Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Lyderis aiškus
Pirmoje prezidentinių reitingų pozicijoje ir toliau išlieka dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Sausio mėnesį jį šiame poste matyti norėjo 19,4 procento apklaustųjų, vasario mėnesio rezultatas – 20,1 procento.
Toliau – premjerė Ingrida Šimonytė. Dar sausio mėnesį ją prezidentės poste matyti norėjo 13 procentų apklaustųjų, vasarį – 10,1 procento.
Trečioje pozicijoje – advokatas Ignas Vėgėlė. Praėjusios apklausos metu, sausio mėnesį, jį prezidento poste matyti norėjo 6,8 procento respondentų, vasarį – 8 procentai.
Ketvirtoje pozicijoje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Už jį sausį savo balsą atidavę būtų 5,2 procento apklaustųjų, vasarį – 6 procentai.
Toliau – europarlamentarė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Sausio mėnesį ją šiame poste matyti norėjo 4,7 procento apklaustųjų, vasarį – 5,6 procento.
Šeštoje lentelės vietoje – visuomenininkas Andrius Tapinas. Sausio mėnesį jį prezidento poste matyti norėjo 2,5 procento apklaustųjų, vasarį – 4,4 procento.
Septintoje pozicijoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis. Jį prezidento pozicijoje sausį matyti norėjo 1,5 procento respondentų, vasarį – 3,4 procento.
Toliau – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Prezidento pareigose sausį jį matyti norėjo 3,9 procento apklaustųjų, vasario mėnesio rezultatas – 2,9 procento.
Devintoje lentelės vietoje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ją prezidentės poste sausį matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, vasarį – 2,7 procento.
Lentelę užbaigia „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Seime Remigijus Žemaitaitis. Jį prezidento poste sausį matyti norėjo 1,7 procento apklaustųjų, vasario mėnesį tokių buvo 2,1 procento.
Už kitą kandidatą sausį balsavę būtų 10,3 procento apklaustųjų, vasarį tokių buvo 9,6 procento.
Sausio mėnesį „nebalsuočiau“ rinkosi 10,8 procento respondentų, vasarį – 7,7 procento.
Na, o nežinančių sausį buvo 19,2 procento, vasarį – 17,4 procento.
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis, Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Kartoja Grybauskaitės istoriją 2014 metais?
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Delfi sakė, jog reitingai rodo G. Nausėdos šansus būti perrinktam šalies vadovui.
„Panašu, kad G. Nausėda apšilo kojas, taip vadinkime, pradžioje buvo tokių [momentų – aut. p.]. Vis tiek nepatyręs žmogus, atėjęs iš banko į politiką. Nors ir ruoštas buvo ilgam tam postui, neformalūs šaltiniai taip sako. Apšilo kojas, sugeba šnekėti normaliai, suprantamai ypač paprastam žmogui.
Aišku, jo konfliktą su valdančiąja dauguma galima vertinti nevienareikšmiškai. Bet kai kada tas konfliktas jam padeda, kadangi valdančiosios daugumos rinkėjai ne jo. Jo rinkėjai ypač nemėgsta valdančiosios daugumos ir Tėvynės sąjungos. Tai jis čia vėl išlošia kritikuodamas Vyriausybę ir valdančiąją koaliciją. Jo rinkėjams tas patinka. Jis apšilo kojas ir viskas praktiškai [gerai – aut. p.].
Manau, kad ir kiti komentatoriai pripažintų, jog G. Nausėda turi visus šansus laimėti antrą kadenciją“, – Delfi sakė politologas.
V. Dumbliausko teigimu, kitos alternatyvos šiuo metu tiesiog nėra.
„I. Šimonytė turi savo elektoratą, gautų kokius 400 tūkstančių balsų, daugiau nei Tėvynės sąjunga, nes ji turi simpatikų ir kitur, Liberalų sąjūdis yra jos rinkėjai. Bet vis tiek ji, mano galva, liktų antra. Atsimenate, kai D. Grybauskaitei nebuvo konkurencijos 2014 metais?“ – priminė jis.
Delfi primena, kad 2014 metais D. Grybauskaitė antrame prezidento rinkimų ture iškovojo antrą kadenciją prezidentės poste. Antrame ture ji susirungė su LSDP atstovu Zigmantu Balčyčiu. D. Grybauskaitė surinko 57,9 procento rinkėjų balsų, o jos varžovas Z. Balčytis – 40,1 procento balsų.
„Jis dalyvavo rinkimuose, nemažai surinko, bet visiškai nerodė noro laimėti. D. Grybauskaitė tada jau buvo pabodusi, LSDP iškėlė Z. Balčytį, nes tokiai rimtai partijai nebuvo galima nekelti kandidato [į prezidentus – aut. p.]. Komentatoriai tada šaipėsi, kad jis dalyvavo rinkimuose, bet nenorėjo jų laimėti. <…>. Galbūt žmonės norėjo ramesnio žmogaus po pirmos D. Grybauskaitės kadencijos.
Ir tikrai, jei socdemai ir Z. Balčytis būtų pasistengę, galėjo būti visai rimta kova. Jau vien tai, kad ji nelaimėjo pirmame rinkimų ture, kai ką rodė“, – prisiminė MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas.
Jis teigė, jog gana panašus scenarijus formuojasi ir su dabartiniu šalies vadovu G. Nausėda – alternatyvos dabartiniam šalies vadovui realiai nėra.
„Panašus scenarijus, taip. <…>. Reitingai rodo, kad G. Nausėda elgiasi teisingai. Ir jis turi visus šansus laimėti antrą kadenciją“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi politologas V. Dumbliauskas.
MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas dar kartą kartojo, jog alternatyvos dabartiniam šalies vadovui tiesiog nėra.
„Jeigu I. Šimonytė smuktelėjo, o I. Vėgėlė kiek pakilo, tai galime reziumuoti, kad rimtų konkurentų G. Nausėdai tiesiog nėra“, – kalbėjo MRU politologas.
Kito tiesiog nėra
Filosofas Kęstutis Girnius teigė, jog žvelgiant į ilgesnę laiko perspektyvą galima matyti, kad prezidento G. Nausėdos reitingai auga.
„Spalį buvo dar vos 15 procentų, vasarį jau 20 procentų. Kas mėnesį jo reitingai po truputį didėja“, – kalbėjo K. Girnius.
Jis taip pat sutiko, kad šiuo metu alternatyvos prezidentui G. Nausėdai nėra.
„Reikia prisiminti, kad ir per prezidento rinkimus 2019 metais jis irgi daugiau nei dvigubai balsų surinko nei I. Šimonytė. Tas nėra pakitę, alternatyvų nėra. S. Skvernelis, V. Blinkevičiūtė, A. Tapinas – jų rezultatai lieka kuklūs“, – pabrėžė jis.
O kalbėdamas apie Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio vadovės V. Čmilytės-Nielsen reitingus, Delfi pašnekovas K. Girnius pabrėžė, jog jei ji turėjo planų dalyvauti prezidento rinkimuose, pedofilijos skandalas Seime, kurio viena iš pagrindinių ašių ji tapo, viską sugriovė.
„Buvo galima pagalvoti, kad ši politikė gali mesti iššūkį G. Nausėdai. Bet po šito skandalo, jeigu ji ir būtų turėjusi tokių ambicijų, jos jau būtų palaidotos“, – aiškino K. Girnius.
Jo teigimu, paskutinio pusmečio G. Nausėdos reitingai rodo, kad jis „gali ramiai sėdėti, ramiai miegoti“.
„Jeigu nebus didesnių pokyčių, jis lieka tas žmogus, kuris tikrai yra favoritas vėl būti perrinktas. Rimtų varžovų nėra“, – kalbėjo K. Girnius.
Vėgėlės bėda
Dar rudenį stebinę advokato I. Vėgėlės reitingai paskutiniais mėnesiais buvo smukę, dabar neperžengdami paklaidos ribų jie vėl kyla. MRU politologas V. Dumbliauskas Delfi sakė, kad advokatas I. Vėgėlė paskutiniu metu kiek nurimo.
„Kažką jis ten parašo feisbuke, bet jeigu būtų aktyvesnis, galėtų pasivyti, gal net aplenktų I. Šimonytę. Tada antras turas būtų labai įdomus, jeigu išeitų I. Vėgėlė su G. Nausėda. Jis atimtų balsų ir iš I. Vėgėlės, nes toks ryškesnis, kritiškesnis. Bet gal jis nenori į tą auksinį narvelį“, – svarstė MRU docentas.
Delfi primena, kad I. Vėgėlės reitingai premjerės I. Šimonytės rezultatą jau buvo aplenkę spalio mėnesį, o gruodį buvo kone identiški.
Komentuodamas smukusius ir vėl kiek kylančius I. Vėgėlės reitingus, Delfi pašnekovas filosofas K. Girnius įvardijo aiškią jo bėdą.
„Jam labai sunku į save atkreipti dėmesį. G. Nausėda – prezidentas, I. Šimonytė – premjerė, šiuos žmones mes visą laiką matome. O jeigu norime pamatyti I. Vėgėlę, jis turi ką nors sugalvoti, turi įsivelti į kokią nors akciją, ką nors kontroversiškai pasakyti, kitaip liks nepastebimas. Ir tai yra aiški problema tų žmonių, kurie neturi politinės partijos ar tvirtos pozicijos valdžios struktūrose“, – tikino filosofas K. Girnius.
Ar bus reikalingas antras turas?
Paklaustas, kodėl politiniame lauke trūksta realių varžovų, filosofas K. Girnius dėmesį atkreipė į veikiantį priklausymo partijai faktorių.
„Kas man labiausiai į akis krenta, kad į prezidento poziciją dažnai išrenkami neutralūs žmonės. Ir Valdas Adamkus, kuris atkeliavo iš JAV, ir D. Grybauskaitė, kuri buvo technokratė Briuselyje, atvykusi į Lietuvą viską laimėjo. Kaip ir G. Nausėda, kuris dirbo banke. Iš visų prezidentų kažkokia prasme tik Algirdas Mykolas Brazauskas ir Rolandas Paksas buvo profesionalūs politikai. Manau, tai rodo, kad partijų nepopuliarumas yra tikras veiksnys.
Nes jeigu esi susietas su kažkokia politine partija, o jos laimi tik 15–20 procentų palaikymo, tai toks kandidatas turės tik savo rėmėjus, visi kiti neigiamai į jį žiūrės, nebus linkę už jį balsuoti. Čia tokia keista išdava pusiau prezidentinės, pusiau parlamentinės sistemos, kad prezidentais iki šiol tapę žmonės nedalyvavo partinėje politikoje“, – kalbėjo K. Girnius.
Filosofas teigė, jog, nepaisant to, kad G. Nausėda gali ramiai laukti antrosios savo kadencijos, antrojo rinkimų turo prireiks.
„Bus tų kandidatų daug. Partijos vis tiek kels, nes bet kokia save gerbianti partija turi turėti savo kandidatą į prezidentus. Ir bus tų kandidatų, bus mėgėjų. Bet taip, kaip laimėjo D. Grybauskaitė tikrai nepasikartos“, – Delfi sakė filosofas K. Girnius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų vasario 18–27 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.