Nuo artimiausių konkurentų politinei kairei save priskirianti jėga atitrūko per 8 procentinius punktus. Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą spalio mėnesį rėmė 10 proc. respondentų. Lygiai tokiu pačiu rezultatu ši partija galėjo pasigirti ir rugsėjį. Visai šalia rikiuojasi Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“: spalį palaikymas siekį 9,6 proc., o rugsėjį – 10,2 proc.
Su panašiu rezultatu reitingų lentelėje antrą mėnesį iš eilės ir valdantieji konservatoriai. Gabrieliaus Landsbergio pirmininkaujamą partiją palaiko 8,4 proc. gyventojų, rugsėjį tokių buvo 8,8 proc. Valdančiajai koalicijai priklausantį Liberalų sąjūdį palaiko 7 proc. Mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą partiją rėmė 5,5 proc.
Labai panašų rezultatą spalio mėnesį turėjo ir opoziciniai „darbiečiai“. Andriaus Mazuronio vedamą partiją rėmė 6,9 proc. (rugsėjį – 6 proc.).
Toliau reitingų lentelėje Lietuvos regionų partija: spalį palaikymas siekė 3,3 proc., rugsėjį – 2,7 proc. Partiją „Laisvė ir teisingumas“ rėmė 2,5 proc. (rugsėjį – 3,3 proc.). Laisvės partiją remia 2 proc. gyventojų. Toks pat šios valdančiosios jėgos palaikymas buvo ir rugsėjį. Apie procentą gyventojų paramos surenka Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
Taigi, lyginant su 2023 metų rugsėjo mėnesio tyrimu, partijų palaikymas nepakito. Tačiau gyventojų nuomonę vertinant vienerių metų perspektyvoje, 6 procentiniais punktais padidėjo gyventojų dalis, kurie per Seimo rinkimus ketina balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją. Savo ruožtu per paskutinius 12 mėnesių ketinančių balsuoti už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus sumažėjo 3 procentiniais punktais. Kitų partijų palaikymas per metus nepakito.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, trys iš dešimties (29,5 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Apklausa vyko 2023 m. spalio 23 – lapkričio 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.