„Linkstama prie daugiau techninės versijos. Laikas daug ką gali parodyti, bet kad kokių nors papildomų duomenų būtų, kad kryptį keistume ar reikėtų daryti ikiteisminio tyrimo perkvalifikavimą, tokios informacijos nėra“, – sakė V. Vitkauskas.
Pasak jo, prie šios versijos linkstama analizuojant techninę informaciją. Pokalbis su nukentėjusiais įgulos nariais buvo, bet, pasak NKVC vadovo, ten vyko „tik tam tikri patikslinimo dalykai“.
Ramybės suteikia faktai
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas irgi patikino: jokių ženklų apie tai, kad ši avarija būtų sabotažo aktas, šiuo metu nerasta.
„Dabar yra analizės laikas, nesitikėkite labai greitų atsakymų, bet pagal visa tai, ką mes dabar turime ir ką žinome, jokių ženklų, kad gali būti koks nors sabotažo aktas, nėra“, – sakė Kasčiūnas.
Pasak ministro, ramybės šiuo klausimu suteikia faktai.
„Vizualiai ir analizė parodė, kad jokio išorinio poveikio besileidžiančiam lėktuvui nebuvo. Kas viduje galėjo atsitikti, dar parodys juodųjų dėžių analizė. Pirmieji pokalbiai su išgyvenusiais pilotais irgi rodo, kad jie viduje nejautė jokio nerimo, jog kažkas vyktų ar kad dūmai rūktų, ar būtų koks chaosas viduje, ar kažkoks kvapas. Tokių duomenų nėra. GPS signalų versija irgi mažai tikėtina, nes jau ir preliminarios analizės atliktos, ir t. t. Be abejo, nieko negalima atmesti, bet šią minutę neturiu jokio argumento kalbėti kitaip“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, prieš bandant šį įvykį sieti su priešiškų valstybių veikla, labai svarbu tai grįsti faktais.
„Jeigu eina atribucija į priešišką šalį, tai ta atribucija turi būt tiksli, detali, patikrinta. Bet jeigu mes šiuo atveju išsigalvosime, tai agresorius ar priešininkas laimi du kartus“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Nieko negalima atmesti, bet šią minutę aš neturiu jokio argumento kalbėti kitaip“, – pridūrė jis.
Visgi, pasak L. Kasčiūno, šis incidentas parodė, kad valstybės institucijos dirba gerai. Taigi jis viliasi, kad institucijos būtų pasirengusios tinkamai reaguoti ir į sabotažo atvejus.
„Kaip ten karinė išmintis sako – kiekvienas planas nuaidėjus šūviui eina į stalčių. Bet planavimas yra neįkainojamas. Tai aš taip ir atsakysiu – be abejo, mes planuojame ir turime algoritmus. Man atrodo, vis tik tai, kas čia dabar įvyko tomis pirmomis dienomis, iš mano varpinės atrodė gana solidžiai“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Įsivaizduokite, 7 ryto aš skambinu generaliniam komisarui, tai jis ne tik pasiruošęs atsakyti į mano kai kuriuos klausimus, bet jis jau yra įvykio vietoje. Aš skambinu ugniagesių vadui, jis irgi jau yra įvykio vietoje. <...>. Manau, tarnybų pasirodymas buvo tikrai labai geras“, – akcentavo jis.
Juodosios dėžės išimtos iš nuolaužų
Sudaryta tarptautinė komisija trečiadienį lankosi įvykio vietoje Vilniuje, šalia Vilniaus oro uosto, kur sudužo DHL krovininis lėktuvas.
„Iš trijų valstybių jau yra atvykę ekspertai, jie su mūsų Lietuvos ekspertais apžiūrės lėktuvo nuolaužas“, – sakė V. Vitkauskas.
Pasak jo, vėliau lėktuvo nuolaužos bus vežamos į angarą, paskui bus apžiūrimos ir lyginamos su iš juodųjų dėžių gautais duomenimis.
Teisingumo ministerija (TM) pranešė, kad antradienį, 11.30 val., buvo rastos pirmadienį Vilniuje sudužusio orlaivio juodosios dėžės, jos išimtos iš lėktuvo nuolaužų ir trečiadienį turėtų iškeliauti į specializuotą laboratoriją, tikėtina, vienoje iš sąjungininkių šalių Europoje.
„Tada jau matysime duomenis, kuriuos galėsime analizuoti giliau ir žiūrėti, kur vienas ar kitas sutrikimas buvo ir kas galbūt galėjo lemti avariją“, – sakė V. Vitkauskas.
Pasak NKVC vadovo, tų dėžių turinio šifravimas galėtų trukti apie mėnesį.
„Čia irgi yra tam tikrų etapų, nesu šitų procesų specialistas, bet galbūt net ir labai greitai bus galima pamatyti, kur buvo koks nors techninis gedimas, ir tada gretinti su duomenimis, paimtais iš išsaugotų orlaivio detalių. Taip versijos siaurės“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Anot TM, saugos tyrimą atliekanti tyrėjų grupė ėmėsi savirašių duomenų nuskaitymo proceso organizavimo veiksmų. Kaip nurodo ministerija, saugos tyrimo tikslas yra užkirsti kelią avarijoms ateityje.
Antradienį TM orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas L. Naujokaitis pranešė, kad prie aviakatastrofos Vilniuje tyrimo komandos prisidėjo Vokietijos ekspertai, laukiama tyrėjų iš Ispanijos ir JAV.
Apie nukentėjusiųjų būklę
Pasak NKVC vadovo, „šioks toks bendravimas [su nukentėjusiais įgulos nariais] yra įvykęs“.
„Tą vakar patvirtino ir policijos vadovybė. Bet medicininės situacijos nenorėčiau komentuoti, nes ta informacija nėra vieša ir nukentėjusių artimieji nesutinka, jog ji būtų viešai skelbiama“, – sakė V. Vitkauskas.
Jis patvirtino, kad pokalbiai su tais asmenimis suteikė aiškumo situacijoje, tačiau šia tema plačiau nekalbėjo.
„Manau, taip, bet vėlgi čia reikėtų klausti tyrėjų, leiskite nekomentuoti“, – sakė V. Vitkauskas.
Ragino pasitikėti institucijomis
NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas po susitikimo patikino uždarame posėdyje nesužinojęs anksčiau viešai neskelbtos informacijos.
„Šiuo klausimu turbūt diskutuosime dar ne kartą, kai ateis laikas, bet turime leisti tyrėjams atlikti savo darbą“, – sakė G. Jeglinskas.
Politikas pažymėjo, kad svarbiausia, jog tokiais atvejais veiktų krizių valdymo sistema, ir šis konkretus atvejis parodė, kad ji veikia.
„Visą laiką būna pamokų, ir aš manau, kad mes jas išmoksime ateityje, kai išvados bus padarytos ir institucijos pažvelgs į šį procesą, nagrinėdamos, kas buvo taip, kas ne taip. Kalbant apie kitokius scenarijus, čia įsijungia visai kitokie algoritmai, ir žvalgybos institucijos, ir mūsų partneriai, ir NATO formatu komunikacija tampa labai svarbi. Tie algoritmai tikrai yra, žinau, kad institucijos juos toliau tobulins, ir pamokos, kurios ateis iš šios bylos, manau, nuguls į aiškius algoritmus atėjus tikro sabotažo arba galimos agresijos atvejui. Pasitikėkime institucijomis“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Pritaria dėl būtinybės stiprinti žvalgybą
NSGK pirmininkas pritaria dėl būtinybės stiprinti žvalgybos, kontržvalgybos institucijas.
„Mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba yra integrali mūsų šalies gynybos sistemos dalis. Vadinasi, kai mes stipriname savo krašto apsaugą, gynybą, kariuomenę, lygiai taip pat turime dirbti su žvalgyba <…>. Negalime finansuoti tik krašto apsaugos ir ne taip stipriai finansuoti žvalgybos, faktas, kad reikalingi ir didesni resursai bei bendras požiūris, koks vaidmuo žvalgybai teikiamas mūsų šalies gynyboje. Manau, kad jis yra didžiulis“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Pasak jo, jeigu krašto apsaugai planuojame apie 3,5 ar net 4 proc. augimą, panaši trajektorija turėtų būti ir žvalgybai stiprinti.
„Ypač žvalgyba konkrečiai konkuruoja su Rusijos, Baltarusijos, Kinijos žvalgybomis, ir tas lenktynes laimėti be rimtų resursų labai sunku. Turime sąjungininkų, su kuriais bendradarbiaudami gauname informacijos, bet mūsų žvalgyba irgi turi būti technologiškai pasirengusi, ir žmonės parengti“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Kalbėdamas apie konkrečius planus dėl ateinančių metų jis nurodė jau praėjusios kadencijos Seimo NSGK pateiktus pasiūlymus dėl biudžeto didinimo, o apskritai siūlė galvoti apie ilgesnę – penkių ar net dešimties metų – perspektyvą.
Apie įvykusią avariją
ELTA primena, kad ankstų pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas. Pirminiais duomenimis, per avariją žuvęs pilotas yra Ispanijos pilietis.
Be to, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai. Eltos žiniomis, vieno jų būklė yra sunkesnė, kitas sužalotas mažiau. Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, iš pastatų greta nelaimės vietos evakuota 13 žmonių. Jais toliau rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.
