„Priežastys yra dvi. Viena priežastis neišvengiama – tai yra mirties ir gimimo skirtumas. Pas mus vis labiau dominuoja vyresnio amžiaus žmonės. Dabar skaitlingiausia gyventojų grupė yra gyventojai, kurių amžius yra 57–62 metai.
Ateityje ši amžiaus grupės augs ir artės prie vyresnio amžiaus grupių, kur mirtingumas bus dar didesnis. O gimstamumas pas mus yra nepakankamas. Dėl to skirtumo, kad miršta daugiau, nei gimsta, mes kiekvienais metais prarandame apie 12–15 tūkst. žmonių“, – LNK sakė B. Gruževskis.
Jo teigimu, dar 10–20 tūkstančių žmonių prarasdavome dėl emigracijos.
„Kad išvykstančių yra daugiau, nei atvykstančių. Bet šie procentai pasikeitė. Bet nuo 2019 metų pas mus faktiškai emigracinis praradimas sumažėjo, faktiškai išnyko. Pas mus dabar praktiškai daugiau atvyksta, nei išvyksta. Tokiu būdu tas praradimas gaunasi tik dėl natūralių pokyčių – miršta daugiau nei gimsta. Tokia yra situacija. Migracija šiandien viską keičia“, – kalbėjo Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius.
B. Gruževskis dar pridūrė, jog migracijos rodikliai Lietuvos gyventojų skaičiui didėti. Visgi, emigracijos praradimai vis dar labai skaudūs šaliai kiekvienais metais, sakė LNK pašnekovas.
„Tikrai sąlygos Lietuvoje labai pasikeitė, migracinės nuotaikos sumažėjo beveik 3 kartus, lyginant su 2010–2012 metais. Tai tikrai yra labai daug teigiamų pokyčių. Bet darbai turi būti dar rimčiau vykdomi visose srityse. Kalbant ir apie darbo apmokėjimo sistemas, bendrojo ugdymo sistemas.
Realiai mums sveikas skaičius būtų 5–10 tūkst. emigrantų. Taip pat būtina ieškoti būdų ir stiprinti reemigracijos kryptis ir tendencijas. Ir ieškoti būdų į Lietuvą pritraukti imigrantus iš kitų šalių“, – sakė jis.
B. Gruževskis LNK eteryje taip pat pabrėžė, jog būtina stiprinti ir jaunų šeimų padėtį, taip sprendžiant gimstamumo rodiklių klausimą.
„Mes ką tik neseniai apribojome vaikų skurdą Lietuvoje, atsiliekame ir švietimo sistemą. Manau, kad čia yra pagrindinė investicija – pirmiausia turime sustiprinti tai, ką turime. Mes neišnaudojame gerai to, ką turime. Dar faktiškai šioje kadencijoje reikėtų padaryti esminius pokyčius.
Bet absoliučiai pritariu, yra daug galimybių dar pagalvoti, kaip padidinti jaunos šeimos galimybes tinkamai pasirūpinti vaikyste savo vaikų, ugdymo galimybėmis. Šioje srityje dar yra sprendimų, manau, kad čia neturime sustoti“, – sakė jis.
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius taip pat teigė, jog gimstamumo didinimas demografinės ateities padėties nepakeis.
„Pagrindinė problema, kad pas mus mažėja reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius“, – pabrėžė jis.
Visą LNK pokalbį su B. Gruževskiu žiūrėkite čia: