“Galvoju, kad tai yra mano pati svarbiausia diena ir ta atsakomybė, kuri tenka LSDP pirmininkui, labai didelė, galbūt šiandieną aš dar jos visos nesuvokiu, bet pažadu, kad dirbsime visi kartu“, - po balsavimo kalbėjo G.Kirkilas.
Suvažiavimas čia pat vienbalsiai pritarė G.Kirkilo siūlymui buvusiam ilgamečiam socialdemokratų lyderiui Algirdui Brazauskui suteikti partijos garbės pirmininko postą.
„Aš šiandieną pajutau, kad pasidariau laisvas žmogus, bet ne visiškai laisvas moraline prasme, nes jaučiu atsakomybę ir pareiga mane įpareigos“, - kalbėjo A.Brazauskas.
Buvęs LSDP lyderis taip pat teigė, jog socialdemokratų lyderių kaita įvyko pačiu laiku.
„Mano supratimu, tai pats tinkamiausias laikas todėl, kad ne tik kad Vyriausybių pernai įvyko, tačiau artėjantys rinkimai, kiti metai bus politiškai labai aktyvūs, labai gerai, kada partijos nauja vadovybė įsijungs, aktyviai dalyvaus, tuo labiau, kad aš matau, kad partijoje yra daug jaunesnės kartos žmonių ir natūraliai žmogus turi mąstyti apie ateitį ir tai, be abejo, yra susiję su žmogaus amžiumi. (...) Aš dar ginklų nesudedu, bet kažko siekti, į kažkokį tolimą horizontą bėgti, tai kažin, ar man to reikia. Kiek reikės, dalyvausiu partijos veikloje“, - kalbėjo A.Brazauskas.
Neliko Č.Juršėno ir J.Bernatonio
Naujasis LSDP pirmininkas turės 8 pavaduotojus, t.y. vienu daugiau nei jų būta iki šiol.
G.Kirkilui pasiūlius ir suvažiavimui vienbalsiai pritarus, pavaduotojais išrinkti keli buvę A.Brazausko pavaduotojai - Vytenis Andriukaitis, Z.Balčytis, Seimo narės Milda Petrauskienė ir Birutė Vėsaitė, taip pat ir keli nauji pavaduotojai - susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, J.Olekas bei švietimo ministrė Roma Žakaitienė.
Tarp G.Kirkilo pavaduotojų neliko Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Česlovo Juršėno bei ambasadoriaus Estijoje Juozo Bernatonio.
G.Kirkilas suvažiavime žadėjo partijos modernizavimą ir atsinaujinimą, J.Olekas, be kita ko, pabrėžė būtinybę partijai „išsigryninti dabartinėje koalicijoje“, užsimindamas, jog dabartinis bendradarbiavimas su dešiniaisiais konservatoriais partijai gali kainuoti prarastus balsus Seimo rinkimuose.
Kai kurie socialdemokratai siūlė balsuoti slaptai, tačiau galiausiai nuspręsta ir balsuota atviru balsavimu.
G.Kirkilo kandidatūrą suvažiavime pasiūlė ir ragino palaikyti buvęs partijos vadovas Algirdas Brazauskas.
J.Oleko kandidatūrą iškėlė Vilniaus vicemero Algirdo Paleckio vadovaujamas Vilniaus skyrius.
LSDP Šilutės skyrius iškėlė buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio kandidatūrą, tačiau pastarasis ją atsiėmė.
G.Kirkilas: nesu elitas
„Siūlau Gediminą Kirkilą, motyvų labai daug, jis yra pasiruošęs, daugiau kaip dvidešimt metų mes su juo įvairiose pozicijose buvome ir ujami, ir gujami. (...) Tai bus taip, kaip turi būti“, - partijos XXVIII suvažiavime kalbėjo A.Brazauskas. Ilgametis socdemų lyderis taip pat pabrėžė, jog šešerius metus iš eilės valdantys socialdemokratai neturi užleisti šitų pozicijų ir ateityje.
„Negalime sustoti, tuo labiau, kad mes turime labai daug vadelių ir kranelių savo rankose ir mes juos turime išlaikyti iki naujų rinkimų“, - sakė A.Brazauskas
Jis kartojo pagrindinį jau anksčiau minėtą motyvą, kad G.Kirkilas yra premjeras, todėl jam remiantis ir europine praktika priklausytų ir partijos lyderio postas.
Socialdemokratas Seimo narys Algirdas Sysas savo ruožtu suvažiavime kalbėjo, jog šiuo atveju europinė praktika įprastai būna kiek kitokia, nes pirmiausia tampama partijos pirmininku, o paskui premjeru.
„Pasitikėjimą priimu su pagarba ir atsakomybe“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Tardamas rinkiminę kalbą ir atsakydamas į kai kurių partiečių anksčiau sakytas kalbas, G.Kirkilas priminė savo kilmę: “Aš nesu elitas, gimiau mokytojos ir inžinieriaus septynių vaikų šeimoje, pradėjau labai anksti dirbti. Tarp savo brolių ir seserų matau visą socialinį spektrą kasdien - nuo vairuotojo iki mokytojo, gydytojo“.
Apie prezidento postą kol kas negalvoja
Paklaustas, ar svarsto galimybę kopti dar aukščiau politinės karjeros laiptais ir siekti prezidento posto, G.Kirkilas teigė kol kas apie tai nesvarstąs.
„Tikrai negalvoju apie tai, (...)negalvoju, kad esu vertas prezidento pareigų kol kas“, - DELFI šeštadienį sakė G.Kirkilas.
Paklaustas, ar G.Kirkilas būtų tinkamas tapti socialdemokratų kandidatu į prezidento postą po kelerių metų vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose, A.Brazauskas taip pat teigė, jog apie tai kol kas anksti svarstyti.
„Manau, kad dar toli iki svarstymų. (...) Mes partijoje turime daug tokių žmonių, kurie gali būti prezidentu. Dėl G.Kirkilo - tegul dar padirbės keletą metų, tada matysime“, - kalbėjo A.Brazauskas.
G.Kirkilas gimė 1951 metų rugpjūčio 30 dieną Vilniuje. Nuo 1974-ųjų neakivaizdiniu būdu Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1978-aisiais įstojo į Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, kur gilinosi į politikos mokslus, ir baigė ją 1982-aisiais. Vėliau jis mokėsi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, magistrantūros studijose.
Dar studijų metais G.Kirkilas dirbo Paminklų restauravimo treste interjero restauratoriumi. Baigęs aukštąją partinę mokyklą ėjo Lietuvos komunistų partijos Vilniaus Lenino rajono komiteto instruktoriaus, vėliau - Centro komiteto Kultūros skyriaus instruktoriaus pareigas. 1988-1990 metais jis dirbo Komunistų partijos Centro komiteto pirmojo sekretoriaus Algirdo Brazausko padėjėju ryšiams su spauda, vėliau dvejus metus - Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatu tapusio A.Brazausko padėjėju.
1991-1995 metais G.Kirkilas redagavo ir leido savaitraštį rusų kalba „Golos Litvy“ („Lietuvos balsas“). Nuo 1992-ųjų socdemas keturis kartus buvo išrinktas Seimo nariu. 2002-2004 metais ėjo specialiojo prezidento įgaliotinio deryboms dėl Rusijos tranzito į Kaliningrado sritį. 2003-aisiais gavo nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinį rangą.
Nuo 2004 metų gruodžio 14 dienos tryliktojoje Vyriausybėje ėjo krašto apsaugos ministro pareigas, nuo praėjusių metų vasaros vadovauja keturioliktai mažumos Vyriausybei.