras būtų turėjęs kitą viziją ir norėjęs pakeisti partijos poziciją, jis tikrai būtų radęs būdų, kaip padaryti įtaką frakcijos nariams, kaip nebalsuoti, nedalyvauti balsavime, balsuoti prieš. To niekada nebuvo ir nebus. Jis pats ne kartą yra pasisakęs tais klausimais, jis visą laiką smerkė, nepateisindamas to, kas vyksta, aiškiai įvardindamas, kas yra agresorius šioje situacijoje“, – dėstė A. Mazuronis.
Partijoje mažėja radikalių asmenybių
Nors pastaruoju metu pripažįstama, kad po naujo pirmininko rinkimų, Darbo partija iš populistinės ir radikalios politinės jėgos pamažu tampa normalia partija, tačiau sykiu ir pripažįstama, kad vienas naujų iššūkių yra bandymai partiją toliau radikalizuoti, infiltruojant į asmenis, artimus šeimamaršistinei ideologijai.
„Be jokios abejonės, tokių aspektų ir asmenybių mūsų partijoje buvo ir yra, jų mažėja ir pakankamai spėriai. Man atrodo, kad Seimo frakcijoje tokių elementų ir nebeliko po paskutinių mūsų atstovų dramatiškų pareiškimų, išėjimų, kurie baigėsi niekuo“, – teigė A. Mazuronis.
Paprašytas patikslinti, ar jis kalba apie Aido Gedvilo pasitraukimą ir iš partijos, ir iš frakcijos, kai kaip priežastį jis nurodė tai, jog turi slapta daryta įrašą, kuriame A. Mazuronis jį apkalbėjo politiniams oponentams, pats Darbo partijos pirmininkas kalbėjo gana lakoniškai. „Nežinau, tokio labai nepažįstu, bet kažkoks ponas yra buvęs frakcijoje, kuris išėjo su skandalais ir neva įrašytais pokalbiais, kurie baigėsi niekuo. Kiekvieną kartą, kai žmogus išeina, o politikoje visko atsitinka, nuomonės išsiskiria, lyg ir nebūtų jokių klausimų, bet kai žmogus išeina, nors deklaruoja, kad nuo partijos įsteigimo partiją ją myli ir be jos gyventi negali, o išeidamas padaro viską, kad partijai būtų kuo blogiau, kitą dieną pradeda įvairiausius skaldymo elementus, skambinti po skyrius, agituoti su juo eiti kartu į kažkokią politinę perspektyvą, tai man iškart kyla klausimai, kodėl žmogus taip elgiasi. Man atrodo, kad akivaizdu, jog yra žmonių ar jėgų, kuriems nepatinka tas Darbo partijos kursas, kurį mes aiškiai identifikuojame. Mes ir seime dabar bandome ne tiesiog aklai rėkauti, aklai įžeidinėti, sakyti, kad absoliučiai viskas blogai. Mes dabar bandome ieškoti silpnų taškų, dalyvauti diskusijose, kalbėti argumentų kalba, ir kartais mūsų pasiūlymai išgirstami. Man atrodo, jog tik tai yra tas kelias, kuriuo galime judėti“, – tikino A. Mazuronis.
Kels kandidatą prezidento rinkimuose
Politikos apžvalgininkai konstatuoja, jog radikalios jėgos, kuriomis įvardijamos maršistai, bando koncentruotis apie būsimą kandidatą prezidento rinkimuose Igną Vėgėlę ir ieško kažkokios organizacinės atramos, starto aikštelės tarp jau esančių politinių jėgų. Teigiama, kad Darbo partija yra bene pagrindinis taikinys, kad su tuo susiję visi triukšmai, tas pats A. Gedvilo dramatiškas išėjimas, siekiant atskelti bent dalį partijos, o dar ir sklinda gandai, kad ir pats partijos patriarchas V. Uspaskichas, jo buvusi žmona Jolanta Blažytė palankiai į tai žiūri. Kokio dydžio yra pavojus, kad Darbo partija gali suskilti ar būti suskaldyta?
„Atvirai pasakysiu, kad pavojus yra nulinio lygio. Yra tik tokios labai segmentinės, pavienės pastangos, kaip to pono išėjimas, kurį čia minėjote, toks demaršas su siekiu kaip įmanoma labiau pakenkti, kas, manau, absoliučiai nepavyko. Darbo partija šiai dienai, mano nuomone, yra pakilios nuotaikos, kaip niekada, labai vieninga. Partijos patriarchas, kurį taip įvardijote, labai aktyviai dalyvauja ir partijos veikloje, ir posėdžiuose, ir nerodo jokio skepticizmo naujai partijos politinei lyderystei partijos. O apie pandemijos valdymą jis visada turėjo savo atskirą, išskirtinę ir labai aiškią nuomonę, kuri, kaip dabartiniai faktai rodo, visais atvejais ir buvo absoliučiai neteisi. Viktoras yra tas žmogus, kuris labai emocionaliai ir ekspresyviai reiškia savo nuomonę, poziciją, bet to sieti su kažkokias politiniais vingiais ar viražais nesiimčiau, nes to tikrai nėra“, – tvirtino Darbo partijos pirmininkas.
Tarsi įrodymą, jog Darbo partija tik stiprės ir aktyviai dalyvaus šalies politiniame gyvenime, pašnekovas atskleidė ir partijos planus kelti savo kandidatą ateinančiuose prezidento rinkimuose.
„Bus labai įdomūs rinkimai dėl vieno aspekto, kuris retai pasitaiko – tai, kad tarp prezidento ir Seimo rinkimų bus tik kelių mėnesių laikotarpis. Ir visos politinės partijos bus suinteresuotos turėti kandidatą prezidento rinkimuose ne tam, kad laimėtų, bet tam kad patemptų sąrašą. Skirtumas tarp rinkimų bus keli mėnesiai, tai labai didelis faktorius sėkmingo pasirodymo prezidento rinkimuose bus tolimesni Seimo rinkimai. Ir tikėtina, kad tie kandidatai, kurie gerai apsirodys prezidento rinkimuose, timptels savo sąrašus Seimo rinkimuose. Todėl įsivaizduoju, kad kandidatų prezidento rinkimuose bus gerokai daugiau nei įprastai. Žinoma, kad visos politinės partijos bandys ieškoti savo kandidatų, mes – taip pat. Dar neturime, bet ieškosime ir tikrai surasime“, – užtikrintas buvo A. Mazuronis.