Akivaizdinio interviu būdu vasario 3–12 dienomis gyvai buvo apklaustas 401 Vilniaus miesto gyventojas, išlaikant proporcijas pagal amžių, lytį, seniūniją.
Užduodant klausimą buvo galima pasirinkti tik vieną politinį sąrašą. Variantai „sunku pasakyti“ ir „nebalsuosiu“ garsiai išsakomi nebuvo. Taip daroma dažnai, kalbėjo „Vilmorus“ vadovas, nes respondentai stengiasi išvengti tiesaus atsakymo.
Maksimali tyrimo paklaidos riba – 5 procentai.
Aiškūs lyderiai
Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai balsų surinks partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąrašas, kurio lyderis yra Artūras Zuokas. Šį sąrašą rinktųsi 14 procentų apklaustųjų.
Toliau – TS–LKD sąrašas, kurio lyderis – Valdas Benkunskas. Šį sąrašą pasirinktų 11,5 procento respondentų.
LLRA–KŠS, kurios sąrašo lyderė yra Edita Tamošiūnaitė rikiuojasi toliau. Šį sąrašą rinktųsi 9 procentai apklaustųjų.
Laisvės partija, kurios sąrašo lyderis yra Remigijus Šimašius, rikiuojasi toliau. Pagal tyrimą, šis sąrašas surinktų 7,5 procento balsų.
Toliau – Darbo partija, kurios sąrašo lyderė Ieva Kačinskaitė–Urbonienė. Šį sąrašą pasirinktų 4,5 procento respondentų.
Nacionalinis susivienijimas, kurio sąrašo lyderis yra Vytautas Sinica, surinktų 4,5 procentų balsų.
Paskutinė politinė jėga, peržengianti 4 procentų kartelę – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurios sąrašo lyderis yra Povilas Pinelis. Už šią partiją balsuotų 4 procentai respondentų.
Toliau rikiuojasi Lietuvos žaliųjų partija, kurios lyderis – Remigijus Lapinskas. Anot apklausos, už ją balsuotų 3,7 procento apklaustųjų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios lyderis – Kęstutis Skrebys, rikiuojasi toliau. Už šią partiją balsuotų taip pat 3,7 procento apklaustųjų.
Kita pozicija priklauso Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, kurios sąrašo lyderė yra Olga Vėbrienė. Šią politinę jėgą pasirinko 3,2 procento apklaustųjų.
Toliau – Liberalų sąjūdis, kurio lyderis yra Daniel Lupshitz. Šią politinę jėgą rinktųsi 2,5 procento respondentų.
Krikščionių sąjunga (sąrašo lyderis – Zenonas Buivydas) rikiuojasi toliau. Šį sąrašą pasirinktų 1,7 procento apklaustųjų.
Partija „Jaunoji Lietuva“ rikiuojasi toliau (sąrašo lyderis – Stanislovas Buškevičius). Už ją balsuotų 1,2 procento apklustųjų.
Toliau – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), kurios lyderis yra Petras Gražulis. Ją pasirinktų 1,2 procento apklaustųjų.
Lentelę užbaigia Lietuvos regionų partija, kurios sąrašo lyderis – Valdas Tutkus. Šią partiją pasirinktų 1 procentas respondentų.
18 procentų apklaustųjų teigė, jog sunku pasirinkti, už kurią partiją balsuotų. Nebalsuotų – 8,7 procento apklaustųjų.
Atskleidė pjūvius
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys Delfi sakė, kad jeigu būtų iš tyrimo rezultatų lentelės būtų išbraukti tie, kuriems sunku pasakyti, ir tie, kurie nebalsuos – 4 procentų kartelę peržengtų jau ne 7, o 10 sąrašų.
„Faktiškai juos reikėtų atmesti, per rinkimus irgi ne visi ateina balsuoti, skaičiuojama nuo tų, kurie atėjo ir įmetė tą biuletenį. (…) Tada padidėja visi skaičiai. Pavyzdžiui partija „Laisvė ir teisingumas“ taip surinktų 19,1 procento, TS–LKD – 15,7 procento. Tai tuos 4 procentus praeina 10 partijų“, – kalbėjo sociologas V. Gaidys.
V. Gaidys teigė, jog tyrimo rezultatai – statistiškai reikšmingi.
Jis dar pridūrė, jog svarbus yra ir sąrašo pirmasis numeris.
„Manau, kad rinkėjams ne taip viskas aišku einant balsuoti. Kur yra aiškios pavardės, tai yra gana aišku. Pavyzdžiui, A. Zuokas, ar Mykolas Majauskas. O kai balsavimo biuletenyje yra įrašytas sąrašo lyderis, o ne pirmininkas... Jeigu LSDP pirmuoju numeriu būtų Vilija Blinkevičiūtė, rezultatas būtų visai kitas – žmonės atpažintų“, – sakė V. Gaidys.
„Reali situacija šiuos rezultatus gali labai koreguoti. Bet kažkokius bruožus galima matyti“, – apie tyrimo rezultatus kalbėjo „Vilmorus“ vadovas.
Kokie rinkėjai?
„Vilmorus“ vadovas V. Gaidys pakomentavo ir kiekvieno sąrašo rinkėjo sudarytą įspūdį.
„Pavyzdžiui, partija „Laisvės ir teisingumas“ – matosi, kas yra būdinga. Tai rusai džiugiai balsuoja. (…) Tai Grigiškių, Naujosios Vilnios gyventojai – vidurinis elektoratas.
Kuris kategoriškai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos. Už šią partiją nebalsuotų nė vienas rusas ar lenkas. Rinkėjų su aukštuoju (išsilavinimu, aut. p.) beveik du kartus daugiau nei vidurkis apklaustųjų. Ir balsuotų už Tėvynės sąjungą Antakalnis, Žvėrynas“, – apie pjūvius kalbėjo V. Gaidys.
Už LLRA–KŠS balsuoja 2/3 apklaustų lenkų tautybės Vilniaus gyventojų.
„Gyvena matyti – Rasų, Naujininkų, Šnipiškių rajonuose“, – teigė sociologas.
Anot jo, už Laisvės partiją ir toliau balsuoja studentai, asmenys su geromis pajamomis.
„Kadangi daug studentų yra, tai jie yra pasibarstę po Vilnių. Ryškiau jų ir neaptiksi, kur jie gyvena“, – sakė jis.
V. Gaidys teigė, jog tyrimo rezultatai rodo, kad už Darbo partiją balsuotų rusai.
„Jeigu pirmuoju sąrašo numeriu būtų įrašytas Viktoras Uspaskichas, geriau jiems būtų pasisekę. Bet matyt, kad A. Zuokas paėmė juos. Bet už Darbo partiją balsuotų rusai, daug dažniau balsuoja Panerių seniūnija. Tai tokie darbininkai rusai“, – apie Darbo partijos rinkėjo įvaizdį kalbėjo jis.
Tyrimą užsakiusios politinės partijos Nacionalinis susivienijimas rinkėjas panašus į ankstesnį Tėvynės sąjungos rinkėją, sakė V. Gaidys.
„Nė vieno ruso ar lenko nepavyko rasti. Kaip ir Tėvynės sąjungoje, tik lietuviai. Tai turbūt yra natūralu. Balsuotų Antakalnio gyventojai, gyventojai su aukštuoju, dirbantys valstybiniame sektoriuje, gaunantys aukštas pajamas.
Tai panašus į Tėvynės sąjungos elektoratą, koks jis buvo. Tėvynės sąjungos elektoratas jaunėja ir liberalėja, o Nacionalinio susivienijimas panašus į tai, kokia buvo Tėvynės sąjunga“, – Delfi sakė V. Gaidys.
O LSDP rinkėjai ypatingų pjūvių neturi.
„Socialdemokratai labiau yra rajonų centrų – miestuose niekada nebuvo. Šiek tiek rusų, bet ypatybių neaptikau. Čia ne jų šventė“, – tikino V. Gaidys.
Jau kitą savaitę prasideda išankstinis balsavimas
Delfi primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks jau kovo 5 dieną.
Vasario 28 d. prasidės išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių negalės atvykti balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kovo 5 d., galės pasinaudoti tokia galimybe. Balsavimas iki rinkimų dienos bus organizuojamas ir kovo 1, kovo 2 dienomis nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo svetainėje skelbia visą balsavimo iš anksto vietų sąrašą.
Vilniaus miesto savivaldybė iš anksto balsuojančių rinkėjų lauks keturiose vietose: Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 26), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje.
Vilniaus rajono savivaldybė rinkėjus kvies į 3 balsavimo vietas: savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50), Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje) ir Rudaminos daugiafunkciniame kultūros centre (Vilniaus g. 2, Rudaminoje).
Kaune išankstinis balsavimas bus organizuojamas Kauno miesto savivaldybės pastate (Laisvės al. 96), S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pastate (Perkūno al. 5) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).
Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).
Balsuoti iš anksto rinkėjai galės bet kurioje šalies savivaldybėje
Kaip informuoja VRK, tie rinkėjai, kurie kovo 5 d. neturės galimybių atvykti balsuoti į savo rinkimų apylinkę, galės tai padaryti balsavimo iš anksto dienomis bet kurioje savivaldybėje visoje Lietuvoje.
Rinkimų dieną – kovo 5-ąją – balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės. Rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą iki šių metų sausio 4 d., rinkimų apylinkes 7-20 valandomis.
Balsavimas ne rinkimų apylinkėse
Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams numatytas balsavimas specialiuosiuose punktuose.
Kovo 1-3 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose, bausmių atlikimo vietose.
Kovo 3-4 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat – rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl Covid -19. Kaip ir anksčiau, taip ir šių rinkimų metu, balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro.
Balsavimas užsienyje savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose neorganizuojamas.
Būtina turėti asmens dokumentą
VRK primena, kad svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens dokumentas: Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.
Teisė balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Kitų (ne ES) valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
VRK patarimai rinkėjams
Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiau žmonių.
VRK maloniai prašo rinkėjų ateiti į pagalbą rinkimų organizatoriams – praleisti į eilės priekį į balsavimo apylinkes atvykusius senolius, neįgaliuosius, besilaukiančias moteris ar šeimas su mažais vaikais.
Taip pat prieš einant balsuoti rinkėjai kviečiami pasidomėti jų savivaldybės kandidatais į merus ir savivaldybės tarybos narius. Išsami ir patikima informacija apie kandidatus skelbiama VRK svetainėje.